Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Verslo praktikai tapo santūresni
2005-05-05
Renaldas GABARTAS
Auganti mokesčių našta ir šešėlinė ekonomika, vangios reformos gadina rinkos dalyvių nuotaikas
15-ąjį kartą pristatydami šalies ekonomikos tyrimą Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertai Monika Kačinskienė ir Remigijus Šimašius konstatavo, kad, nepaisant vis dar gana spartaus ūkio augimo, gerėjančios įmonių finansinės padėties ir mažėjančio nedarbo, didėjančio vartojimo, sėkmingai veikiančių įmonių vadovai prognozuoja, kad BVP 2005-aisiais turėtų augti 6,3 proc.
Vadinasi, maždaug puse procento kukliau nei praėjusiais metais. Tokią įvykių tėkmę jų manymu lems sąstingis reformų, darbo užmokesčio, verslo sąlygų gerinimo srityse bei nevaisingos pastangos kovojant su šešėline ekonomika.
Prasideda “darbas sau”
Šiandien - gegužės 5-ąją, laisvosios rinkos instituto skaičiavimais, turėtų išaušti vadinamoji laisvės nuo mokesčių diena. T.y. būtent nuo šio ketvirtadienio kiekvienas vidutinis mokesčių mokėtojas pradeda dirbti savo paties bei šeimos gerovei, o ne tam, kad būtų išlaikytas sparčiai augantis valstybės aparatas ir finansuojamos jo žinioje tebesančios veiklos.
Tai yra santykinės mokesčių naštos rodiklis, parodantis, kokią žmogaus sukuriamų gėrybių dalį paima valdžia ir perskirsto per nacionalinį biudžetą ir nebiudžetinius fondus.
Instituto ekspertai mokesčių naštą skaičiuoja kaip visų prognozuojamų valstybės mokestinių pajamų ir bendrojo nacionalinio produkto santykį, remdamasis pasaulyje pripažinta metodika. Ji naudojama apskaičiuojant laisvės nuo mokesčių dieną JAV, Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje, Lenkijoje ir kitose šalyse.
Apskaičiuojant mokesčių naštą pagal šią metodiką nėra įtraukiamos piniginės išlaidos ir laiko sąnaudos, susijusios su mokesčių administravimu, bei valstybės skolinimasis, kuris Lietuvoje kasmet didėja ir gali virsti mokesčių našta ateityje.
Pasak LLRI 2005-aisiais Lietuvos žmonės ir verslininkai mokesčių jungą vilko 125 dienas, arba trimis dienomis trumpiau nei pernai, tačiau, instituto teigimu, tai toli gražu nerodo, jog lietuviai pradėjo mokėti mažiau mokesčių.
Šiemet valstybės funkcijoms finansuoti mokesčių absoliučia suma bus surinkta daug daugiau nei pernai. Dėl išaugusio sukurto bendrojo nacionalinio produkto santykinė mokesčių našta sumažės - nuo 35,1 proc. 2004 metais iki 34,1 proc. šiemet. Tuo tarpu absoliuti mokesčių našta padidės - 2004 metais sudariusi 17,7 mlrd. litų, 2005-aisiais sudarys net 19,4 mlrd. litų.
Šešėlinis verslas klesti
Apibendrindami Lietuvos ekonomikos tyrimą instituto analitikai pastebėjo, kad rinkos dalyviai šiais metais laukia pastebimai lėtesnio šalies ūkio augimo nei praėjusiais metais. Jei 2004-aisiais bendrasis vidaus produktas išaugo 6,8 proc. (2003-iaisiais fiksuotas 7,4 proc. augimas), tai dabar prognozuojamas “tik” 6,3 proc., t.y. vis dar gerokai spartesnis nei daugelyje ES senbuvių. Beje, tokios prognozės atspindi ir oficialų vidaus bei tarptautinių institucijų prognozes, dauguma kurių žada lėtesnį augimą.
“Sąlygos ūkio plėtrai juo toliau, juo labiau po truputį prastėja. Kol kas dar turime ankstesnių reformų teigiamas pasekmes, bet toliau reikia teigiamų žingsnių”, - tikino LLRI viceprezidentas Remigijus Šimašius.
Pasak M.Kačinskienės, galima daryti prielaidą, kad rinkos dalyviai tiesiog pradėjo situaciją vertinti be euforinių ir perdėm optimistiškų lūkesčių, prieš metus sietų su Lietuvos stojimu į ES.
Dabar visi rinką veikiantys procesai vertinami santūriau, tikimasi mažesnio, tačiau stabilaus augimo užimtumo, darbo užmokesčio, investicijų ir užsienio prekybos srityse. Pagrindiniai ūkio vystymosi varikliai - vidaus rinkos plėtra, po įstojimo į ES pagerėjusios eksporto sąlygos ir narystės paskatinta specializacija daugelyje sričių. Respondentų manymu, eksportas ir importas šiemet turėtų augti atitinkamai 13,8 ir 12,6 proc. (pernai - 13,2 ir 12,4 proc.).
Tyrimo duomenimis, įmonių grynasis pelningumas šiais metais augs vidutiniškai nuo 6,2 iki 6,3 proc., nuosavybės grąža - 10,6 iki 10,9 proc. Šiemet tyrimams ir inovacijoms įmonės ketina skirti 6,5 proc. visų išlaidų.
Vardydama objektyvias priežastis, lemiančias lėtesnį ekonomikos augimą, ekspertė minėjo nevykdomas reformas strateginėse srityse, sąlyginai menkas užsienio investicijas, gyventojų emigraciją ir kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą. Ypač rimta problema ji laiko didėjančias šešėlinės ekonomikos apimtis.
Tyrime pastebima, kad jei 2004-ųjų pavasarį rinkos dalyviai kalbėjo apie šešėlinės ekonomikos smuktelėjimą iki maždaug 18,6 proc., tai dabar, jų manymu, “šešėlis” ūgtelėjo beveik iki 21 proc. BVP.
Spėjama, kad šešėlinei ekonomikai smukti trukdo nemažėjanti ir, manoma, augsianti mokesčių našta, mokesčių politikos nenuoseklumas ir nenuspėjamumas, griežti darbo santykių reguliavimai, toliau didinami cigarečių akcizai, pablogėjusios individualiųjų įmonių verslo sąlygos.
“Tokių rodiklių nematėme jau paskutinius penkerius metus. Šešėlinės ekonomikos klausimas vartojamas kalbant apie verslo sąlygas - du trečdaliai apklaustųjų sakė, kad jos negerėja”, - pastebėjo M.Kačinskienė.
Pasak LLRI ekspertės, kai kurie minimalūs mokesčiai Lietuvoje - didesni nei vidutiniškai ES. Jos teigimu, nors dalis šių trukdžių Lietuvoje atsiranda ar didėja dėl šalies teisės aktų derinimo su ES teise, kartais šis “taip yra ES” valdžios atstovų naudojamas kaip užsklanda, leidžianti greitai priimti tokius sprendimus.
Dėl kai kurių atvejų ar nuostatų, ekspertės nuomone, galima derėtis ir siekti palankesnių sąlygų. Specifinė Lietuvos, kaip šalies, turinčios kaimynių - ne ES narių, situacija suteikia dar didesnį pagrindą kontrabandai, nes kaimyninėje Rusijoje cigarečių akcizas maždaug 9 kartus mažesnis nei Lietuvoje.
Beje, LLRI analitikų duomenimis, net 41 proc. Lietuvos darbuotojų dalį atlyginimo gauna “vokeliuose”. Likusi algos dalis - oficialusis minimalus atlyginimas. Prognozuojama, kad atlyginimų “vokeliuose” rodiklis nemažės, kol nesumažės darbo apmokestinimas. Instituto ekspertai nuo diskusijų apie mokesčių reformą pradžios ragina imtis ryžtingesnio gyventojų pajamų mokesčio mažinimo, nes tai būtų didesnė paskata atlyginimus mokėti legaliai.
Algos ir kainos augs
Komentuodami verslo praktikų teiginius LLRI ekspertai prognozavo kiek didesnį kainų augimą nei pernai: vartojimo prekių ir paslaugų kainos turėtų ūgtelėti 3,28 proc. (pernai - 2,96 proc.), gamintojų - 3,6 proc. (pernai - 3,3 proc.).
Tokie lūkesčiai pirmiausia siejami su keletu aplinkybių. Pirmiausia - mažėsiančiu nedarbu, gana sparčiai didėsiančiu darbo užmokesčiu ir namų ūkių pajamomis, augančiomis naftos kainomis bei laipsnišku mokesčių harmonizavimu su ES ir didinamais akcizais. Daugelis ekspertų būgštauja, kad kainų šuolį gali išprovokuoti žmonių lūkesčiai, esą prekės ir paslaugos brangs po euro įvedimo, bei mėginimai sukaupti atsargas iki lito “laidotuvių”.
Tyrimo išvadose sakoma, kad, stabiliai augant ekonomikai, toliau gerėja padėtis darbo rinkoje. 2004-ųjų pabaigoje nedarbo lygis buvo 9,6 proc. (2003 metų pabaigoje - 11 proc.), o šiais metai tikimasi nedarbą mažėsiant iki 8,4 proc. Rinkos dalyvių teigimu, didžiausios įtakos tam turės besitęsianti ūkio plėtra, teigiami lūkesčiai dėl gerėsiančios įmonių padėties, lietuvių migracija į ES darbo rinkas.
Ekspertai tikina, kad nedarbui mažėti trukdo verslui nepalankūs mokesčių politikos pakeitimai, griežtinamas darbo santykių reguliavimas, didinamas privalomas minimalus atlyginimas, didelis nekvalifikuotų bedarbių skaičius. Šios priežastys lemia aukštą vadinamojo struktūrinio nedarbo lygį - didelį žmonių skaičių, darbo negalinčių susirasti daugiau nei dvejus metus.
Nors praėjusiais metais tiek Statistikos departamentas, tiek kiti vertintojai atlyginimų augimą vertino gana gerais rodikliais, rinkos dalyviai mano, kad realiai praėjusiais metais atlyginimai padidėjo vos 1 procentu. Šiems metams jie augimą prognozuoja gerokai spartesnį ir teigia, kad jis turėtų siekti apie 8 proc. T.y. vidutinė statistinė mėnesio alga turėtų pasiekti 1138 litus. Kita vertus, LLRI tyrime pažymima, kad jau ankstesnės optimistinės rinkos dalyvių prognozės apie atlyginimų kilimą išsipildė tik iš dalies.
Augant ekonomikai, toliau gerėja gyventojų finansinė padėtis, nors vidutinės piniginės namų ūkių pajamos praėjusiais metais neaugo taip smarkiai, kaip buvo prognozuota narystės ES išvakarėse. Pasak rinkos dalyvių, vidutinės piniginės namų ūkių pajamos 2004-aisiais siekė 1980 Lt/mėn. Gyventojų finansinė padėtis šiais metais turėtų ir toliau gerėti. Prognozuojama, kad 2005 m. namų ūkių pajamos augs netoli 7 proc. ir sieks 2127 Lt/mėn. Pajamos vienam ūkio nariui sudarys 834 Lt/mėn.
Rinkos dalyviai mano, kad santaupos pernai vidutiniškai augo 7,5 proc. (20 Lt/mėn.), palyginti su 14 proc. 2003-iaisiais, ir sudarė 283 Lt/mėn. Ilgalaikio vartojimo prekėms įsigyti pernai vidutiniškai buvo skiriama 265 Lt/mėn., t.y. 9,6 proc. (28 litais) mažiau nei 2003-iaisiais. Pernai metų namų ūkių santaupų rodiklis po metų pertraukos ir vėl aplenkė investicijas. Prognozuojama, kad šiais metais santaupos augs 12,2 proc., o investicijos net 27,1 proc., ir sutaupoma per mėnesį šiais metais jau bus mažiau, nei investuojama, - atitinkamai 317 Lt/mėn. ir 337 Lt/mėn. Santaupos sudarys apie 15 proc. namų ūkių biudžeto, o investicijos - procentu daugiau.
