Dėl biurokratinių atestacijos nuostatų nemažai garbių Lietuvos mokslininkų yra nepelnytai nuvertinti ir pažeminti

Iki šiol Lietuvos universitetų dėstytojų atlyginimai buvo du kartus mažesni nei kaimynų latvių bei du su puse karto - nei estų. Nuo liepos 1-osios mūsų profesūra irgi buvo pamaloninta - Vyriausybė jų atlyginimams skyrė 16 mln. litų. Tačiau deklaravimas, jog atlyginimai vidutiniškai padidėjo 20 proc., sąlyginis - finansiniai rebusai profesūrai ar eiliniams dėstytojams užmokant už darbą gerokai sudėtingesni.

Kriterijai nėra tobuli

Pasak Aukštųjų mokyklų rektorių konferencijos prezidento, Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus prof. Vytauto Kaminsko, lėšos atlyginimams padidinti skirtos pagal tam tikrą Švietimo ir mokslo ministerijos parengtą metodiką. Du trečdaliai lėšų į universitetus atkeliauja atsižvelgiant į normatyvinių etatų skaičių, o trečdalis paskirstoma pagal rodiklius, įvertinančius kiekvieno universiteto mokslingumo lygį. Kitaip tariant, pagal tai, kiek profesūra yra parengusi savo darbą analizuojančių mokslinių publikacijų ir kaip ji dalyvauja tarptautiniuose projektuose.

“Tų lėšų paskirstymas paliktas universitetų žiniai, jų senatai yra pasitvirtinę savąsias atlyginimų kėlimo metodikas, - sakė V.Kaminskas. - Rektorių konferencija tam įtakos neturi, Švietimo ir mokslo ministro įsakymu nurodoma, jog nebūtų lygiavos - būtų skatinami tie, kurie turi geresnius mokslinių pasiekimų rodiklius. Tai, žinoma, gerai, bet čia nereikėtų perlenkti lazdos, nes mokslinė produkcija ne visur skaidri, jos apskaita nėra sutvarkyta”.

Baziniai pareigybiniai dėstytojų atlyginimai šoktelėjo visiems, tačiau, sakė prezidentas, teigti, jog jie visose aukštosiose mokyklose padidėjo vienodai, jokiu būdu negalima. Vieniems universitetams, daugiau nuveikusiems mokslo baruose, pinigų “nukrito” gal 25, o kitiems - tik 15 proc. Kriterijai, pagal kuriuos vertinamas profesoriaus ar docento indėlis universitete ir už tai jam atlyginama, pasak Rektorių konferencijos prezidento, nėra tobuli.

Lėšos - už “stebuklingus” straipsnius

“Kuriozinė situacija, jog labiausiai vertinami tie mokslininkų straipsniai, kurie išspausdinti leidiniuose, įrašytuose JAV esančio Mokslinės informacijos instituto (ISI) duomenų bazėje, - teigė profesorius. - Rektorių konferencija ilgai tam priešinosi ir tebesipriešina, nes taip nuvertinama kita mokslininkų veikla, ne visiems yra galimybė spausdintis ISI leidiniuose. Lietuvoje yra 4,5 tūkst. laipsniuotų dėstytojų, dar tūkstantis dirba mokslo institutuose. Argi įmanomas toks masinis publikacijų tiražavimas nurodytuose žurnaluose?”

Lietuvoje iš beveik šimto mokslinių leidinių tik vienintelis “Informatikos” žurnalas įtrauktas į ISI sąrašus. “Žurnale, leidžiamame jau 12 metų, spausdinami straipsniai tikrai netapo geresni, bet dabar mūsų biurokratų dėka kažkodėl vertinami dešimtkart labiau nei iki šiol”, - dalijosi mintimis “Informatikos” redakcinės kolegijos narys prof. V.Kaminskas.

Iš mūsiškių mokslininkų, kurie yra atestuojami, dalyvauja konkurse docento ar profesoriaus pareigoms užimti bei nori vadovauti doktorantams, reikalaujama ne mažiau kaip 5 straipsnių, iš kurių 3 turi būti išspausdinti cituojamuose leidiniuose. Pagal tai į universitetus atkeliauja lėšos, tai daug lemia ir atlyginimų dydį.

“Keisčiausia, kad ministro įsakymas pradeda veikti atgaline data, - sako V.Kaminskas. - Teiginys, jog atestuojant mokslininkus būtina atsižvelgti į praėjusių penkerių metų rezultatus, nelogiškas, universitetuose jis sukėlė sumaištį - juk prieš tai tokių žaidimo taisyklių niekas nediktavo. Jei įsakymas numatytų reikalavimus būsimiesiems penkeriems metams, viskas būtų suprantama”.

Doktorantūros nuostatai žemina

V.Kaminsko teigimu, publikacijos užsienio žurnaluose per daug sureikšmintos. Kita vertus, straipsnis straipsniui nelygus. Pavyzdžiui, fizikos, chemijos, biotechnologijos srities mokslininkai dažnai “susikooperuoja” į vieną publikaciją, tarp autorių neretai būna užsieniečių. Tas straipsnis įskaitomas su dešimtkart didesniu koeficientu, didinant atlyginimus toks pedagogas sublizga labiausiai, nors kolegos nė kiek ne prastesni. Arba docentas, semestrui išvykęs padirbėti į užsienį, kartu su kolegom atliko bendrus tyrimus ir toje šalyje paskelbė mokslinį straipsnį. Grįžęs įvertintas daug geriau nei tas, kurio publikacija buvo išspausdinta prestižiniame Lietuvos žurnale.

“Nenormali situacija ir valdininkijai primetus naujus doktorantūros nuostatus, - teigė V.Kaminskas. - Žymūs mokslininkai, sukūrę garsias savo srities mokyklas, negali vadovauti doktorantams, vertinti jų darbų ir net būti oponentais vien dėl tos pačios priežasties - jei per paskutinius penkerius metus nėra išsispausdinę 3 straipsnių užsienyje leidžiamuose ISI leidiniuose. Betgi jie turi parašę daug puikių monografijų ir dešimtis straipsnių, tačiau anksčiau, nei dabar reikalaujama. Tarp tokių žinomų mokslininkų - akademikas Jonas Kubilius, filosofas Arvydas Šliogeris, istorikai Edvardas Gudavičius, Vytautas Merkys. Apmaudu, jog nevertinant turimo įdirbio, visa mokslininkų karjera nubraukiama. Didesnio mokslui nusipelniusių žmonių paniekinimo bei įžeidimo negali būti”.

Rektorių konferencija, pasak jos prezidento, ne kartą kreipėsi į ministeriją, kad šis įsakymas būtų pakeistas, bet rektorių nuomonės nepaisyta.

Gražus tik išorinis apdaras

Kauno technologijos universiteto akademinių reikalų tarnybos direktoriaus prof. Prano Žiliuko teigimu, nėra gerai tai, jog vertinant mokslininką už jo darbą lemia ne kokybė, bet kiekybė. “Privalome orientuotis į europinį lygį, tai natūralu, bet publikacijų skaičiavimas pedagogą žemina, viskas maunama ant prasto buhalterinės apskaitos kurpalio, - sakė profesorius. - Mokslininko kompetenciją gali parodyti ir vienas straipsnis, jei jo idėjos bus naujos ir vertingos”.

Dėstytojų kvalifikacijos sistema, pasak P.Žiliuko, neskatina daug sudėtingesnio, bet labai reikalingo darbo - monografijų rašymo. Pastarasis kriterijus nieko nelemia dėstytoją atestuojant, o juk parašyti monografiją reikia daug daugiau laiko ir pastangų.

Pasak KTU profsąjungos komiteto pirmininko prof. Kaliksto Paulausko, dėstytojų kvalifikacijos bei atlyginimų kėlimo sistema palanki tik didžiausią įdirbį turintiems mokslininkams. “Gražus tik išorinis apdaras. Neva keliama mokslo kartelė, tačiau pedagoginė bei metodinė dėstytojų veikla nuvertinama, esama daug subjektyvių kriterijų, - svarsto profesorius. - Ryšių su užsienio kolegomis turintis profesorius ar docentas gali išsispausdinti jam palankų straipsnį ir tuo sublizgėti, o ar pagerėjo jo pedagoginė veikla, niekas nesidomi”.

Universiteto profsąjungos vadovas mano, jog, užuot vaikiusis mokslinių publikacijų, geriau derėtų rengti paskaitų auditą ir už tai skirti papildomus balus. “Didinant dėstytojų atlyginimus reikėjo atsižvelgti ir į pedagoginį stažą, kaip tai daroma bendrojo lavinimo mokyklose, taip pat praktinius tyrimus, duodančius naudos šalies ūkiui, - sakė K.Paulauskas. - Be to, norėjosi daugiau viešumo. KTU senate svarstant atlyginimų didinimų mechanizmą profsąjunga buvo išvis nušalinta, o mes gauname nusiskundimų, jog ši sistema šlubuoja”.

Atlyginimų “žirklės”

Vilniaus universiteto administracijos reikalų prorektoriaus dr. Alekso Pikturnos nuomone, atlyginimų pakėlimas, ypač lyginant su latvių ar estų, nėra ženklus. “Bet profesūros stengėmės nenuskriausti: priedai paskirti ne tik už mokslines publikacijas, bet ir naujų programų parengimą, monografijas, pedagogines novacijas ir kt. Aistrų buvo visokių, ne visiems senato priimtina metodika pasirodė tinkama”.

Lietuvos veterinarijos akademijos rektoriaus prof. Henriko Žilinsko teigimu, ne visiems pedagogams lengvai sekasi įveikti atestacijos ir atlyginimų kėlimų barjerus. “Mes pasirengę atsižvelgti ne tik į mokslo rodiklius, bet ir į dalyvavimą tarptautiniuose projektuose, vadovėlių, monografijų rengimą, įvertinti laboratorijų vadovų pastangas, - sakė H.Žilinskas. - Apmaudu, jog šiame atlyginimų didinimo procese liko užmiršti laborantai, techninis personalas, kurių atlygis už darbą - minimalus”.

Rektorių konferencijos prezidentas V.Kaminskas sakė, jog dėstytojų atlyginimų “žirklės” universitetuose gana didelės. Profesorius gali gauti minimumą - 1730 Lt, gali ir maksimumą - 3120 Lt. Docentų atlyginimai svyruoja nuo 1155 Lt iki 2425 Lt, lektorių - nuo 865 iki 1675 Lt. Asistentams už darbą užmokama kukliausiai - daugiausia jie gali gauti tik 1155 Lt. (Visos šios sumos - dar be atskaitymo.)

Pasak prof. V.Kaminsko, VDU patvirtinta nauja užmokesčio už darbą tvarka pakankamai lanksti: nėra didelės atlyginimų disproporcijos, bet jos esama skirstant pedagoginį krūvį. “Nesureikšminom mokslinės veiklos, bet turintieji mažesnį jos įdirbį turi daugiau dirbti su studentais”, - teigė VDU rektorius.