Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Vienminčių senjorų užuovėja
2004-01-26
Virginija SKUČAITĖ
Lietuva pagal pagyvenusių, senų ir ilgaamžių žmonių skaičių seniai peržengė 15 proc. slenkstį ir vadinama šalimi, pasiekusia aukštos demografinės senatvės ribą.
Ką veikia didmiesčiuose gyvenantys nedirbantys pensininkai, negalintys leisti laiko taip, kaip jų bendraamžiai užsienio šalyse: keliauti, lepintis kurortuose, sanatorijose, pramogauti? Ar sudarome jiems, vos suduriantiems galą su galu, bent menką užuovėją nuo gyvenimo skersvėjų, galimybę pagerinti savo gyvenimo kokybę, ar paliekame tik pasyviais pašalpų ir pagrindinių socialinių garantijų gavėjais?
Abipusė nauda
Kauno savivaldybei priklausančiuose “Kartų namuose” gyvena trys kartos: vieniši seneliai ir vienišos jaunos mamos su savo vaikeliais. Tačiau šių globos namų administracija neapsiribojo vien jų priežiūra. Pernai rudenį įkūrė Dienos centrą pagyvenusiems ir garbaus amžiaus žmonėms, likusiems be vaikų ar jų dėmesio, be artimo žmogaus.
“Į mūsų organizuojamus renginius ateinantieji susipažįsta su “Kartų namuose” gyvenančiais bendraamžiais, užsimezga jų draugystė - vyksta savotiška mūsų globotinių ir aplinkinio rajono vyresnio amžiaus žmonių integracija, teikianti abipusės naudos”, - kalbėjo Dienos centro vyresnioji socialinė darbuotoja Judita Kliūčienė, vesdama į salę pirmą kartą atėjusiuosius į jogos užsiėmimus. Beje, pratyboms be jokio užmokesčio vadovauja Lietuvos jogos asociacijos pirmininkas, Kauno jogos studijos vadovas Vytis Zabulėnas.
Senjorai patenkinti
Kol Dienos centro lankytojai klusniai vykdė instruktoriaus V.Zabulėno nurodymus (į užsiėmimus ateinantieji atsineša sveikatos pažymėjimus), kalbinome pavydžiai pro stiklo sieną bendraamžius stebėjusią žvaliai atrodančią 83 metų Onutę. “Aš jau seniai čia lankausi - man labai patinka viskas, kas organizuojama šiame centre. Šį kartą atėjau tik pasižiūrėti pratybų, nes dabar skauda nugarą”, - aiškino nė iš tolo į aštuoniasdešimtmetę nepanaši moteris.
Pašnekovė po vyro mirties gyvenanti viena, vaikų neturi. Anot Onutės, Dienos centras - tikras išsigelbėjimas vienišam žmogui, jaunystėje dainavusiam chore, lankiusiam šokių repeticijas, nuolat buvusiam tarp žmonių.
Kita moteris prisipažino labai laukianti įvairių Dienos centro renginių. Iki šiol ji prisimenanti išvykas į Raudondvario pilį, Prezidentūrą Kaune, vegetarinio maisto svetainę, vakarones ir laukia būsimos išvykos į Maironio literatūros muziejų.
“Baigiu gyvenimą ir, atrodo, viską apie save žinau, bet apsirikau - po kiekvienų jogos pratybų atsiveria man nepažįstamos organizmo jėgos. Tai nuostabu”, - tvirtino 71 metų Vladas, apgailestavęs, kad jo žmona iki šiol nesiryžta čionai ateiti. Energingas senolis, pramokęs čia pratimų, mankštinasi ir namuose.
Tai naudinga ir valstybei
Anot Juditos Kliūčienės, Dienos centrus, įvairius pagyvenusių žmonių susibūrimus lanko tie, kurie ir jaunesni buvo aktyvūs. “Jie ieško veiklos ir mus suranda, naudojasi mūsų paslaugomis, kurias remia ne tik Vytis Zabulėnas, bet ir Socialinės rūpybos skyriaus Socialinių paslaugų centras, visuomet ekskursijoms parūpinantis autobusiuką, ir kiti geros valios žmonės, sutinkantys eksponuoti centre savo parodas, skaityti paskaitas, pakoncertuoti. Ateinantieji į mūsų renginius gyventojai dažnai praleidžia pas mus visą dieną. Sumokėję simbolinę sumą, čia gali ir papietauti, ir išgerti puodelį kavos”, - pasakojo pašnekovė.
Vyresnio amžiaus žmonių, noriai ateinančių į Dienos centrą, vis gausėja. Vadinasi, jie tikrai reikalingi vienišiems pensininkams, kurie iki šiol gyveno uždarai, jautėsi atstumti, o gal ir niekam nereikalingi. Dienos centrai pagyvenusiems žmonėms - naudinga socialinė politika valstybei, kurioje pagyvenęs ar senas žmogus gali likti namuose (mažiau reikės senelių globos namų), būti savarankiškas, džiaugtis gyvenimu, nes jam padeda socialiniai darbuotojai ne tik namuose, bet ir Pagyvenusiųjų dienos centruose.
