Vilija MATAČIŪNAITĖ


2006-01-14
Remigijus JURGELAITIS
Vilija MATAČIŪNAITĖ

Daugelis, matyt, ją jau laiko šeimos nare ir pastarosiomis savaitėmis jaučiasi kiek nejaukiai, kai vakare ji nebeužsuka į svečius. Taip, tai ta pati stipraus vokalo, ūmaus ir tiesaus charakterio atlikėja, kurią išgarsino puikiai perdainuoti garsiausių pasaulio muzikantų kūriniai. Dar iki LNK “Kelio į žvaigždes” ji, kitaip nei daugelis šou dalyvių, galėjo pasigirti ne vienu laimėjimu - praėjusiais metais didžiojoje scenoje debiutavusi atlikėja nacionalinėje Eurovizijos dainų konkurso atrankoje iškovojo 7-ąją vietą, aplenkdama ne vieną šalies popmuzikos garsenybę. 2-oji vieta tarptautiniame dainų konkurse Jūrmaloje į ją vis labiau kreipė muzikos gerbėjų žvilgsnius. Dabar jų - minios: koncertuose ir merginos namų laiptinėje. “Tokio populiarumo negalėjau tikėtis, ketinu jį pateisinti ir jokiu būdu neišbarstyti”, - atvirai kalbėjo, daugelio muzikos žinovų vertinimu, talentingiausia “Kelio į žvaigždes” dalyvė.

- Ar pastarosiomis dienomis netrūksta dėmesio?  

- Viskas labai gerai. Ilsiuosi - iki soties miegu, atsigriebiu už keturis mėnesius, būna dienų, kai niekur neišeinu, leidžiu sau atsipalaiduoti.

- Vadinasi, neturi jokių kasdienių užsiėmimų? 

 

- Ačiū Dievui, kad neturiu. Pasiėmiau akademines atostogas, koncertai kol kas nevyksta, todėl galiu džiaugtis laisvalaikiu. Tiesa, po kelių savaičių prasidės koncertinis turas. Šiandien gavau pasirodymų grafiką, koncertai vyks kone kasdien. Ketiname apvažiuoti visą Lietuvą - nuo Švenčionių iki Klaipėdos.

- Gal už tuos koncertus gausite pirmuosius honorarus? 

 

- Taip, turėtų mokėti atlyginimus, tačiau nenoriu detalizuoti sumos. Tai konfidencialu. Kad ir kaip būtų, iki 2008 metų priklausome LNK televizijai. Kita vertus, šou kūrėjai mums suteikė visas galimybes planuoti savo ateitį - galime ieškotis prodiuserių, pasirašinėti kontraktus. Aš lieku su LNK televizija.

- Tokiu atveju Tavo pasirodymų tikrai nematysime kitose televizijose. 

 

- Kad aš pripratau prie jų. Man viskas patinka, nenoriu nieko keisti. LNK - populiari televizija, todėl dėmesio ir klausytojų man neturėtų trūkti.

- Gal dėl tos priežasties nedalyvauji ir nacionalinėje Eurovizijos atrankoje? - Neturiu jokios dainos. Kai dar buvome realybės šou, gavau vieno portugalo dainą, bet, tiesą sakant, į ją net neatkreipiau dėmesio - padėjau ant stalo ir išėjau, matyt, ta daina iki šiol kažkur tose patalpose guli. Nesakyčiau, kad gailiuosi. Ar verta ten važiuoti? Kai nuvažiavo Aivaras ir užėmė paskutinę vietą, jis iš karto nutilo. Ar ką nors apie jį girdime? Lietuvoje man užtenka populiarumo, o Europą vargu ar pavyktų užkariauti. Be to, apie šį konkursą girdėjau ir neigiamų atsiliepimų, todėl nenoriu rizikuoti.

- Bet pernai, ir būdama beveik nežinoma, sugebėjai patekti į Kauno sporto halėje vykusį finalinį koncertą.

- Labiau pasitikėjau savo jėgomis, galvojau, kad nueisiu ir laimėsiu. Nepavyko. Dabar net bijočiau ten važiuoti. Gali būti taip, kad lietuviai balsuos ne už dainą, o už realybės šou dalyvę Viliją. Tuo tarpu europiečiams svarbi bus tik pati daina.

- Neišvengiamai pakalbėkime ir apie realybės šou. Ką praradai per keturis mėnesius “Kelyje į žvaigždes”?

- Trupučiuką sveikatos ir nervų, bet viskas gerai. Manau, kad gerokai daugiau gavau. Galvojau, kad kai išeisiu, bus labai blogai, apims neviltis, tačiau dabar labai džiaugiuosi. Pailsėjau ir balsas atsigavo, jaučiu, kad geriau dainuoju. Pati sau sakau: “Oi, Vilyte, neblogai varai”. Tiesa, netekau privatumo. Per dieną net kelis kartus prie namų ateina vaikai ir skambina, kad juos įleisčiau. Kai atsiliepiu vadinamuoju domofonu, jie prašo, kad nusileisčiau ir dalyčiau autografus. Vakar skambino net penkis kartus, juk negaliu kiekvieną kartą lipti žemyn ir su visais bendrauti. Tos mergaitės net kelias valandas stovėjo prie namo ir mane stebėjo, bijojau net prie lango prieiti. Net sesei pasiūliau eiti su jomis pasikalbėti.

- Gyvenate dviese su seseria?

- Taip, ir tėvais, bet jie kartais gyvena, kartais - ne. Sesuo irgi nebloga dainininkė, turėjo savo grupę. Dabar juokauju, kad ji turės dalyvauti kitame realybės šou. Tiesa, rudenį sesuo pradės eiti į dvyliktą klasę. Ko gero, mokslai bus gerokai svarbiau.

- Pavasarį LNK pristato naują viengungių realybės šou “Ideali pora”. Gal dalyvausi?

- Ne, tikrai neisiu. Tokiais būdais vyro tikrai neieškau. Man vakar būrėja išbūrė, kad ištekėsiu 24-erių, tad nėra kur skubėti. Ji pripasakojo ir kitų įdomių dalykų. Ta moteris neskaito spaudos, nežiūri televizijos, tačiau man išpranašavo, kad tapsiu populiari ir artimiausiu metu pasirodysiu televizijoje. Kai iš jos išėjome, įsijungėme televizorių, tuo metu rodė “Grožio fabriką”, net juoktis pradėjome.

- Toje laidoje turėjai rimtą pokalbį su psichologe. Išvada buvo paprasta: už kiek stačiokiškos, tiesios Vilijos slepiasi gera, savimi nepasitikinti mergaitė.

- Nežinau, ar ji teisi. Galbūt, bet ir šiaip nesu bloga. Tai jos išvada, gal ji geriau tai pakomentuotų.

- Tačiau ar yra kažkas tokio, ko televizijos žiūrovai per keturis mėnesius taip ir nepamatė?

- Tiek laiko negali vaidinti, tačiau stengiesi visko neatskleisti, pavyzdžiui, visų asmeninių gyvenimo smulkmenų. Niekas nežinojo, kad turiu širdies draugą. Nenorėjau apie tai kalbėti, kai manęs klausdavo, niekada tiesiai neatsakydavau.

- Tačiau per finalinį koncertą kalbėjai apie idealų vyrą. Tai jis toks ir yra?

- Nežinau, gal. Kažkaip apie tai negalvojau. O gal ne. Būrėja man pasakė, kad dar turėsiu daug vaikinų, vadinasi, jis nebus tas vienintelis. Jis irgi išsibūrė, beje, mano vaikinas taip pat turės dar daug merginų. Gal jam reikia kitokios - švelnesnės ir elegantiškesnės. Aš turiu nemažai berniukiškų savybių - negaliu mirksėti akytėmis ir nustygti vietoje.

- Kai finale atlikai dainą “Mylėk”, atrodei labai moteriška.

- Ačiū stilistams, jie tikrai neblogai padirbėjo.

- Ar apskritai LNK pasiūlytas muzikos stilius Tau yra priimtinas, mėgstamas?

- Negalėjo būti geresnio varianto. Taip, man patinka sunki muzika - rokas, metalas. Tačiau jei pati tai gročiau, niekas manęs neklausytų, būčiau neįdomi. O jau minėta “Mylėk” - nuostabi daina. Man nepatinka “popsas”, tačiau patinka geras “popsas”. Visada svajojau sudainuoti tą dainą, labai ja didžiuojuosi.

- Ar įrašinėji naujas dainas?

- Kol kas visą dėmesį LNK sutelkusi į Vudį. Jis įrašinėja savo debiutinį albumą. Gerai būtų, kad po jo ir aš išleisčiau savo albumą. Gal to ir nebus, juk nelaimėjau. Visą laiką žinojau, kad man nepavyks išplėšti pergalės. Tai nebuvo staigmena. Buvau pernelyg griežta, žmonėms tai nelabai patinka. O Andriaus dainos patinka visiems.

- Kai dalyvavai LNK realybės šou, panašų projektą rodė ir TV3. “Dangaus” kūrėjai sakė, kad šio šou dalyviai taps nevienadienėmis žvaigždėmis, esą LNK išgarsinti talentai greitai užges. Ar pritari tokiai nuomonei?

- Tie, kurie norės dainuoti, jie tai ir darys, tikrai neužges. Reikia daug noro, pastangų ir darbo. Man nieko netrūksta. Jei žmonėms ir toliau patiks tai, ką aš darau, nebūsiu vienadienė žvaigždė.

- Kokių savybių reikia nevienadienei atlikėjai?

- Talento. Jei esi tik įdomus žmogus, visuomet gali atsirasti už tave įdomesnis. Jei neprastai dainuoji, dar tobulėji, visuomet sugebėsi rasti savo klausytoją.

- Sakoma, kad geras dainininkas turi būti kūrėjas.

- Kažkada kūriau. Esu tikra, kad kūrybai reikia išgyvenimų, emocijų, o mano gyvenimas pastaruosius metus labai ramus. Nepatiriu vidinių išgyvenimų. Pradėsiu lankyti jogą, gal sugebėsiu atsiverti, tapti jausmingesnė. Nežinau, kodėl daugelis sako, kad esu užsivėrusi. Matyt, kažkas nutiko mano gyvenime.

- Kuris realybės šou dalyvis yra talentingiausias? Gali minėti ir save.

- Ne, nemanau, kad turiu daugiausiai talento. Pagalvojau apie Mino. Iš pradžių jis stengėsi kopijuoti italų atlikėjus, tačiau vėliau sugebėjo atsiverti ir parodyti savo balsą. Ir kiti labai daug dirbo. Ketinu toliau vaikščioti pas dainavimo dėstytoją. Sužinojau kainą, Zenonas pažadėjo priimti. Tos pamokas nėra labai brangios, galiu tiek mokėti. Nors šiuo metu neturiu darbo, tačiau padės tėvai.

- O iki šiol esi gavusi nors vieną atlyginimą?

- Prieš realybės šou dirbau Miškinio filmo antrąja režisieriaus asistente. Rūpinausi aktorių darbotvarke, sudarinėjau grafikus. Toks darbas man tikrai patiko. Ir dabar nesu tikra, kad gyvensiu iš muzikos, todėl tikrai ketinu Vilniaus Gedimino technikos universitete tęsti nekilnojamojo turto studijas. Su tėčiu tarėmės, kad jis statys namus, o aš juos pardavinėsiu.

- O jis verslininkas?

- Kaip čia pasakius, savarankiškas, “maklevoja”, - juokiasi. - Tiesą sakant, mama ragino pasirinkti rimtą specialybę. Prisipažinsiu, kad nekilnojamasis turtas man nėra pati įdomiausia sritis. Gal kai pradėsiu studijuoti, toks požiūris pasikeis. Džiaugiuosi, kad apskritai manęs neišmetė, nes pirmakursiams paprastai neduoda akademinių atostogų. Vieną dieną su operatoriumi nuvažiavome į universitetą, visos darbuotojas labai meiliai priėmė: “Tai kur ta mūsų Vilija?” Kai nuvažiavau antrą kartą, visos tik ir tekalbėjo, kad tokios marčios norėtų.

- Beje, ar tiesa, kad ta “marti” pavojingiausia tampa, kai miega?

- Net nesuprantu, kaip taip galiu. Miegu ir kažką darau. Draugė pasakojo, kad kartą vidury nakties atsibudau ir jai liepiau išsižioti. Ji tai padarė, o aš atsakiau, kad nežino šitos dainos. Ir vėl užmigau, tačiau viso to neatsimenu. Donata pasakojo, kad kai ji pas mane nakvojo, per miegus ant jos užmečiau koją, ranką ir klausiu: “O ką, tau nepatinka?” Kai papasakojo, negalėjau sulaikyti juoko.

- Ar tiesa, kad su artimiausiais draugais dabar praleidi gerokai mažiau laiko nei iki šou?

- Galbūt. Nors jie metalistai, tačiau labai geri žmonės. Vilija tikrai “nepasikėlė”, ji ir toliau bendrauja. Ir šį savaitgalį buvome susirinkę “Bix” bare.

- Kalbama, kad didžioji dalis to baro lankytojų neapsieina be “žolytės”?

- Ne, ten tik alus, degtinė, brendis ir dar sidras. Kas geriau? Alus nesveika balsui. Kai būnu labai sušalusi, neatsisakau ir stiklo brendžio. Kartais tame bare pasitaiko keistų incidentų. Ir praėjusį savaitgalį vienas į veidrodį moterų tualete daužė galvą. Paklausiau, ką jis daro. Kai pabėgo, suradau ir iškviečiau apsaugą.

- Ar Tau svetimas baimės jausmas?

- Gal ir taip. Tiesiog myliu “Bix”. Niekas ten nesikabina, nesako, kad atėjo Vilija. Todėl stengiuosi, kad niekas nesugadintų tos mielos atmosferos.

- Ar daug žmonių stengiasi su Tavimi pabendrauti vien todėl, kad esi Vilija?

- Su tokiais stengiuosi neturėti labai daug reikalų. Turiu nemažai draugų, kurie kartais mane pavadina ir kumele, ir porno, tačiau dėl to niekada nepykstu.

- O iš kur tas porno?

- Kartą stovykloje apsirengiau trumpus džinsinius šortukus. Vienas vaikinas sakė matęs pornografinį filmą, kuriame vaidino tokia pat pana. Taip ir prilipo. Nieko daugiau. Net kai klausia, kokiomis aplinkybėmis sutikčiau artimiau susipažinti su man nepatinkančiu vyru, atsakau, kad to negalėtų būti. Nebent labai įkauščiau, tuomet “ant meilės” patraukia. Vengiu tokių dalykų.

- Beje, ar po šou jau buvai nulėkusi į žirgyną?

- Dar nespėjau, tačiau labai myliu žirgus. Anksčiau lankydavau jojimo pamokas. Artimiausiomis dienomis ketinu nuvykti į žirgyną, ten puikiai atsipalaiduoju. Kartais juokauju, kad arkliai mano gyvenime užima labai svarbią antrąją vietą - iškart po muzikos.