Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Visos šalies bendrovės 2005 metų veiklos rezultatus skirsto antiįstatymiškai?!
2006-04-06
Atsakomybė už tai pagal įstatymus, atrodo, teks įmonių vadovams
Jūs perskaitėte ne skandalingą straipsnio antraštę. Skandalas tas, kad šis pavadinimas yra teisingas, manyčiau, bent absoliučiai daugumai šalies akcinių, taip pat ir uždarųjų akcinių bendrovių atžvilgiu.
Esmė glūdi visiems gerai žinomoje, deja, dabar jau netiesoje. Vadovaujantis ABĮ 59 straipsnio 3 dalimi, “bendrovės paskirstytinąjį pelną (nuostolius) sudaro grynojo ataskaitinių metų pelno (nuostolių) ir nepaskirstytojo pelno (nuostolių) ataskaitinių metų pradžioje, pervedimų iš rezervų bei akcininkų įnašų nuostoliams padengti suma”.
Visas triukas žodžiuose “ataskaitinių metų pradžioje”. Šįmet tai reiškia - 2005 metų pradžioje. Tai štai: 2005 metų pradžios pelnas ar nuostolis beveik niekada negali daryti įtakos tų metų skirstytinam rezultatui. Reikalas tas, kad šis pelnas dažniausiai jau būna paskirstytas! Todėl metų pradžios pelno ir grynojo ataskaitinių metų pelno suma visiškai nereikš dydžio, kurį akcininkai galėtų skirstyti.
Jeigu, pavyzdžiui, 2005 metais įvykęs akcininkų susirinkimas nusprendė vienaip ar kitaip paskirstyti visą veiklos rezultatą, tai įmonė 2005 metų akcininkų susirinkimo dienos pabaigoje, tarkime, kovo 23 d., turės nulį nepaskirstyto pelno. Šioje vietoje ir atsiranda problema: nepaskirstyto pelno suma 2005 metų pradžioje skiriasi nuo nepaskirstyto pelno sumos po 2005 metais įvykusio akcininkų susirinkimo. Pagal ABĮ akcininkai 2006 metų susirinkime pelno skirstymo atskaitos tašku nori nenori turi imti jau paskirstytą 2005 metų rezultatą. Taigi skirstoma du kartus. Blogiausia, kad tai gali niekada neiškilti į dienos šviesą. Įmonės paprasčiausiai bankrutuos. Beje, veiklos rezultatų paskirstymas - ne vienintelės operacijos, lemiančios ataskaitinio laikotarpio pradžios pelno ar nuostolių dydį.
Dėl mūsų aprašytų priežasčių gali kilti labai rimtų pasekmių. Jeigu tik ataskaitinių metų pradinis pelnas bent kiek “pajudėjo” per 2005 metus (o bent kiek jis keitėsi praktiškai visuomet vien tik dėl 2005 m. vykusių akcininkų susirinkimų), įmonės vadovas, nenorėdamas klaidinti savininkų, turėtų teikti akcininkų susirinkimui paskirstytinąjį rezultatą, išvestą ne pagal ABĮ reikalavimus, o sulig savo ar savo buhalterio, kartais - auditoriaus išmanymu. Bet, vadovaujantis “sveiku protu” galima daug ko priskaičiuoti.
Net ir viską teisingai suskaičiavęs, jis jokiam teismui neįrodys, kad akcininkams pateikė teisingesnį skaičių nei tas, kurio reikalauja ABĮ. Visiems aišku, kad kiekvienas teisėjas vadovautųsi lai verslą ir žlugdančiomis, tačiau galiojančiomis ABĮ nuostatomis, bet ne kokiais nors “teisingesniais, nei jame nurodyti”, skaičiais. Nebent jis vadovautųsi “sveiku protu”, bet ne įstatymais. Tačiau toks teisėjas būtinai turėtų būti dar ir auditoriumi. Retas derinys. Kol kas netgi negirdėtas.
