Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Visariono sektos narys tiki jėgos pasaulio pabaiga
2005-05-21
Darius SĖLENIS
Saulės mieste apsilankę lietuviai nori dar kartą sugrįžti ir visam laikui likti tolimoje taigoje
Tikrasis Naujojo pasaulio gyventojas nepripažįsta televizoriaus, jis neturėtų pasikliauti tradicine medicina, privalo tarnauti kitiems bendruomenės nariams, mylėti, įveikti savo egoizmą, atsisakyti technikos, pinigų ir rengtis artėjančiai pasaulio pabaigai, nes Žemėje liks tik Naujasis pasaulis.
Periferijoje - keli tūkstančiai sektantų
Antruoju Jėzumi save paskelbęs Visarionas Naująjį pasaulį Rusijoje, Krasnojarsko krašte Sajanų kalnų papėdėje, kuria jau apie 10 metų.
Dviprasmiškai vertinamos bei pagal jo vardą visarioniečiais vadinamosios sektos vadovas Visarionas domina daugelio šalių specialiąsias tarnybas, įtariamas finansinėmis machinacijomis, pinigų išviliojimu, akių dūmimu.
Tačiau Visarionas turi ir pasekėjų. Naujajame pasaulyje, suskirstytame į tris dalis: kalną-centrą-šventovę, zoną ir periferiją, gyvena keletas tūkstančių Visariono pasekėjų, tarp jų - keli šimtai vaikų. Apie du šimtus visarioniečių su savo lyderiu gyvena kalno centre, Dangiškojoje buveinėje, ir tvirtai laikosi “Paskutinįjį testamentą” parašiusio Mokytojo žodžių.
“Važiavau žinodamas, ko noriu, - sako praeityje Kaune, Jėgerių batalione, staliumi dirbęs 34 metų Tomas Šilgalis, tapęs Visariono šeimos nariu, o Naujajame pasaulyje praleidęs apie 3 mėnesius. - Ten noriu gyventi, tačiau ten reikia nuvykti bent 5-6 kartus, susitvarkyti dokumentus”.
“Norėčiau likti, - entuziastingai “Kauno dienai” tvirtino neseniai iš Naujojo pasaulio grįžęs ir 22 metų stomatologas Paulius Putna. - Tiesa, nelengva nukirsti ryšius su draugais, gimtąja šalimi”.
“Man taip pat ten patiko, - neslėpė ir dvejais metais jaunesnis Pauliaus brolis Andrius. - Tiesa, važiavau ten kaip turistas, beveik nieko nežinojau, o nuostabioje gamtos vietoje praleidome tik keletą savaičių”.
Gyveno beveik be civilizacijos malonumų
Tomas Šilgalis, Paulius bei Andrius su mama Vanda į Saulės miestą išvyko kartu: iki Maskvos keliavo autobusu, po to tris su puse paros traukiniu iki Abakano, iš ten - 3 valandas kitu traukiniu iki Kuragino. Nuo Kuragino lietuviams teko važiuoti autobusu 30 kilometrų iki Petropavlovkos, o iš ten dar apie 7 kilometrus eiti pėsčiomis.
“Ištikimiausi Visariono pasekėjai, apie 200 žmonių, besilaikantys visų tradicijų, su mokytoju gyvena ant kalno prie Tyberkulio ežero, - Paulius Putna ištiesė žemėlapį. - Kiti bendruomenės nariai gyvena keliolikoje kaimų, išsidėsčiusių prie Kozyrio upės. Kai kuriuose kaimuose gyvena senieji vietos gyventojai: stačiatikiai, sentikiai. Vietiniai nelabai supranta visarioniečių, kartais tarp jų kyla konfliktai”.
Broliai Putnos žavėjosi gamta, tikino, kad jos grožio negalėjo perteikti nei fotoaparatai, nei vaizdo kamera.
“Man labiausiai atmintin įstrigo žmonės, - kelias savaites tarp visarioniečių pabuvęs susižavėjimo neslėpė Paulius. - Neįprastas ir jų požiūris į darbą: nenori - nedirbk, bet ten neįmanoma nedirbti ir nesistengti suteikti gėrio kitiems”.
Broliai su mama gyveno lietuvių šeimoje bei savaitę bendrojoje palapinėje, kurioje vyrai ir moterys gyveno atskirai. Daugelyje vietų nėra elektros, naudojamasi tik saulės baterijomis. Tualetas - lauke: medinėje būdelėje iškastoje duobėje stovėjo kibiras. Visus “gamtinius reikalus” naudodavo žemės tręšimui. Vanduo - iš šulinio arba ežero.
“Jei bėgsi nuo problemų, ten jos nedings, tik dar labiau išryškės, - tikino Andrius Putna. - Įpratusiam prie civilizacijos žmogui ten ilgai gyventi yra labai sunku”.
Kalbasi su gamta
Broliai visarioniečiams mielai kapojo malkas, padėjo statyti nedidelį tvartą karvei.
“Jie labai myli gamtą, bendrauja su ja, - entuziastingai pasakojo P.Putna. - Atsisako technikos, naudoja kirvius. Prieš nukirsdami medį, atsiprašo, paaiškina, kam bus panaudota mediena. Jei medis leidžia, o taip dažniausiai ir būna, jį nukerta. Kaip tai sužino? Jaučia mintimis, energetiškai. Visarionas teigia, kad bendruomenė gali gyventi visai nepriklausoma nuo aplinkinio pasaulio, jei įvaldys 56 sritis - akmenį, maistą, drabužius... Dabar jie įvaldė 38 sritis”.
Tik įvairias košes, daržoves valgantys sektantai atsisako ne tik mėsos, bet ir žuvies produktų. Mažiems vaikams leidžiama gerti pieną. Tiesa, naujiems Mokytojo pasekėjams ir norintiesiems pamažu įprasti prie neįprasto sektos gyvenimo būdo, kai kuriuose kaimuose yra parduotuvėlės, kuriose galima nusipirkti įvairių maisto produktų.
“Papasakok apie savo gimtadienį”, - šypsodamasis ragino brolį Paulius.
“Šventėme valgykloje, susirinko apie 30 žmonių, - prisiminė Andrius. Ne, ne, žinoma, jokio alkoholio! Gėrėme kompotą. Moterys, net nežinau iš ko, iškepė tortą. Šokome, žaidėme “kelionę aplink pasaulį”. Dainavo įvairių šalių dainas. Rusus, užrašę žodžius, išmokėme dainuoti “Du gaidelius...”
Pakeitė požiūrį apie “Žiedų valdovą”
Viename iš kaimų, kur gyvena ir visarioniečiai, A.Putna stebėjosi pamatęs šiuolaikinį, nauja įranga aprūpintą stomatologo kabinetą. Tačiau tikriesiems visarioniečiams, gyvenantiems ant kalno ir besilaikantiems dvasinio mokytojo žodžių, rekomenduojama atsisakyti šiuolaikinės medicinos, gydomasi tik energetika bei žolelėmis.
“Mokytojas rekomenduoja pamažu įprasti prie Naujojo pasaulio taisyklių, supranta, kad, atvykus iš civilizuotų miestų, negalima iškart atsisakyti tradicinių dalykų, medicinos, - linksėjo galvą kaunietis. - Tačiau Mokytojas tikrai nurodo gyventi kitaip, nes šiuolaikinė medicina gali ir pakenkti”.
Kompiuteryje demonstruodami nuotraukas iš kelionės broliai Putnos paneigė, jog visuose visarioniečių šeimose nėra televizorių: “Galbūt jų nėra pačiame Saulės mieste, tačiau nemažai žmonių kituose kaimuose turi DVD grotuvus”.
Kelios savaitės, praleistos bendruomenėje, P.Putną privertė neigiamai atsiliepti apie dar neseniai jo vieną mėgstamiausių filmų - “Žiedų valdovą”. Pagal A.Tolkieno romaną sukurtas ir ne viena “Oskaro” statulėle apdovanotas filmas, tikino Paulius, sukelia neigiamas emocijas.
“Pažiūrėjęs šį filmą negali būti laimingas, neužplūsta teigiamos emocijos”, - pakitusią nuomonę dėstė P.Putna.
“O filme “Žiedų valdovas” neįmanoma atrasti gėrio, draugystės, drąsos, ištikimybės, atkaklumo, tikėjimo, gėrio pergalės, meilės?” - teiravomės Pauliaus.
“Kad ir ką sakytumėte, šiame filme kapoja galvas, liejasi kraujas, - nesutiko jaunuolis. - Ten, pavyzdžiui, rekomenduotinas filmas - “Gyvenimas yra gražus”.
Mėnesiui pakakdavo 200 rublių
“Neįžiūrėjau jokios sektos”, - kalbėjo A.Putna.
“Girdėjau kalbų apie kažkokius bendruomenės mokesčius, tačiau - tai - nesąmonė”, - kategoriškai teigė P.Putna.
Tačiau vėliau paaiškėjo, kad Paulius buvo neteisus. Informaciją apie visarioniečių bendruomenėje renkamus pinigus patvirtino vėliau Putnų namuose apsilankęs bendruomenės narys - Tomas Šilgalis.
“Kiekvieną mėnesį į bendrą iždą privaloma įnešti po 1000 rublių arba savo kūrybos dirbinių, - pripažino T.Šilgalis. - Tačiau vienas žmogus gali skirti, pavyzdžiui, 10000 rublių: už save ir dar 9 bendruomenės narius”.
Putnoms išvykus namo 34 metų kaunietis, buvęs stalius, Rusijoje gyventi liko dar daugiau nei 2 mėnesius. Iš pradžių buvęs pagalbininku vienoje šeimoje, po to apsigyvenęs pas vieną bendruomenės narį vagonėlyje, vėliau Tomas buvo priimtas į šeimą.
Šeimose, kur yra vietos, pagalbininkais dirbantys žmonės kas mėnesį gauna po 200 rublių (apie 20 litų). Tomas tvirtino, kad to jam užtekdavo: “Šeimos nariai duodavo daržovių... Pirmą dienos pusdienį dirbdavau, ką reikėjo, antrą - savo noru eidavau ką nors padaryti gero žmonėms. Aš ir Kaune dažnai mėgdavau kam nors veltui sukonstruoti kėdutę, stalą”.
Turėjo dalyvavauti apklausoje
Tomą priimant į šeimą dalyvavo apie 50 bendruomenės to kaimo narių. Mokytojo nebuvo.
“Mane priėmė labai greitai, - tikino visarionietis. - Šeimos nariai susėdo ratu, klausinėjo įvairiausių asmeniškų dalykų. Tai - tarsi žaidimas, stebėjimas. Jei nors vienas bendruomenės narys prieštarauja, turi pasakyti argumentą, kodėl negalima priimti naujoko. Dažnai patikima bendruomenės narių intuicija. Ten atvykėliui ilgai slėpti, kas iš tiesų esi, yra labai sunku”.
“Ar mokysi mus jogos”, “Ar tu vedęs”, “Ką moki dirbti?” - tokių klausimų sulaukė ketverius metus praktikuojantis jogą T.Šilgalis. Kai kurie klausimai jam atrodė juokingi.
Tomui pasakė, kad jis priimtas į šeimą: jokio vardo, jokio ženklo ar simbolio jis negavo. Vėliau ir jam teko dalyvauti priimant naujoką. Tąkart apklausa truko beveik dvi valandas ir sutrikęs naujokas sulaukė įvairių klausimų.
Vienas atvykėlis, apsiskelbęs šventiku, prisiminė Tomas, neišlaikė įtampos ir pats paliko šeimą.
“Mačiau, kad jam sunku psichologiškai, jutome, kad jis meluoja, - teigė visarionietis. - Ir jis, beje, ne pirmas ir ne paskutinis žmogus, palikęs šeimą”.
Vaikai - bendri
Dvasinis mokytojas propaguoja neįprastus vyro ir moters santykius. Naujojo pasaulio vyras - einantis pas Dievą, Dvasią, moteris - kaip Gamta sekanti paskui Dvasią (vyrą) ir jam tarnaujanti.
“Vyrui seksas neturėtų rūpėti, nes jis energiją turi realizuoti į kūrybą, - T.Šilgalis tikino, kad keletą mėnesių jis neturėjo jokių intymių santykių, tačiau jam nekilo jokių erotinių minčių, nors bendruomenėje gyvena ir labai išvaizdžių moterų. - Moteris - priešingai, ji žemiška, neturi slėpti emocijų, privalo imtis iniciatyvos. Tačiau po intymių santykių vyras atsakingas už moterį”.
Jei visarionietė įtaria, kad jos vyrui simpatizuoja kita moteris, rekomenduojama pakviesti įtariamąją į namus pagalbininke. Ji turi išmokti gerbti kito žmogaus meilę.
“Jei žmoną įsimyli kitas vyras? Jos vyras turi skatinti juos susitikti ar net būti kartu. O jų vaikai yra ir jo vaikai. Ten vaikai - tarsi bendri ir jiems skiriamas ypatingas dėmesys”, - aiškino T.Šilgalis
Slėpėsi pedofilas
Besirengiantis grįžti į Rusiją T.Šilgalis neslėpė, kad jam priimtinos Visariono idėjos, gyvenimas taigoje.
“Įpratusiems tik imti ir norintiems pabėgti nuo problemų ten yra labai sunku ir ilgai jie ten neišlaiko”, - neabejojo T.Šilgalis.
Pastebėjus, kad visų sektų religiniai vadovai tarsi moko, propaguoja tik gerus dalykus bei skelbiasi vieninteliais ir geriausiais pranašais, Tomas sutikdamas linktelėjo galvą: “Taip, gali būti ir būna apsišaukėlių. Šioje situacijoje viską gali nujausti ir pasakyti tik širdis”.
Tačiau ilgaplaukio Visariono bendruomenėje buvo skandalų paaiškėjus, kad joje slepiasi daug žiaurių nusikaltėlių. “Tokių atvejų buvo, - neišsisukinėjo T.Šilgalis. - Tačiau nusikaltėliai ilgai neišbūna. Jie keičiasi į gera, prisipažįsta ir pasiduoda teisėtvarkai arba palieka bendruomenę”.
Svajojantis kažkada visam laikui apsigyventi Visariono bendruomenėje Tomas neslėpė, kad bendruomenėje yra žmogus, vadinamas Šerifu, kuris bendradarbiauja su vietos milicija.
Neseniai buvo kilęs įtarimas dėl vieno su vaikais dirbusio atvykėlio. Šerifas susisiekė su milicija ir informacija pasitvirtino: atvykėlis buvo seniai ieškomas pedofilas.
Davei pinigų, užmiršk juos
“Jis kaltinamas finansinėmis machinacijomis, pinigų plovimu”, - teiravomės apie dažniausiai metamus kaltinimus sektos vadovui.
“Taip, juo domisi įvairios slaptosios tarnybos, - pripažino Visariono šeimos narys. - Buvo pasakojama, kad žmonės parduodavo namus, butus ir atvykę iškart atiduodavo pinigus. Būdavo, pagyvena žmonės, atiduoda dideles sumas pinigų, bet po kelerių metų nori grįžti, o pinigų neturi. Tuomet žmonės duoda šiek tiek pinigų, tačiau jie vis tiek kaltina visarioniečius”.
“Tačiau paaukotų pinigų jau negrąžina?”
“Ne, nes bendruomenė - ne bankas. Mokytojas pasakė: “Jei davei pinigų, pamiršk juos”, - nuskambėjo Tomo atsakymas.
Pasiteiravus apie neseniai Visariono žadėtą, tačiau neįvykusią pasaulio pabaigą, T.Šilgalis suabejojo:
“Nemanau, kad Mokytojas galėjo nurodyti tikslią pasaulio pabaigos dieną. Jis sako, kad žmogus keičiasi, tad viskas kinta”.
“Tai - diplomato mintys”, - pastebėjome.
“Taip. Dvasinis mokytojas - neeilinių sugebėjimų žmogus”, - linktelėjo galvą Tomas.
“Visarionas tikina, kad pasaulio pabaiga vis dėlto įvyks ir išliks tik Naujasis pasaulis. Jus tikite pasaulio pabaiga?” - negalėjome patikėti T.Šilgaliu.
“Žemė išliks, tačiau tikiu jėgos pasaulio pabaiga”, - Tomas kalbėjo ramiai ir neabejojo Dvasinio mokytojo žodžiais.
“Visarionas save lygina tarsi su antruoju Jėzumi. Jūs tuo tikite?” - teiravomės kauniečio.
“Taip, nes kitaip netapčiau šios bendruomenės nariu”, - pakėlęs akis ryžtingai tarė naujasis visarionietis.
