Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Vladimiras Pozneris - apie savo tautos likimą
2003-05-24
Vladimiras Pozneris - gerbiamas ir autoritetingas Rusijos televizijos žurnalistas. Jis labai rimtas žmogus, be to, jeigu reiškia savo nuomonę, tai taip pat labai atsakingai. Jo požiūrį sunku ignoruoti, nors jis būtų ir diskutuotinas. Pozneris tapo žinomas tuo laikotarpiu, kai tam tikra dalis žmonių nuoširdžiai tikėjo socializmu ir buvo tikri internacionalistai. Prasidėjus “perestroikai”, jis tapo savotišku tarpininku tarp tuometinės tarybinės visuomenės ir Vakarų kultūros. Dabar Vladimiras Pozneris - vienas iš Rusijos žiniasklaidos atstovų, išsaugojusių aukštą profesinį lygį ir savo vertės jausmą. Jo nuomonė daugeliu klausimų gali sudominti arba paskatinti diskusijai.
- Ar Jums egzistuoja tokia sąvoka kaip tautybė?
- Jeigu kinų naujagimį išvešite į Ameriką ir jį auklės amerikiečių šeima, koks bus jo mentalitetas? Žinoma, amerikietiškas. O jeigu 10 dienų amžiaus amerikietis pateks į Kiniją? Taigi kuo čia dėta tautybė? Pavyzdžiui, Agasis. Jis gi persas, jo tėvai iraniečiai, bet jis gimė Amerikoje ir yra tikras amerikietis. Nors sprendžiant pagal išorę, žinant, kad jis iranietis, tai matyti.
- Kaip, Jūsų manymu, formuojasi tautinis mentalitetas?
- Mentalitetas priklauso nuo istorijos ir kultūros, jį formuoja aplinka. Žmogus, gimęs ir užaugęs tam tikroje aplinkoje (nesvarbu, koks kraujas teka jo gyslomis) bus absoliutus jos atspindys. Mes visi esame žmonės, ir kokie mes tapsime, priklauso nuo to, kur atsidursime. Juk Amerikoje vergovės laikais buvo ir baltųjų vergų. Taip atsitikdavo, kai vergvaldžiai pasinaudodavo savo vergėmis ir kartais joms gimdavo baltaodžiai vaikai, tačiau, vergvaldžių požiūriu, jie buvo vergai: gyvendavo tarp vergų ir būdavo tokie pat, kaip jie, tik skyrėsi odos spalva.
- Koks vaidmuo šiuolaikiniame pasaulyje priklauso žydų tautybės žmonėms?
- Tai labai įdomi tema. Juk daugelis senovinių tautelių išnyko. Taip galėjo atsitikti ir žydams. Jų priverstinis išsibarstymas po visą pasaulį galėjo lemti išnykimą. Bet jie išliko. Mano manymu, tam pasitarnavo religija. Gilus tikėjimas (iki fanatizmo) buvo kaip gelbėjimosi ratas. Be to, antisemitizmas taip pat skatino vieniems kitus palaikyti. Žydai turėjo arba išnykti, arba rasti būdą išgyventi. Jie jį rado. Ši tauta sugeba prisitaikyti prie baisiausių ir sunkiausių sąlygų ir tai suteikia jai išskirtinių bruožų.
- Ar Jūs palaikote nuomonę, kad Izraelio gyventojai skiriasi nuo savo tautiečių, išsibarsčiusių po visą pasaulį?
- Palaipsniui izraeliečiai pradeda jaustis kaip žmonės, turintys savo valstybę, nieko nebijantys ir niekam nepavaldūs. Sugebėjimas išgyventi ir rasti išeitį iš bet kokios padėties jiems jau ne toks gyvybiškai svarbus. Būdamas Izraelyje sutikau žmonių, apie kuriuos niekada nepasakyčiau, kad jie žydai. Jie visai kitokie, net veido tipas pasikeitęs, daug šviesiaplaukių ir mėlynakių. Mes pripratę, kad žydų plaukai tamsūs, o nosys - specifinės formos. Viskas palaipsniui keičiasi. Nieko stebėtina, kad jie vaidina pastebimą vaidmenį pasaulyje.
- Kuo tai pasireiškia?
- Atkreipiant dėmesį, kokį žmonijos procentą sudaro žydai, tarp jų yra pasižymėjusių matematikų, fizikų, šachmatininkų, smuikininkų ir violončelininkų. Jie puikūs medikai, finansininkai ir bankininkai.
- Ar Jūs pats esate susidūręs su antisemitizmu?
- Žinoma. Tai labai rimtas ir turintis gilias šaknis reiškinys. Dėl pavardės turėjau problemų stodamas į universitetą. Esu sutikęs žmonių, kuriems atrodo, kad žydai - tai kažkas blogo. Tokių reikia tik gailėti. Tol, kol jie neagresyvūs. Buvusioje TSRS esu sutikęs ne vieną žydą, norėjusį atsisakyti savo tautybės ir jos besigėdijusį. Tarp jų buvo gana garsių žmonių. Tai tragiška ir man sunkiai suprantama.
Pagal “Jewish.ru” parengė Bronė RUZGAITĖ
