Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Vasarą atbunda kaimiški genai
2004-08-14
Rūta KANOPKAITĖ
Poilsiaudami kūrybos žmonės teptuką, sceną ar fotoaparatą mielai keičia į dalgį ir grybavimą
Blizgančiuose žurnaluose retai rasime pasakojimų apie menininkų atostogas Bahamuose ar Maljorkoje. Ir ne tik todėl, kad jų piniginės plonesnės nei bankininkų ar verslininkų. Paklaustas kaip leidžia vasarą, fotomenininkas Romualdas Požerskis sako: “Ką tik dvi savaites keliavom po Kroatiją. Tačiau to nė iš tolo nepalyginsi su poilsiu mūsų sodyboje prie jūros - joje šimtąsyk geriau”.
Tarsi kitas pasaulis
Atostogas lietuviškame kaime, savo kolektyviniuose soduose leidžiantys menininkai sako, kad svarbiausia - atsiplėšti nuo miesto ir įprasto gyvenimo ritmo, žmonių šurmulio, priartėti prie gamtos.
Tikra kaimo fanatikė yra aktorė Doloresa Kazragytė. Jau keliolika metų, vos atšilus orams, ji lekia į savo vasarnamį Šaparnėje, prie Labanoro. Ten uogauja, grybauja, sukaria virtinę kilometrų miškų takais, mėgaujasi tyla ir vienatve. Tiesa, svečių - artimiausių draugų - neišvengia ir mobiliuoju telefonu vis dėlto palaiko ryšį su pasauliu. Kai aktorei prisiskambinau ketvirtadienio priešpietę, sakėsi kaip tik vaikščiojanti po mišką ir renkanti voveraites.
“Namelį Šaparnėje pasistatėme prieš keliolika metų. Anksčiau ten daug metų kiekvieną vasarą atostogaudavom, todėl tos vietos pažįstamos, numylėtos. Labai mėgstu čia būti, atvažiuoju ir rudenį, žiemą. Trobelėje Šaparnėje viena sutikau 2000-uosius metus. Ar nebuvo baisu? Nė kiek. Kieme susikūriau laužą. Be to, netoliese ant kalniuko gyvena kaimynai”, - pasakoja Doloresa Kazragytė.
Rytais aktorė iš lovos šoka kone tiesiai į ežerą - jis tuoj už trobos slenksčio. Vienintelis nepatogumas - kad autobusu Šaparnę galima pasiekti tik savaitgaliais. Prireikus čia atvažiuoti ar išvažiuoti vidury savaitės, tenka imti taksi, o tai kainuoja 33 litus. “Dabar kaip tik vykdau “taksi planą”, - juokiasi aktorė. Surinktus grybus, kurių pati valgyti nelabai mėgsta, ji neša parduoti į supirkimo punktą: už kilogramą voveraičių - 6 litai. “Miškas man sumoka už kelionę į miestą, kur neišvengiamai ir vasarą atsiranda darbų, reikalų. Bet juos sutvarkiusi vėl lekiu į Šaparnę”, - sako Doloresa Kazragytė.
Su plieno dalgiu ant peties
“Aš - Jono Biliūno kaimynas”, - juokauja fotomenininkas Romualdas Rakauskas, jau dvidešimt metų turįs sodybą prie Anykščių - Niūronių kaime. Jis sako, kad ten prabėga visi jo laisvadieniai, nors ištisai kokias dvi savaites niekada nėra išbuvęs. “Sodyboje šienauju, tvarkausi sode, skinu uogas ir vaisius. Išvažiavęs iš Kauno savaitgaliui, po trijų dienų, praleistų Niūronyse, pasijuntu lyg naujai gimęs. Kaimo ramybė ir darbai nuostabiai išplauna galvą”.
Fotografas sako, kad ūkininkavimu neužsiima. Visas jo daržas Niūronyse - dvi lysvės žirnių. Šeima į kaimą taip nesiveržia kaip jis. “Aš tik nuskinu uogas ir parvežu žmonai. Tačiau kantrybės nuskabyti visus serbentus neužtenka - palieku pabaigti strazdams. Man darbo ir taip gana - apie namą pusė hektaro žemės, pievą visą laiką reikia šienauti. Kai pamatau, kad anykštėnai savo pieveles žoliapjovėmis dailiai nusigramdę, tuoj griebiuosi dalgio”.
Žoliapjovę stumdyti neįdomu, be to, ir mankštos kūnui per mažai, supeikia modernią techniką menininkas. “Tiesa, kol dalgiu švariai nušienauju sodą, žiūriu - jau kiemas užžėlęs. Taip ir sukuosi ratu. Tačiau man tas teikia tikrą atgaivą ir malonumą”, - giria kaimišką gyvenimo ritmą Romualdas Rakauskas.
Kaip antri namai
Didelį aštuonių kambarių namą prie Baltijos jūros, Latvijos kaimelyje Nidoje, fotografo Romualdo Požerskio mama įsigijo seniai. Dabar ši buveinė tapo numylėta Požerskių šeimos poilsio vieta. “Ten atostogaujam kiekvieną vasarą. Žuvaujam, uogaujam, maudomės. Vienkiemis yra prie pat jūros. Turime netgi savo paplūdimį - kuoliukai žymi mums priklausančios žemės ribas. Išvažiavęs į vienkiemį ketvirtadienio pavakarę ir pabuvęs iki pirmadienio ryto, pasijuntu atsidūręs visai kitame pasaulyje”, - piešia savo atostogų idilę fotomenininkas.
Požerskių namas latvių Nidoje nėra tipiškas vasarnamis miestiečių poilsiui. “Mes ten turime ir daržą, kad mamai būtų kuo užsiimti. Ji atvažiuoja į pajūrį anksti, dar pavasarį. Nidoje auginam daržoves, sodinam bulvių”, - sako R.Požerskis.
Pajusti natūralius kaimiško gyvenimo malonumus mėgsta ir rašytojas Rimantas Marčėnas. Jų sodyba Dzūkijoje, netoli Leipalingio, kukli, bet jauki. Dabar be jos Rimantas ir Viktorija Marčėnai neįsivaizduoja savo vasarų. Viktorija atvažiuoja į kaimą vos atšilus. Ji čia turi daržą ir jame augina net sojas, nors dzūkiškas smėliukas nederlingas, reikia nemažai paplušėti, kol kas nors uždera.
Rašytojas su žmona - įgudę žvejai. Vasarodami jie kone kasdien išsiruošia į žūklę ežere ar patvenktoje Seiroje. Kam teko ragauti jų sugautos žuvies, pirštus laižė. Palyginti šviežios keptos lydekos ir lyno skonį - jau aukštasis pilotažas miestiečiui, valgančiam tik šaldytą tolimų jūrų žuvį. Tačiau sodybos šeimininkai yra prityrę žūklės ir gastronomijos virtuozai.
Gražina bendromis jėgomis
Marčėnų sodybą puošia dukros ir žento - dailininkų Nomedos Marčėnaitės ir Mariaus Jonučio nuotaikingi darbai. Nudžiūvusi obelis kieme nudažyta baltais ir juodais dryžiais lyg zebras. Smėlio aikštelėje, kur žaidžia anūkai, - Nomedos sukurta keraminė pilis. Kambariuose stovinčias senas indaujas ir spinteles atgaivino ant jų ištapyti linksmi motyvai. Mielą Marčėnų vasarojimą pamiškės namelyje sutrikdo tik birželį užplūstantys mašalai ir vietiniai vagišiai, nugvelbiantys kokį daiktą, kol šeimininkai dar neatvažiavę.
Sodybą kaime netoli Kernavės turinti Muzikinio teatro solistė Aldona Mikšytė ją išpuoselėjo savo rankomis. Naginga artistė, garsėjanti ir gražiais rankdarbiais bei kulinariniais sugebėjimais, stilingai nudažė namelį, išsikasė tvenkinį, sandėliuke įsirengė pirtelę. Didelis Aldonos Mikšytės sodas rudenį lūžta nuo obuolių. Dainininkei patalkina kaimiečiai kaimynai, kuriuos ji irgi pagloboja, padeda kuo gali. Atokioje vietoje esančioje jaukioje sodyboje pamėgo vasaroti ir artistės sūnus rašytojas Herkus Kunčius.
Ne prabanga svarbiausia
Kolektyviniame sode Šėtijuose atostogaujanti Muzikinio teatro literatūrinės dalies vedėja Lina Stankevičiūtė savo neprašmatniu vasaros poilsiu patenkinta: “Mano sodas prie pat miško, gyvename kaip atskiroje sodyboje. Kasdien einu grybauti, pasivaikščioti. Čia labai gražios apylinkės”.
Artistai nuo seno mėgsta vasaroti ir Šventojoje esančioje teatralų poilsiavietėje, pramintoje Žaldokyne. Sąlygos ten spartietiškos - seni mediniai namukai be patogumų, maistą gamintis žmonės eina į bendrą virtuvę atskirame pastate, tualetai lauke. Tačiau teatralai mielai čia atostogauja - nebrangu, jūra arti, draugija - “to paties kraujo”.
Poilsį Žaldokynėje pasirinko nemažai Muzikinio teatro darbuotojų, tarp jų - ir vyrai iš “Trijų baritonų”, nusprendę atsikvėpti po festivalio “Operetė Kauno pilyje”. Aktoriai Leonardas Zelčius ir Danutė Juronytė su anūkais bei jų žentas Jurgis Gimberis šiuo metu irgi atostogauja Žaldokynėje. Aleksas Dabulskis, apsimovęs baltus šortus, taip pat ką tik iškūrė į Šventąją. Tačiau neapsigaukime - satyrikų akys ir ausys niekada nesiilsi. Jų lauktuvės - “šviežiena” iš pajūrio, ko gero, jau pakeliui.
