Sveikatos troškimo ir smalsumo vedami žmonės veržiasi į stebuklingąja vadinamą piramidę, tačiau per pusmetį išgarsėjęs jaunuolis naujų pacientų dar net neregistruoja

Iš anšlago, kuris kilo pasklidus gandui apie stebuklingų galių piramidę, būtų galima daryti išvadą, kad serga ir gydytojais profesionalais nepasitiki visa Lietuva. Žmonės ieško kelių ir būdų patekti pas Povilą - jaunuolį, pastačiusį gydančiąją piramidę. Surinkus Povilo telefono numerį girdimas įrašas, jog šiuo metu patekti į piramidę neįmanoma. “Žmonių - gausybė, aš tik vienas, piramidė taip pat viena. Dievas yra visur”, - aiškina ramus balsas ir pataria skambinti nuo gegužės 12 dienos, kai vėl bus registruojami nauji pacientai.

Važiuoja šimtai

Tačiau žmonės veržiasi pas Povilą neskambinę ir nesiregistravę. Jį surasti visai nesunku.

Tuoj už Merkio tilto, važiuojant iš Kauno Druskininkų link, dešinėje kelio pusėje yra rodyklė į Česukų kaimą.

Vos kelis kilometrus pavažiavus smėlėtu keliuku, išvysite daug automobilių tarp medžių. Vadinasi, atvykote, nes juk žiemą grybai neauga. Automobiliai yra tų, kurie bijo leistis stačia nuokalne arba vengia trikdyti palaimingąją ramybę.

Pėsčiomis leisdamiesi nuo kalnelio žemyn labai greitai išvysite modernią metalo piramidę ir dailų medinių rąstų namą šalia. Slėnį iš vienos pusės juosia kalvotas miškas, iš kitos - Merkio kilpa, dar toliau pro medžius be lapų matosi Merkinė. Tyras oras, net žiemą be sniego graži gamta nuteikia raminančiai, pakiliai.

Naujo, dar tiesiog kvepiančio šviežiai pjauto medžio sakais namo durys nerakintos. Patenkame į didelį kambarį, apstatytą minkštasuoliais bei kėdžių eilėmis. Kambarys pilnas žmonių. Pasiteiravus, kur rasti Povilą, atsako: “Kažkur išėjęs. Jo mama - taip pat”.

Po keliolikos minučių sutikta namo šeimininkė, Povilo mama Onutė apsidžiaugia, kad mes atvažiavome ne gydytis. “Man reklamos tikrai nereikia”, - nuoširdžiai šypsodamasis sako jos sūnus Povilas, bet mielai sutinka atsakyti į “Kauno dienos” žurnalistų klausimus, bet prašo nefotografuoti laukiančiųjų. Šie taip pat nesutinka fotografuotis.

Ragina tikėti

“Kiekvieno sveikata ir likimas - Dievo ir paties žmogaus rankose. Gydo Dievas, o ne aš. Pasveikę žmonės turi atsidėkoti tiesiogiai Dievui, vykdydami dvasinius pažadus, kuriuos davė gydymo metu”, - sako Povilas ir patvirtina, kad jis neima nė cento. Gal dėl to čia veržiasi žmonės? Tačiau į piramidę per dieną gali įžengti ribotas skaičius žmonių. Kiekvienas ten praleidžia maždaug po pusvalandį. Klausimas, ar daug kam pavyko padėti, Povilo nenudžiugino. Vaikinas sakė savo interesantų neregistruojąs: “Dievas ataskaitos iš manęs nereikalauja”.

Vaikinukas iš Kauno, kurio galvos smegenyse giliai įsišaknijęs auglys, sąžiningai vykdė Povilo nurodymus, kaip elgtis piramidėje. Kiekvienam į ją žengiančiajam patarimai vis kitokie, individualūs, pagal ligos pobūdį ir nurodymus, kuriuos girdi tik Povilas.

Palaima, ne bausmė

Šį pavasarį, balandžio pradžioje, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studentui Povilui Žėkui sukaks dvidešimt metų. Pirmą kartą keistus nematomos būtybės žodžius Povilas išgirdo būdamas septynerių. “Aš esu tavo angelas sargas”, - kažkas tada būnant Merkinės bažnyčioje pakuždėjo jam į ausį. Povilas prisimena, kad ne išsigando, o nudžiugo. Mat augo religingoje šeimoje, apie tai, kad kiekvienas žmogus turi savo angelą sargą, pasakojo ir melstis mokė bei skatino religinga močiutė.

Kai apie tai, ką išgirdo, vaikas papasakojo mamai, ši labai sunerimo. Ir barė, ir drausmino, kol sūnaus tiesą įrodė konkretūs paprasti faktai. Povilas pasakydavo mamai, kas netrukus atsitiks, ir tai pasitvirtindavo. Angelo sargo komentaras buvo maždaug toks: “Kadangi tavo mamytė netiki”. Kai kada vaikui buvo sunku suvokti, kas jam sakoma, ir jis klausdavo mamos, ką tai reiškia.

Jo mama Onutė, aukštąjį ekonomistės išsilavinimą Vilniaus universitete įgijusi ir aukštas pareigas Alytaus įmonėse užėmusi moteris svarstė, ar nereikia vaiko vesti pas gydytojus. “Aš sielojausi, klausdavau Dievo, už ką baudžia mano vaiką? Prašiau, kad geriau baustų mane”, - moteris nuoširdžiai prisimena išgyvenimus, kuriais tuomet dalijosi tik su artimiausiais giminaičiais. “Man labai įkyrėdavo tetos, kurios nuolat klausinėdavo, ką antgamtiško girdžiu, prašydavo ko nors paklausti Dievą ir reikalaudavo atsakymo”, - juokdamasis prisimena Povilas. Jis sako ir tai, kad jeigu dabar koks nors pyplys, koks tuomet buvo jis pats, sakytų girdįs Dievo balsą, kaipmat nustatytų jam psichikos ligos diagnozę, nors yra baigęs tik vieną medicinos studijų kursą.

Pirmūnas

Alytaus Jotvingių gimnazijos etikos mokytoja Danutė Sasnauskienė, buvusi P.Žėko auklėtoja, apie šį savo auklėtinį kalbėti atsisakė - esą jau įkyrėjo žurnalistų ir smalsuolių klausimai, ji neturi ko pasakyti.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekanas akademiniam darbui, medicinos mokslų daktaras docentas Rimantas Stukas patvirtino, kad Povilas Žėkas pirmojo semestro egzaminus ir įskaitas išlaikė laiku ir puikiai - jo žinios įvertintos dviem dešimtukais ir vienu devynetu. Antrą semestrą per abu - filosofijos ir bioorganinės chemijos - egzaminus jo žinios įvertintos aukščiausiais balais, visos įskaitos išlaikytos laiku. “Jei pirmame kurse studentas mokosi labai gerai, beveik garantuota, kad ir toliau mokysis taip”, - sakė R.Stukas, pastebėjęs, kad tarp stojančiųjų į Visuomenės sveikatos bakalauro studijų programą P.Žėko balai -126,13 - buvo aukščiausi iš 36 stojančiųjų. Mažiausi pereinami balai buvo 26, paskutinio priimtojo į valstybės finansuojamas vietas - 101,93.

Dabar Povilas yra akademinėse atostogose. Rudenį tęs studijas.

Sulaukia netikėtos pagalbos

Visai rimtai Povilas kalba apie šiandieną ar porą pastarųjų metų, kuomet vėl bendrauja su Dievu. Paauglystės laikotarpiu buvo su juo atsisveikinęs, kad subręstų ir suvoktų, kas darosi. Aštuonerius metus Povilas nieko negirdėjo ir neišsiskyrė iš bendraamžių. Nebent gabumais, nes, be vidurinės mokyklos, mokėsi ir muzikos, fortepijono klasėje. “Tačiau vieną rytą prabudau ir pajutau spengiančią tylą. Labai norėjau ką nors išgirsti, atsiminiau vaikystės pojūčius. Vėl per švento Roko atlaidus, kaip anuomet bažnyčioje, bet tąsyk močiutės namų kieme, kur dabar stovi piramidė, išgirdau klausimą, ar noriu vėl bendrauti su Dievu. Man nuriedėjo džiaugsmo ašara”, - įtikimai pasakoja Povilas.

Vaikino mama yra didžiausia jo patikėtinė. Tėtis išsigando tokio sūnaus. Į proziškus klausimus, kaip čia, močiutės tėviškėje, taip sparčiai išaugo toks dailus medinis namas, kaip trapi moteris su studentu sūnumi gali įsigyti tokį turtą, Povilas vėlgi atsakinėja atvirai ir nuoširdžiai. Jam čia, senelių tėviškėje, visuomet būdavo labai gera. Kai suvokė, kad čia būtina pastatyti gydančiąją piramidę, reikėjo būti čia. Dailų, tarsi iš atviruko medinuką suprojektavo garsus to krašto architektas Zenonas Rombergas, beje, esantis netgi ateistinių pažiūrų. “Po šių statybų kažkoks sąmyšis sujaukė jo sielą”, - sako Onutė Žėkienė apie aštuoniasdešimtmetį architektą.

“Mama vadovavo dviem įmonėms, turėjo jų akcijų”, - komentuoja Povilas statybų finansus. Jo mama priduria, kad, pasklidus faktams apie unikalias jos sūnaus savybes, atsirado siūlančių savo paslaugas ir paramą. “Visos statybos vyko taip sklandžiai, sparčiai, tarsi tikrai Dievui padedant. Štai šiuos puikius sandarius langus mums padovanojo”, - sako jo mama Onutė.

Bijo antplūdžio

Gandas apie stebuklingą piramidės galią sklinda geometrine progresija. Mama sakė, kad ji su sūnumi per keturis šiuos stebuklų mėnesius sulyso po keletą kilogramų. Plūsta tiek žmonių, kad nelieka laiko pavalgyti. Vienas lankytojas pasisiūlė parūpinti jiems virėją ir sekretorę, tačiau pasiteiravęs Dievo, ar tuo pasinaudoti, Povilas išgirdo neigiamą atsakymą.

“Neįsivaizduoju, kaip reikės atlaikyti žmonių antplūdį”, - sako Povilo mama ir apgailestauja, kad neįmanoma padėti visiems, čia atvykstantiems. “Galbūt piramidė įgis stipresnių galių ir pakaks trumpiau būti joje”, - svarsto Onutė. Kai kas ištaria, gal neprasminga priimti beviltiškų ligonių, geriau tą laiką skirti galintiems pasveikti. “Kai Povilas vienai ketvirta vėžio stadija sergančiai moteriai ištarė, kad jai daugiau atvažiuoti nereikės, supratome, kad ji mirs. Tačiau atvykę artimieji pasakojo, kad kitą rytą ji prabudo džiugiai nusiteikusi, artimiesiems pasakė savo mirties datą. Mirė labai ramiai, su šypsena veide. Gal tokia ir buvo apsilankymo piramidėje prasmė?” - svarstė Povilo motina. Ji trokšta, kad žmonės suprastų sunkiau sergančiųjų skausmą ir užleistų juos. Pati Onutė yra sveika, pas gydytojus lankėsi laukdama Povilo ir gimdydama, tačiau į piramidę taip pat eina. Pasimelsti, pasisemti dvasinės stiprybės, paklausti patarimo.

Į piramidę plūsta žmonės ir iš artimiausių vietovių - Alytaus, Druskininkų, Varėnos. Jie tiki piramidės galia, komentuoja, kad sveiksta ten jau apsilankę kaimynai, pažįstami. “Aš netikiu, kad piramidė išspręs mūsų bėdas. Povilas net neteikė vilčių. Mano vyras komos būklės jau kelias savaites. Tačiau noriu išbandyti viską, kas galima”, - sakė viena Kauno turizmo firmos darbuotoja.

Lygina su Žana d’Ark

“Povilo užduotis - spręsti ne vien fizinės sveikatos problemas, tiksliau, sveikatos bėdas ne vien fizine prasme”, - sako Kauno medicinos universiteto Neurochirurgijos klinikos vadovas docentas Juozas Šidiškis. Gydytojas, beveik kasdien operuojantis ligonių galvos smegenis, prisiliečiantis prie žmogaus organizmo ląstelių, kurias vadiname protu, ir matantis iš ilgos komos pabundančius žmones tiki, kaip ir jo kolega vilnietis profesorius Giedrius Uždavinys, vaikino iš Dzūkijos misijos galia. “Tai jaunas išminčius, unikalus savo gabumais ir tuo panašus į prancūzų tautos didvyrę Žaną d’Ark, atlikusią savo tautos išgelbėjimo stebuklą, bet už tai sudegintą ant laužo. Kaupsis nepatenkintųjų ir Povilu, nes nepasveikusiųjų bus labai daug”, - prognozuoja docentas Juozas Šidiškis ir apgailestauja, kad ne visi supranta, jog piramidė yra tik pagalbinis metodas. “Povilo ir piramidės užduotis yra žadinti žmonių sąmoningumą ir atsakomybę”, - sako docentas. Beje, jis pažadėjo po mėnesio pakomentuoti vieno jo paciento, nūnai besigydančio piramidėje, sveikatą.

Visos galios slypi mumyse: mūsų tikėjime savo jėgomis, mūsų dvasinėje stiprybėje, susitaikyme su savimi ir aplinka, netgi mirtimi, kuri yra neišvengiama. Išties kas gi būtų, jeigu žmogus žemėje gyventų amžinai? Docentas J.Šidiškis mano, kad piramidėje su tikėjimu ir viltimi praleistas pusvalandis gali būti mažas stebuklas. Sokratas, kurio filosofija artima jaunam filosofuojančiam lietuvaičiui Povilui Žėkui, taip pat girdėjo balsus. Povilas ligonių sveikata nespekuliuoja, jis neima iš čia apsilankančiųjų pinigų.

Knyga

Povilas pagrindine savo užduotimi šiuo metu vadina knygos rašymą. “Bendrauti su žmonėmis man nėra sunku, tada mano sąmonė atsipalaidavusi. Kur kas sunkiau užrašyti diktuojamas mintis, jas paversti žodžiu. Aš ne filosofas. Kartais Dievo balsas man kalba nesuprantamus dalykus. Tada palieka laiko juos išsiaiškinti ir tęsiam darbą toliau”, - sakė devyniolikmetis. Knyga bus platinama nemokamai. Kaip pavyks ją išleisti? Vaikinas sakė, kad materialinės problemos sprendžiasi tarsi savaime. Vienas atvažiavęs žmogus jau pažadėjo paremti knygos leidybą, nesvarbu, kiek tai kainuos: 10 ar 50 tūkstančių litų.

Knygos žanro Povilas negalėjo apibūdinti. Ją rašyti pradėjo praėjusių metų rugsėjį, per metus šį darbą turės baigti. Ši knyga - apie savęs pažinimą ir ryšį su Dievu, lemiamą atšaką žmonijos istorijoje. Pasiteirautas, ar kalba apie pranašautą pasaulio pabaigą, jaunuolis tai patvirtino. Tik pasaulio pabaiga, anot Povilo, anaiptol ne nebūtis, o naujos vertybės. Ugdantieji savo dvasią, gyvenantieji ne vien materialiais rūpesčiais, ruošiasi išgyventi šį pasaulio laukiantį išbandymą. Žmogaus sąmonėjimas, veržimasis Dievo ir tiesos link nesibaigia mirtimi.

Anot Povilo, knyga - tai Dievo nurodytas darbas, kurį jam privalu atlikti. Tada vėl galės rinktis, ar toliau žengs Dievo nusakomu keliu, ar gyvens, kaip kiti mirtingieji. Povilas ir jo mama neabejoja, kad pirmasis pasirinkimas būtų labai sunkus.

Patarė mokslininkai

Povilas pabrėžia, kad piramidės konstrukciją ir metalų lydinį jam nusakė Dievas. Patarimų, kaip pagaminti reikiamą lydinį, jis kreipėsi ir į Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkus. Metalo technologijų katedros dėstytojas docentas Jonas Mockaitis sakė, kad su Povilu susitiko tik kartą. Jis su kitu KTU mokslininku buvo atėjęs pasitarti, kaip parinkti metalų lydinio sudėtį, kad joje, be nurodytų komponentų, nebūtų jokių priemaišų. Mokslininkas sakė, kad, užrašęs vaikinui būsimo metalų lydinio koncentracijos ir komponentų santykio formulę, net nepaklausė, kas ir kokiu tikslu bus liejama. “Tai buvo tik vienas trumpas susitikimas”, - apibūdino jis.

Kauno technikos universiteto docentas mokslų daktaras Jonas Dainauskas sakė, kad piramidės - unikalūs, žmonių smalsumą skatinantys, mokslininkų dėmesį traukiantys statiniai. Jose užfiksuojama fenomenalių dalykų.

Pastaraisiais metais bene daugiausiai piramidžių atsirado Rusijoje. Keliolika jų pastatė mokslininkas Aleksandras Golodas. Maskvoje stovinčios aukštis - 44 metrai. Piramidžių statytojas teigia, kad jos koncentruoja energiją, pakrauna kristalus unikalia harmonizuojančia jėga. Piramidėse vanduo neužšąla minusinėje temperatūroje, 10 kilometrų aukštyje radiolokacinė stotis užfiksuoja unikalią energiją. Rusijos akcinė bendrovė “Hidrometpribor”, tyrinėjusi piramides, kreipimesi į Rusijos Federacijos saugumo tarybą nurodo, kad šie statiniai harmonizuoja žemės paviršių, didina žmonių imunitetą įvairioms ligoms, kuria emocinę pusiausvyrą, didina augalų derlingumą. A.Golodas teigia, kad Rusijos piramidės padėjo šiaurės pusrutuly sumažinti ozono skyles.

A.Dainauskas kalbėti apie Česukų piramidės poveikį atsisakė, nes jos netyrinėjo, net nematė. Jam įtarimą kelia tai, kad piramidėje pritvirtintas netaisyklingas kryžius, jog buvo į statinį įeiti atsisakiusių vaikų. “Religijos simbolių deformavimas negali turėti teigiamo poveikio”, - pastebėjo pašnekovas. Anot jo, piramidės veikia nepaisant, ar jos poveikiu tikima, ar ne. A.Dainausko kieme stovi 3 metrų aukščio piramidė.