Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Vienos pokylis suvienijo ponus ir vargšus
2003-02-15
Remigijus JURGELAITIS
“Ne, mes tikrai nesame pora, tiesiog abiem pasiūlė ateiti į Vienos pokylį. Pagalvojome - kodėl gi ne, juk nuolat lankydavomės gegužinėse, čia lygiai tas pats”, - įpusėjus Vilniaus rotušėje vykusiam labdaringam Vienos pokyliui kalbėjo Lietuvos laisvės sąjungos lyderių į pokylį deleguota pora Jonas Marcinkevičius ir Virginija Čiunina. Jie, kaip ir kiti vakaro dalyviai, džiaugėsi, kad paaukojo labdarai, tačiau dabar aiškėja, kad Respublikinei Vilniaus vaikų ligoninei atiteks vos keli tūkstančiai litų.
Studentai tviskėjo prabanga
Regis, kad šiųmetiniame Vienos pokylyje pasitvirtino Lietuvos laisvės sąjungos lyderio Vytauto Šustausko prieš kelerius metus išsakytos mintys, kad Vienos baliuje linksminasi ponai, o vargšai realiai nejunta tų linksmybių naudos. Ir tuomet, ir dabar Vienos pokylio rengėjai sakė, kad prestižinis šokių vakaras turi ypatingą svarbą - jo metu renkami pinigai labdarai. Šiemet iš planuotų surinkti 200 tūkstančių litų (tiek kainuoja diagnostinis aparatas, nustatantis nudegimų gylį) ligoninei bus paaukota vos keliolika tūkstančių. Kitos pajamos išleistos linksmybėms.
Kokie tie ponai? 30 iš 83 porų - nuolat virkaujantys ir galą su galu vos suduriantys studentai. Tie, kurie nuolat skundžiasi mažomis stipendijomis, menkaverčiu maistu, nešildomais bendrabučiais ir mokamu mokslu. Vienos pokyliui jie nepagailėjo 100 litų, neskaičiuojant smokingų, frakų ir suknelių nuomos.
Būtent studentai, ypač frakuotieji vyriškosios lyties atstovai, pobūvyje tviskėjo prabanga, retas jų vilkėjo smokingą, jau nekalbant apie juodą kostiumą. Jų damos - tik baltas tarsi nuotakų sukneles. Kai kurie vyresnieji pobūvio debiutantai stebėjosi: nejaugi Vienos pokylio metu vyks masinės vestuvės? “Ne, tiesiog tokia Vienos pokylio tradicija, tokius drabužius debiutantai vilki ir Vienos operoje”, - smalsiąją damą nuramino juodą smokingą ir vyšninę “varlytę” segėjęs vyras.
Trūko gėrimų
Nors daugelis svečių į Vilniaus rotušę atvyko šiek tiek prieš devintą valandą vakaro, tačiau buvo ir išsiskiriančių nepaprastu punktualumu. Devintą vakaro prie Rotušės laiptų išsirikiavo daugiausiai automobilių, tiesa, tarp jų daugiausiai buvo ne limuzinų, kaip įprasta Vakarų valstybėse, o paprasčiausių taksi. Kai kurie vakaro dalyviai atvyko nuosavais automobiliais, o juos pasistatę Rotušės prieigose svarbiausio sostinės pastato link žingsniavo slidžiais ir apsnigtais šaligatviais.
Prie Rotušės durų visus pasitiko stilizuotus aštuonioliktojo amžiaus drabužius vilkėję vaikinai. Jie ne tik tikrino bilietus, bet ir pasiūlė taurę šampano. Tiesa, tik po vieną, vėliau įkaitusieji šokių aikštelėje gėrimų galėjo nusipirkti vienoje Rotušės salių įrengtame bare.
Sužinojęs, kad visi gėrimai mokami, sutriko ir benamis iš Tauragės. “Maniau, kad turtuoliai turės ką pavalgyti, - stebėjosi vyriškis ir kartu su savo dama patraukė rūbinės link. - Pažiūrėsiu gal rasiu pinigų, tačiau, ko gero, jų neturiu, o damą reikia pavaišinti”.
Tačiau vyras rado išeitį: pasiguodė ponams Vizgirdoms, o šie ne tik pavaišino taure vyno, bet ir tapo benamių poros iš Tauragės kuratoriais. “Oi, mes puikiai sutariame, gal ir dažniau galėsime susitikti”, - džiaugsmo neslėpė Virginija.
Vargetos pasijuto ambasadoriais
Vos kelios poros stengėsi nepraleisti nė vieno šokio, kiti, užuot sukęsi šokių aikštelėje, mielai aptarinėjo pobūvio dalyvių aprangą, laikyseną bei šokio techniką. Iš tiesų Vienos pokylyje susirinkusios damos stebino originalumu ir vakarinių suknelių įvairumu. Skirtingos medžiagos, spalvos, stiliai: nuo devynioliktojo amžiaus pabaigos pūstų vakarinių apdarų iki modernių, bet kuklių šiuolaikinių suknelių.
Nuo kitų damų mažai kuo skyrėsi ir vargeta iš Tauragės. Violetinės spalvos Virginijos suknelė itin derėjo prie jos partnerio “varlytės”. “Vienos pokyliui rengiausi net tris savaites, o suknelę rinkausi tris dienas”, - kalbėjo Virginija ir neslėpė susižavėjimo savo partneriu.
“Iki šiol mes nebuvome pažįstami, todėl nesame labai artimi. Kol kas tarp mūsų nėra nieko rimto”, - kalbėjo Virginija ir pusiau rimtai, pusiau juokais pridūrė, kad jie Vienos pokylyje jaučiasi tarsi Tauragės ambasadoriai. “Žmonės mus palaikė ir būtinai siūlė važiuoti. Net nesitikėjome, kad mes taip dominsime žurnalistus. Kartais pagalvoju: gal jau per daug mums tos reklamos”, - pertarė Jonas ir paprašė leidimo grįžti į pagrindinę Rotušės salę.
Vos nesušalo laukdami globėjo
Tuo metu salėje sukosi vos kelios poros. “Kodėl nešokame? Kad nelabai mokame sudėtingus šokius”, - šypsojosi itin ryškiu makiažu išsiskyrusi moteris. Ji neigė iš šokių aikštelės pabėgusi vien todėl, kad net du sykius ją kvietė šokti benamis iš Tauragės. “Ne, jis neblogas šokėjas”, - šypsojosi dama.
Kitos moterys sunkiai slėpė norą užtraukti dūmą ir nesivaržydamos rūkė Vilniaus rotušės fojė. Čia rinkdavosi ir šokėjai, kuriems neužteko erdvės antrojo aukšto salėje, ir norintieji nusivalyti apmindžiotus batus.
Tik studentai nenuilsdami šoko iki dviejų valandų ryto, vėliau “Stiklių” restorane vaišinosi tradicišku austrišku guliašu ir alumi. “Kodėl mes tokie aktyvūs? Nenorime, kad dviejų dienų repeticijos nueitų perniek”, - paaiškino studentai. O kai kurie jų džiaugėsi ir vakaro metu surengtos loterijos prizais - vakarienėmis ir nakvynėmis sostinės viešbučiuose.
Pasipuošusi loterijoje laimėtu prizu iš Vilniaus rotušės išėjo ir Virginija iš Tauragės. Vizgirdų padovanotas bilietas buvo laimingas, o laimėta sagė puikiai derėjo prie violetinės moters suknelės. Tačiau jos ir Jono nuotaika subjuro išėjus į lauką, nes benamiams teko net kelioka minučių laukti Lietuvos laisvės sąjungos automobilio, nors V.Šustauskas žadėjo atvažiuoti laiku. Atvykęs Seimo narys nesijautė kaltas ir atrėžė, kad benamiai per keliolika minučių tikrai nesušals. “Baigėsi pasaka apie Pelenę”, - lipdami į automobilį karčiai šyptelėjo tauragiškiai.
