Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Žiemą Lietuvoje filipinietė prisimena kaip košmarą
2005-06-25
Darius SĖLENIS
Vienintelė Kaune gyvenanti ir kūdikio besilaukianti filipinietė patenkinta dėmesiu, džiaugiasi “Žalgirio” pergale ir svajoja šokti su parašiutu
“Čia gyventi jau įpratau ir pamažu aklimatizuojuosi, - šyptelėjo Marija Teresė de La Kruz Ubasa Markevičius. - Tiesa, žiemą buvo sunkiau. Šalta...”
“Savo gyvenimą mes siejame su Lietuva, mums labai patinka Kaunas, - 29 metų Andrius Markevičius meiliai pažvelgė į trejais metais vyresnę besilaukiančią žmoną azijietę, rankas laikiusią ant suapvalėjusio pilvo. - Marijos tėvynę Filipinus žadame aplankyti ne anksčiau nei po dvejų metų”.
Kukliose vestuvėse dalyvavo 80 žmonių
Andrius ir Marija, kurią jaunas vyras vadino kaip įprasta Filipinuose ne vardu, bet pravarde - Matet, Kaune, Žaliakalnyje, nuomojamame bute gyvena beveik metus.
“Svajojame turėti savo butą, įrengtą rytiečių stiliumi, - įėjus į svetainę prisipažino A.Markevičius. - Kavos, arbatos?”
Abu protestantų bažnyčios bendruomenės “Vynuogynas” nariai, kaunietis ir filipinietė, susipažino Marijos tėvynėje, bažnyčioje. 1994 metais pamatęs televizijos CNN siužetą apie potvynį Filipinuose, vargšus, benamius šios šalies vaikus, iš pradžių Vokietijoje besimokęs evangelizacijos Andrius iškart panoro išvykti į tolimą Azijos šalį dirbti misionieriumi.
Po septynerių metų iš Filipinų sostinės Manilos į gimtąjį miestą vyras grįžo ne vienas, o su žmona.
“2000 metais įvykusiose mūsų vestuvėse dalyvavo nedaug, apie 80 žmonių, - šyptelėjo Andrius. - Filipinuose įprasta, kad vestuvėse dalyvauja apie 200-300 žmonių, jos vyksta iš dviejų dalių: iš pradžių - tėvams ir artimiesiems, o po to - draugams ir svečiams”.
Ceremonijos metu Andrius ir Marija užgesino dvi, po to uždegė vieną žvakę, kurios simbolizavo naują gyvenimą. Dar viena ceremonijos dalis, kai suglaudė surišo lietuvio ir filipinietės rankas, o po to jas apipylė aliejumi. Taip pat atnešė pagalvėlę, ant kurios buvo padėta smulkių monetų, simbolizuojančių turtingą gyvenimą.
Mokosi lietuviškai
“Kaunas labai žalias, tvarkingas ir ramus miestas”, - prieš metus patirtą įspūdį prisiminė Marija Teresė.
“Ne, ne, kur važiuoti sprendėme kartu - paklaustas, ar lėmė tik jo balsas, paprieštaravo Andrius. - Matet norėjo važiuoti ten, kur būsiu aš. Abu nusprendėme, kad Lietuvoje gyventi geriau: gyvenimo sąlygos ir ekonomika mūsų šalyje aukštesnio lygio”.
Kada? Tris kartus nusispjovęs, pasiteiravau apie kūdikį besilaukiančiios Matet. Pažvelgėme į Matet pilvuką.
“Rugpjūčio pabaigoje”, - šyptelėjo Andrius. Andrius ir Matet tarpusavyje bendravo angliškai. Tiesa, du kartus per savaitę filipinietė mokosi lietuvių kalbos.
“Jai labai sunku suprasti mūsų linksnius ir priešdėlius”, - aiškino A.Markevičius.
“Sausis, vasaris, kovas, - kelias sekundes pagalvodama lietuviškai mėnesius vardijo Matet. - ... Spalis, lapkritis... Mmm. Aš vėl pamirštu gruodį...”
Į Lietuvą kaunietis ir filipinietė atvažiavo vasarą. Gražu, šilta, tvarkinga. Tačiau prasidėjus lietums, atėjus žiemai...
“Ji patyrė šoką, - prisimindamas palingavo galvą Andrius. Po to šyptelėjo. - Jei ji būtų atvažiavusi žiemą, turbūt iškart būtų panorėjusi grįžti namo...”
Pirmą kartą pamatė sniegą
“Oi..., - prisimindama žiemą atsiduso ir nusišypsojo Matet. - Šaaalta”.
“Nėra šeimos, nėra draugų, neįprastas maistas, - suprato žmoną kaunietis. - Kartais apimdavo depresija. Į kiemą beveik neišeidavo, nes labai šalta. Įsivaizduok, 40-50 laipsnių kontrastas: nuo plius 30 - ten, iki minus 10-20 - čia”.
Šaltomis žiemos dienomis net šildomame bute Matet kalendavo dantimis ir dažnai sėdėdavo susisupusi į paltą. Viena maloniausių dovanų Markevičių šeimai tuomet buvo elektrinis šildytuvas, kurį Matet tampydavosi iš kambario į kambarį.
Marija Teresė Kaune pirmą kartą gyvenime pamatė sniegą. Iškart išlėkė į kiemą ir grožėjosi jai neįprastu reiškiniu. Čiupinėjo rankose tirpstančias snaiges.
“Buvau laiminga... - šyptelėjo Matet. - Tai kažkuo priminė smėlį paplūdimyje, tačiau sniegas labai šaltas, ir po penkių minučių aš nuskubėjau namo”.
Dabar prisiminusi tas akimirkas filipinietė šypsosi. Prie šalto oro neįpratusi moteris ir besifotografuodama interviu dieną, papūtus vėjeliui ir orui atvėsus iki 16-17 laipsnių šilumos, kaleno dantimis.
“Smagu, kad mus lanko daug draugų, pažįstamų, domisi Filipinais ir nori ten nukeliauti, - pasakojo A.Markevičius. - Beje, nuostabu, kad greitai Matet gavo nuolatinį leidimą gyventi mūsų šalyje”.
Sužavėjo žemaitiški blynai ir čeburekai
Atvažiavęs į Lietuvą, neslėpė A.Markevičius, jis baiminosi žmonių reakcijos į kitaip atrodančią žmoną. Tačiau grįžęs po 7 metų į Kauną jis buvo maloniai nustebintas žmonių tolerantiškumo.
Į juodaplaukę, rudaodę, 155 cm ūgio filipinietę krypsta daugelio praeivių žvilgsniai. Tačiau jie - draugiški ir susidomėję. Kartą autobuse vaikinukai nusprendė, kad ji “negrė”, o kartą, manydami, kad ji kinė, įvairiai bandė imituoti kinų kalbą.
“Kelis kartus girdėjau, kai neįtardami, kad esu lietuvis, vaikinai Laisvės alėjoje aptarinėjo ir gyrė egzotišką Matet išvaizdą, - šypsojosi kaunietis. - Beje, filipiniečiai dar nuo amerikiečių karinės bazės “G.I. Joe” įkūrimo laikų baltuosius vadina “džojais”.
“Čia žmonės labai draugiški ir geri. Man patinka dėmesys, kuriuo čia skųstis negaliu”, - neslėpė pasitenkinimo Marija Teresė de Le Kruz Ubasa Markevičius.
Nemėgstanti pieno produktų ir nevalganti jogurtų, pieno, varškės, sūrio, Matet prisipažino, kad jai labai nepatiko šaltibarščiai ir cepelinai.
“Labai riebu, - pasipurtė filipinietė. - Tačiau man labai patinka žemaitiški blynai”.
“Rimtai, rimtai, - pamatęs klausiamą mano žvilgsnį, ar žmona sako juokais, ar rimtai, linktelėjo Andrius. - Dažniausiai valgome ryžius, vištieną, žuvį. Dabar Lietuvoje netrūksta įvairių prieskonių. Tiesa, jai šiek tiek trūksta įvairesnių patiekalų iš daržovių. Ai, dar jai labai patiko čeburekai!”
Nusivylė lietuvių estrada
Kas nepatiko? Andrius susimąstė, bandydamas prisiminti ir neigiamus žmonos įspūdžius.
“Kalėdos nuvylė... - priminė filipinietė. - Filipinuose jos daug linksmesnės, Maniloje daugybė šviesų, fejerverkų, Kalėdų atmosferą žmonės pradeda justi nuo rugsėjo mėnesio”.
Andrius nusijuokė prisiminęs, kaip jo žmoną šokiravo mūsų šalies muzikos atlikėjai.
“Ji labai nusivylė lietuvių nacionaline Eurovizijos atranka, - nepataikavo A.Markevičius. - Kas dar? Labai brangūs drabužiai nėščioms moterims: juk jie skirti trumpam laikotarpiui. Taip pat ji stebėjosi, kad prekybos centruose reikia mokėti už maišelius. Filipinuose duos nors ir dešimt, nes reklamuoji tą centrą”.
Marija Teresė iškart pastebėjo, kad Lietuvoje žmonės labai gražiai rengiasi. Tiesa, moterys labai akcentuoja savo seksualumą, o po to vyrai į jas žvelgia kaip į sekso objektą.
Kai Filipinuose karšta, žmonės vaikšto su skėčiais nuo saulės, bėga iš gatvės slėptis nuo saulės į pastatus, o Lietuvoje pasiilgę šilumos elgiasi priešingai, vaikšto į soliariumus.
“Mūsų šalyje dailesnė šviesi oda, - žvelgdama į savo rankas šyptelėjo Matet. - Jums tikrai atrodo, kad mano rankos Lietuvoje šiek tiek pabalo?”
Patinka krepšinis
Kaunas - tarsi ramybės oazė po triukšmingos Manilos.
“Bėgome nuo triukšmo, tačiau kartais pasiilgstame triukšmo, - žmonos pastebėtus skirtumus vardijo misionierius. - Tačiau mėgstame ramų, bet ne triukšmingą gyvenimą”.
Medikės specialybę turinti ir viduramžiais besidominti Matet susižavėjusi apžiūrėjo Trakų pilį. Filipinietei labai patiko Nidos kopos bei ilgas paplūdimys, Kauno Laisvės alėja ir krepšinis.
“Labai!” - šyptelėjo Matet, kurios šalyje krepšinis viena populiariausių sporto šakų. Kaune Marija su Andriumi mielai žiūrėjo vieną iš LKL finalo dvikovų ir džiaugėsi įspūdinga kauniečių pergale.
“Lietuvoje ne tik geras krepšinis, bet ir aukštesnis pragyvenimo lygis”, - pripažino filipinietė.
“Ji buvo maloniai šokiruota, sužinojusi, kad Lietuvoje dar galima gauti nemokamų medicininių paslaugų, nes ten už gimdymą normalioje ligoninėje, įvairius testus reikėtų sumokėti apie 2000 dolerių. Jai neįprasta, kad už pagimdytą vaiką mamos dar gauna pinigų, - “Kauno dienai” pasakojo A.Markevičius. - Filipinuose, kur šeimos turi po 5-7 vaikus, tai neįmanoma”.
Įpratusi gyventi jai patinkančiame Kaune Marija Teresė labiausiai pasiilgsta artimųjų. Tačiau po kelių pokalbių telefonu, kai po mėnesio atėjo daugiau nei 1000 litų sąskaita, šio malonumo teko atsisakyti.
“Todėl dabar bendraujame internetu, nors jos tėvai neturi kompiuterio ir lankosi interneto kavinėje, - sakė Andrius. - Matet turi penkias seseris ir brolį”.
Kokia Matet svajonė? Markevičiai svajoja apie keturis vaikus, tačiau dabar labai laukia pirmojo. O po to? Filipinietė turi nevisai tradicinį norą. Pagimdžiusi vaiką Marija Teresė de La Kruz Ubasa Markevičius labai nori šokti su parašiutu.
