Kauno miesto politikai svarstys, ar atiduoti ir pritaikyti visuomenės poreikiams pusiasalį, kurį abejotinomis aplinkybėmis mėgino parduoti Savivaldybės bendrovė

Vaizdingoje vietoje prie Kauno marių esantį pusiasalį Kauno miesto Tėvynės sąjungos frakcija siūlys paversti rekreacine zona, prieinama bet kuriam kauniečiui. Tik po “Kauno dienos” rašinių Savivaldybei priklausanti AB “Kauno vandenys” sustabdė 3,43 ha ploto kyšulio prie Kauno marių pardavimą.

Nugyventas turtas - vaizdingoje vietoje

Susitikime su Kauno miesto tarybos konservatorių frakcija “Kauno vandenų” generalinis direktorius Vilius Burokas dar kartą patvirtino, kad vaizdingame pusiasalyje neveikianti vandenvietė bendrovei nereikalinga.

“Vandenvietės gręžiniai mums nereikalingi, bet turtas, kurio likutinė vertė yra daugiau nei 1 mln. litų, “kabo” įmonės balanse”, - sakė V.Burokas.

Sklype yra 14 nenaudojamų siurblinių, dvi transformatorinės pastotės, kiti statiniai, statyti dar 1984-aisiais. Čia išasfaltuotos įvažos, takai, kiemo aikštelė. Teritorija aptverta tvora. Būtent šį turtą praėjusių metų liepos-rugsėjo mėnesiais mėgino parduoti “Kauno vandenys”, aukcione net tris kartus mažinę pradinę turto pardavimo kainą nuo 6 mln. Lt iki 3,8 mln. Lt. Prieš pardavimą buvo parengtas ir sklypo detalusis planas. V.Burokas paaiškino, kad 1,2 mln. litų vertę sudaro išbetonuotos krantinės. “Bendrovė investavo pinigus, nes kilo pavojus, kad nuslinks šlaitai”, - sakė V.Burokas.

Politikai įtarė aferą

“Kauno vandenų” generalinis direktorius V.Burokas neneigė, kad, pavykus bent vienam aukcionui, Kauno apskrities viršininko administracija su pirkėju būtų sudariusi žemės nuomos sutartį. “Paskutiniame aukcione gavome kelių Kauno ir Vilniaus bendrovių pasiūlymus, bet Taryba sustabdė turto pardavimą”, - apgailestavo V.Burokas.

“Kauno diena” primena, kad tada politikai įtarė nešvarų sandėrį, o šia istorija susidomėjo Tarybos Antikorupcinė komisija. “Vėliau mes pateikėme visą būtiną medžiagą Savivaldybės administracijai, bet ką daryti toliau su kyšuliu ir kodėl politikų nepasiekė naujas sprendimas - nežinau”, - sakė V.Burokas.

Kalbėdamas apie neparduotą “Kauno vandenų” turtą Savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Keserauskas, kuris yra ir “Kauno vandenų” valdybos pirmininkas, atrodė susierzinęs. “Tai buvo politinis sprendimas, visiškai neturint tolesnio plano”, - sakė jis.

Perėmimas užtruktų mėnesį

Išklausęs A.Keserausko ir V.Buroko nuomones, Kauno miesto Tėvynės sąjungos lyderis Andrius Kupčinskas sakė, kad frakcija iš bendruomenių gauna pasiūlymų kyšulį perduoti visuomenės poreikiams.

“Geru oru jame netrūksta žmonių, kurie čia poilsiauja, todėl tik reikia statinius pripažinti nereikalingu turtu ir Savivaldybei perimti kyšulį”, - sakė A.Kupčinskas.

Jis teigė, kad Konservatorių frakcija arba Tarybos komitetai inicijuos tokį sprendimą. “Kauno vandenų” vadovo V.Buroko prognozėmis, kyšulio perėmimo procesas užtruktų ne ilgiau nei mėnesį.

Neįžvelgia nieko blogo

A.Kupčinsko pasiūlymo neatmetė ir Savivaldybės administracijos vadovas A.Keserauskas, nors pridūrė, kad “tai teritorijai reikalingas šeimininkas”.

“Nebūtų buvę nieko blogo, jei “Kauno vandenys” būtų pardavę turtą: bendrovė būtų gavusi papildomų pajamų ir galbūt šiandien nereikėtų kalbėti apie mokesčių už šaltą vandenį padidinimą”,- tikino A.Keserauskas. Be to, pasak jo, Tarybai nepanorėjus, žemės naudojimo paskirties kyšulyje niekas nepakeistų. Tačiau A.Keserausko bandymas apginti nutrauktą aukcioną vis dėlto kelia įtarimų. Šiemet jau svarstomi planai šioje vietoje keisti Bendrąjį planą. Iš pradžių siūlyta čia įteisinti miško ūkio žemę. Vėliau iš kai kurių miesto Tarybos narių pasigirdo pasiūlymų “leisti čia statyti statinius”.