Variklio temperatūra

Netvarkinga automobilio aušinimo sistema gali sukelti rimtų problemų

Nors šią vasarą šventvagiška kalbėti apie žalingą karščio poveikį, visgi per didelė temperatūra po keturračio variklio dangčiu gresia nemalonumais net ir žiemą. Nusprendus atostogas praleisti kelionėse po šiltesnio klimato šalis, meistrai rekomenduoja nepašykštėti dėmesio aušinimo sistemai.

Smulkmenų nebūna

Kaip išvengti variklio perkaitimo ir skaudžių jo padarinių? Vienkartinio dirstelėjimo į aušinimo skysčio termometrą prietaisų skydelyje neužtenka. Naujesnės kartos automobiliuose tam skirtos net signalinės lemputės arba atitinkama informacija displėjuje. Tereikia tik skaityti. Tačiau patys gamintojai skirtingai vertina termometro svarbą. Gerai, jei pavojingos temperatūros sektorius išskirtas raudonai, įrengta signalinė lemputė, tačiau esti visai lakoniškų termometrų - suprask, rodyklei esant aukščiausioje padėtyje, reikia sukti į šalikelę.

Protingiausia po variklio dangčiu pasižvalgyti kas savaitę. Bent vizualiai pažiūrėti į žymes ant visų talpų, bakelių, tarp jų - ir aušinimo skysčio. Ant pastarojo - dvi žymės: “min” arba “low” ir “max” arba “full”, tiksliai nurodančios skysčio kiekį.

Neretai ant bakelio yra užrašas, nurodantis, kada tikrinti lygį. Dažniausiai tikrinama varikliui esant šaltam. Jei jau nusprendėte papildyti, reikia naudoti tik tokį patį koncentratą - maišyti aušinimo skysčių tarpusavyje negalima.

Niekada nepilkite aukščiau žymės “max” ir neeksploatuokite automobilio, jei aušinimo skysčio mažiau nei žymė “min”. Svarbu atminti, kad aušinimo skystį patartina keisti kas 2 metai arba kas 40 tūkst. km.

Grėsmė tepimo sistemai

Tačiau jei nuolatos sekate aušinimo skystį bakelyje ir kaskart randate jo mažiau - susirūpinkite. Pirmą kartą po sistemos užpildymo nauju aušinimo skysčiu tam tikras sumažėjimas leistinas. Jei kartojasi - gali būti pažeista cilindrų galvutės tarpinė ir aušinimo skystis patenka į variklio karterį. Tuomet aušinimo skysčio lygis mažėja nuolatos ir reguliariai pildant rimtų padarinių nepavyks išvengti. Alyva skiedžiasi, didėja jos lygis karteryje ir gresia rimti nemalonumai.

Pirmasis indikatorius - iš išmetimo vamzdžio besiveržiantys balti dūmai. Variklio perkaitimo priežastimi gali būti neveikiantis termostatas. Kol variklis šaltas, aušinimo skystis cirkuliuoja mažuoju ratu ir nepatenka į aušintuvą. Tuo tarpu skysčiui pasiekus 800 C temperatūrą, atsidaro termostatas, o kartu ir didysis ratas. Tai rodo šylanti viršutinė aušintuvo žarna. Priešingu atveju termostatas neveikia (jį reikia išimti ir įdėjus į indą su vandeniu pakaitinti iki tokios pačios temperatūros - termostato vožtuvui neveikiant, skubėkite į autoservisą) arba yra užsiteršusi aušinimo sistema. Sugedus termostatui kelyje, jį paprasčiausiai išimkite. Be jo variklis darbinę temperatūrą pasieks vėliau.

Pirmenybė - lietaus vandeniui

Teršalai aušinimo sistemoje - tai visų pirma virimo produktai, susidarantys perkaitinus aušinimo skystį. Nuosėdų susidarymą lemia ir naudojamas aušinimo skystis - rinkoje yra tokių, kurie ardo net aliuminį. Todėl prieš jį įsigyjant reikėtų perskaityti nuorodas ant talpyklos.

Skiedžiant būtina naudoti tik minkštą vandenį: distiliuotą, kritulių. Jokiu būdu netinka vanduo iš čiaupo arba iš šulinio (gruntinis)! Jis kietas ir jame gausu įvairių druskų, kurios aukštoje temperatūroje puikiausiai reaguoja su aušinimo koncentratu, sudarydamos nuosėdas. Specialistai nurodo vieną minkšto vandens indikatorių - rankos jame gerai muiluojasi, o kietame - ne.

Susidariusios nuosėdos padengia aušinimo sistemos kanalų sieneles. Ypatingas pavojus iškyla mažo skerspjūvio kanalams, esantiems aušintuve - jei apatinė žarna nekaista, kanalai greičiausiai užsiteršę.

Perkaitintas aušinimo skystis išsiplėtimo bakelyje įgauna rudą atspalvį. Jį nedelsiant reikėtų pakeisti nauju, prieš tai sistemą kruopščiai išplovus.

Jei išmetamosios dujos bespalvės, o aušinimo skysčio lygis nuolatos mažėja, pravartu patikrinti sistemos hermetiškumą. Prieš tai patartina variklį nuplauti ir išdžiovinti. Labai tikėtina, kad žarnų sujungimai nesandarūs - per silpnai užveržtos apkabos. Neatmestina galimybė, kad jungiančiosiose žarnose taip pat yra įtrūkimų, ypač lenkimo vietose.

“Dirbtinis kvėpavimas”

Dar viena priežastis, dėl kurios gali perkaisti variklis - neveikiantis skysčio siurblys arba elektrinis ventiliatorius. Pirmasis turi diržinę pavarą, kuri jį jungia su alkūninio veleno skriemuliu.

Jei diržas laisvas (pravartu patikrinti jo įtempimą ir palyginti su eksploatacijos instrukcijoje nurodytu dydžiu - paspaudus nykščiu 100 N (10 kg) jėga, įlinkis turi būti apie 10 mm), trūkęs ar nusimovęs, reikia jį įtempti arba nedelsiant automobilį sukti į kelkraštį. Neverta rizikuoti ir važiuoti iki artimiausio autoserviso. Patyrę vairuotojai dažnai vežiojasi bagažinėje atsarginį dirželį - užmiestyje dirbtuvių gali ir nebūti. Be to, vertėtų žinoti, kad aušinimo skystis tepa skysčio siurblį, todėl būtina visada naudoti tik kokybišką koncentratą.

Elektrinis ventiliatorius įsijungia aušinimo skysčiui pasiekus didesnę temperatūrą, nei atsidaro termostatas, - apie 900 C. Jis veikia ir išjungus variklį, nes taip išvengiama šiluminio smūgio. Jei neveikia elektrinis ventiliatorius, galima išjungti termoišjungiklio kištuką - ventiliatorius veiks tol, kol bus įjungtas degimas. Kartais sistemoje užtinkamas papildomas elektrinis siurblys, kuris taip pat veikia išjungus variklį. Jei rūpi variklio resursai, neveikiantį vertėtų pakeisti.

Verta atkreipti dėmesį ir į aušintuvą. Tikėtina, kad jo plokštelės užterštos vabzdžiais, lapais, purvu - ypač apačioje. Aušintuvas valomas šepečiu (jokiu būdu ne metaliniu!) arba oro srautu. Itin retai, tačiau atsitinka, kad kaltininkas būna aušinimo skysčio temperatūros jutiklis. Pagal jo signalą įjungiamas elektrinis ventiliatorius.

Apibendrinant reikėtų pasakyti, kad reguliariai dirstelint į variklio skyrių bei sekant prietaisų parodymus, nemalonumų kelyje ir išlaidų dirbtuvėse galima išvengti.