Žvilgsnis


2002-09-14
Violeta VILKAUSKAITĖ
Žvilgsnis

Lietuvos generalinis prokuroras, davęs nurodymą savo pavaldiniams apklausti buvusius Vyriausybės narius, kurie dalyvavo suteikiant įgaliojimus asmenims, parafavusiems ir pasirašiusiems Vyriausybės ir JAV bendrovės “Williams International” sutartis dėl “Mažeikių naftos” privatizavimo, turi galimybę ne tik sudėlioti teisinius taškus šioje tamsioje istorijoje, bet ir padaryti įtaką ateinantiems prezidento rinkimams.

Jeigu paaiškėtų, kad Vyriausybės nariai balsavo už sutartį žinodami, kad ji prieštarauja įstatymams, poįstatyminiams aktams arba sutartimi gali būti padaryta žala Lietuvai ir jos žmonėms, jiems galėtų būti iškeltos net ir baudžiamosios bylos. Dar liūdniau, jeigu jie teigs nežinoję įstatymų - kokie gi žmonės vis dėlto vadovauja mūsų valstybei. Tačiau ir vienu, ir kitu atveju Lietuvos žmonėms bus tiesiog pirštu pabaksnota, kas labiausiai kaltas dėl tokių absurdiškų ir net nusikalstamų sutarčių su JAV bendrove. Ar jų partijų nariai galės tikėtis sėkmės per artėjančius rinkimus? Žinoma, ne. Galbūt dėl to kai kurie konservatorių buvę kandidatai ir dovanoja savo balsus kitiems (nes konservatoriai labiausiai ir įsipainioję į istoriją su “Williams”, o jų lyderis V.Landsbergis, kaip aiškėja, pats rengė ir redagavo Vyriausybės nutarimą dėl sutarties su amerikiečių bendrove), nes puikiai supranta, kad jų šansai pernelyg maži. Turiu galvoje ne tik pasirašiusiuosius vyriausybės narius, bet ir tuometinius politikus, kurie uoliai rengė visų sutarčių projektus.

Dar gražiau būtų, jeigu buvusiems Vyriausybės, o dabar ir Seimo nariams, politikams būtų iškeltos baudžiamosios bylos. Įstatymas juk numato baudžiamąją atsakomybę už valstybės tarnautojo netinkamai atliktas pareigas, jeigu dėl to valstybė patyrė didelės žalos. Kad žala buvo padaryta didelė, šiandien turbūt niekas neišdrįstų ginčytis. Už tai įstatymas numato valstybės tarnautojus (o tai - valstybės politikai, viešojo administravimo valstybės tarnautojai ir bet kurie kiti, dirbantys valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose) bausti ne tik teisės dirbti analogišką darbą atėmimu, bauda, areštu, bet net ir laisvės atėmimu iki dvejų metų. Vadinasi, jau penkerius metus šie žmonės būtų išeliminuoti iš bet kokių rinkimų.

Niekas iš anksto negalėtų teigti, kuo teisine prasme baigsis ši istorija - per daug žmonių tektų apklausinėti ir kelti bylas. Todėl, gerai pasvarsčius, lieka du keliai: arba teisėsaugai neįžvelgti nusikaltimo sudėties, arba veikti ryžtingai, kelti bylas kone visiems buvusios vyriausybės nariams, politikams, vadinamiesiems sutarčių “dirigentams” ir apsijuokti prieš visą pasaulį su tokia šimtmečio byla.

Beje, ar nevertėtų pasvarstyti ir ką tuo metu veikė mūsų teisėsauga. Specialistų išvados buvo viešos, daug argumentų dėl galimų pasekmių tuo metu išsakė ir atsistatydinusieji iš ministrų postų E.Maldeikis ir V.Lionginas, vėliau ir R.Paksas. Jau tada viešai buvo kalbama, į kokią ekonominę duobę įstums sandoris Lietuvą. Buvo duoti visi signalai specialiosioms tarnyboms, kuriais jos nepasinaudojo. Dabar gi, Valstybės saugumo departamento direktorius sako, kad jo niekas neklausė apie “Williams” bendrovę. Tačiau ar jis, jo vadovaujama tarnyba neįžvelgė klastos ir pavojaus? Tuo metu jau eiliniai Lietuvos žmonės matė ir suprato, kuo gali baigtis tokie susitarimai.

Kas be ko, pateisinti tuometinę teisėtvarką galima: ką ten bespurdėsi, kai nuo sandėrių sudarinėtojų priklauso tavo postas ir tavo karjera. Gerai dabar A.Klimavičiui, kurio ketinimai visiškai sutampa su valdančiosios daugumos. Ką jis darytų, jeigu dauguma būtų ta pati, kaip prieš lemtingąjį “Williams” atėjimą? Ar ir tada taip ryžtingai duotų nurodymus apklausinėti Vyriausybės narius ir politikus?

Beje, “Williams” padarė tikrą paslaugą tiems, kurie labiausiai priešinosi jų atėjimui į Lietuvą - dabartinei Seimo daugumai, buvusiai opozicijai. Šie gi dabar tik delnus gali trinti, nes jų korta gerokai sustiprėjo. O tie, kurie lankstėsi amerikiečių bendrovei, galės delnus trinti, jeigu pavyks sausiems išeiti iš balos.