Dauguma vyrų nebesidrovi, kad jų šeimose pinigus geriau skaičiuoja moterys

Piniginės turinys yra privatus kiekvieno save gerbiančio piliečio reikalas. Tačiau supratę, kad neprašysime perskaičiuoti joje esančių banknotų, daugelis kalbintų kauniečių mielai dalijasi savo mintimis apie šeimos biudžetą. Skylės jame dažniausiai atsiranda dėl kosmetikos ir alaus, o išlaidūs gali būti tiek vyrai, tiek moterys, taip galima būtų apibendrinti improvizuotos apklausos rezultatus.

Pasitiki vienas kitu

Jūras Barauskas stumdo vežimėlį su dviejų mėnesių Elze ir stebi vyresnėlį - trejų metukų Julių, kuris godžiai laižo ledus. Jo žmona Beata nuėjo į parduotuvę. Teiraujamės, kas, jo nuomone, Lietuvoje dažniausiai tvarko šeimos biudžetą, vyras ar moteris. “Nežinau. Mūsų šeimoje tai - moteris”, - sako vyriškis. Jis ištiesia servetėlę Juliui, kad šis “išgelbėtų” ledais aptaškytą batą, ir ima ant rankų garsiai pravirkusią dukrytę.

Mažoji iškart aprimsta, ir jos tėtis turi kada prisipažinti esąs išlaidesnis už žmoną. “Bent jau mūsų šeimoje moteris geriau tvarko pinigus. Ji žino, kiek kam reikia paskirti, kiek į sąskaitą pervesti”, - sako Jūras. Julius reikšmingai bei išdidžiai pradeda “Mūsų šeimoje ...” ir giliai susimąsto. Akivaizdu, kad kada nors jo moteriai nereikės įrodinėti, jog namo pinigus parnešantis vyras neturi smulkmeniškai skaičiuoti žmonos išlaidų, o pareigos neskirstomos į vyriškas ir moteriškas.

“Šeimos biudžetą turi tvarkyti moterys, nes vyrai nemoka taupyti. Jie turėtų nešti namo pinigus, o juos valdyti geriau sugeba moterys, jos kažkaip moka galą su galu sudurti”, - sako penkiasdešimtmetis Vytautas Vilkevičius. Vyriškis, pasidžiaugęs trimis anūkėliais, dėl kurių žmona padaro vienintelius nekontroliuojamus biudžeto išeikvojimus, neslepia, kad patiki žmonai pinigus jau daugiau nei trisdešimt metų.

“Moterys protingesnės, jei iki šiol vadovautų K.Prunskienė, daug geriau visi gyventume. Vyrai tik most, most”, - įsitikinęs vyriškis. Paklaustas, kelis litus žmona duoda pietums, Vytautas nustemba. Jis pats pasiima, kiek jam reikia, žmona tokių jo išlaidų nekontroliuoja.

Taisyklių nėra

Rasa Čiuprinskaitė sako, kad skirtingose šeimose ir pinigai kitaip tvarkomi. “Jei pasiseka vyrą įkalbinti, pinigus tvarko žmona, jei vyras griežtesnis, jis pats savo rankose juos laiko. Viskas priklauso nuo to, kas šeimoje stipresnis. Moterys geriau nusimano apie maistą, būsto išlaidas, o vyrai mąsto kitaip, todėl būtiniems dalykams gali pritrūkti”, - svarsto jauna moteris.

“Vyrai pinigus uždirba, o moterys juos laiko. Moteris - šeimos kaklas, ji sau neleidžia tiek pramogų. Vyras tai alumi susigundo, tai dar kuo nors. Nors aišku, moterų, kurios per “kabakus” eina, irgi yra”, - samprotauja Simas. Jo suaugusi dukra nenori šio klausimo komentuoti, bet prisipažįsta, kad tėvo pinigai dabar yra jos rankinėje.

Natalija Narauskaitė ir Valerijus Karpovas šnekučiuojasi susėdę ant suolelio. Klausimas apie šeimos biudžetą jiems dar neaktualus, abu sakosi esą studentai. “Vienur pinigus tvarko vyrai, kitur moterys. Mano vienos tetos šeimoje yra vienaip, o kitos - kitaip”, - sako Natalija. Paklausta, kuriai šeimai geriau sekasi tvarkytis, mergina juokiasi: “Ten, kur pinigus moteris skaičiuoja”.

“Yra ir labai išlaidžių moterų, kurios kremams po 400 litų išleidžia, o be soliariumo ir savaitės neišbūna”, - pareiškia Valerijus ir susilaukia draugės kumštelėjimo alkūne. “Tikrai, esu tokių pažinęs”, - nenusileidžia vaikinas. Tačiau ir vyrų pomėgis gerti alų šeimos biudžetui, jo nuomone, kenksmingas, susidaro suma, panaši į išlaidas perdėtai moters grožio priežiūrai.

Pinigai - našta

“Aš pinigus laikiau visą gyvenimą. Vyras išleistų juos kur nereikia. Prieš leidžiant reikia pasverti savo galimybes”, - sako Adelė Strumskienė. Ji mano, kad vyrui taip gyventi yra patogiau, nereikia galvos sukti. “Tvarkyti pinigus yra našta, tenka daug galvoti, kam kiek skirti, o ribotos pajamos reiškia, kad tai - nuolatinis galvos skausmas”, - tikina pensininkė. Ji mano, kad vyrai turi per mažai kantrybės, tad parduotuvėje ar turguje nepaieškos, kur geriau ar pigiau, gali pinigus lengvai “ištaškyti”. Pasidomėjus, ar jų namuose pinigai laikomi taip, kad vyras galėtų jų pats pasiimti, ponia Adelė sako, kad jie tikrai yra padėti viešai, bet vyras neimąs.

Monika Strumskienė - ankstesnės pašnekovės vyro pusbrolio žmona. Jos šeimoje vyras buvo galva ir jis turėjo daugiausiai įtakos biudžeto klausimais. “Žinoma, mes tardavomės, abu sudėdavom, abu ir leisdavom”, - prisimena moteris.

Tautos piniginė

Paskutinieji namų ūkių biudžetų tyrimo rezultatai rodo, kad namų ūkių disponuojamos pajamos (piniginės ir natūrinės), skaičiuojant vienam asmeniui, buvo 422 Lt per mėnesį. Pagrindinis pinigų šaltinis - darbo pajamos. Tyrimo duomenimis, jos sudarė 65 procentus visų disponuojamų pajamų, įvairios pensijos, pašalpos - 25 procentus, vadinamosios kitos pajamos (alimentai, giminių parama, laimėjimai loterijose ir pan.) - 10 procentų.

Didžiausias pajamas turėjo dirbančiųjų sau, darbdavių namų ūkiai - 553 Lt vienam nariui per mėnesį, mažiausias - žemdirbių namų ūkiai - 237 Lt vienam nariui, t.y. 44 procentais mažiau už vidutines pajamas.

Vartojimo išlaidos, skaičiuojant vienam namų ūkio nariui, pernai buvo 416 Lt per mėnesį. Vieno miestiečio mėnesinės vartojimo išlaidos buvo 461 Lt, kaimiečio 325 Lt.

Pagrindiniu skurdo kriterijumi laikoma santykinė skurdo riba, apskaičiuojama kaip 50 procentų vidutinių vartojimo išlaidų. Žemiau santykinės skurdo ribos gyvenantys miestiečiai vartojimo reikmėms per mėnesį vidutiniškai skyrė po 160 Lt, kaimiečiai - 150 Lt.

Santykiniame skurde gyvenantys kaimiečiai maistui skyrė 67 procentus visų savo vartojimo išlaidų, miestiečiai - 55 procentus. Vertine išraiška skurstantys kaimo gyventojai maistui skyrė šiek tiek daugiau nei miestiečiai, tačiau daugiau kaip pusę maisto produktų jie pasigamino patys. Iš vartojimo išlaidų atėmus išlaidas būstui, energijai ir komunalinėms paslaugoms bei išlaidas maistui, skurstantys miestiečiai kitoms vartojimo reikmėms išleido tik po 44 Lt per mėn., kaimiečiai - po 38 Lt.

Labiausiai pažeidžiami namų ūkiai - nepilnos šeimos (vienas iš tėvų su vaikais), daugiavaikės šeimos bei asmenys, gyvenantys iš pašalpų ar santaupų. Daugiavaikėse šeimose, kuriose santykinio skurdo lygis siekė 34,5 procento, iki socialinių išmokų jis buvo 57,4 procento. Tarp gyvenančiųjų iš pašalpų, stipendijų, santaupų santykinio skurdo lygis iki socialinių išmokų šokteli iki 60,7 procento.