Valdininkų aplaidumo auka - psichikos ligonė


2003-07-26
Valdininkų aplaidumo auka - psichikos ligonė
Grąžintiname bute gyvenusi senutė liko ir be buto, ir be pinigų

Prieš pusmetį gyvenusi viename iš grąžintinų butų, šiandien kaunietė Valentina Žinkina neturi nieko - nei buto, nei pinigų, net drabužių. Sutrikusios psichikos senutė žiemos šalčius praleido griūvančiame sandėliuke, nešvari ir utėlėta. Ten ji išsikėlė patikėjusi dosniais pažadais. Keisčiausia - Valentina Žinkina nepasirašė nė vieno dokumento, kad sutinka išeiti iš buto. Tačiau ir Savivaldybės, ir butų ūkio tarnybos darbuotojai tvirtina - dokumentus tvarkę valdininkai dėl senutės nelaimės nekalti.

Išsikraustė gyventi į sandėliuką

“Ji neturi dantų, serga cukralige, nė vieno sveiko sąnario, jai gresia apakimas ir dar yra neviso proto. Ir tokį žmogų kaip šunį į gatvę išmetė”, - piktinasi Valentiną Žinkiną besirengianti globoti buvusi marti Violeta Žinkinienė.

Žaliakalnyje, netoli miesto centro esančios Vaisių gatvės 11-ajame name Valentina Žinkina gyveno daugiau kaip 25 metus. “Bendraudavom su ja nedaug. Tačiau kai kaimynai paskambindavo ir pasakydavo, kad senutė neturi ko valgyti, apsileidusi, tai atvažiuodavau ir sutvarkydavau”, - pasakoja buvusi marti. Pasak jos, senutė nemokėjo pasirūpinti savimi - įsileisdavo į butą visus norinčiuosius, pas ją vaikščiodavo gerti apylinkės girtuokliai.

Prieš kelerius metus ir Valentina Žinkina, ir kiti namo gyventojai sužinojo - namas bus grąžintas savininkui. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas, senutei, kaip ir kitiems iš grąžintinų butų turintiems išsikelti nuomininkams, Savivaldybė turėjo skirti kitą būstą ar kitaip jai atlyginti.

Visas Vaisių gatvės 11-asis namas prieškariu priklausė Zelikui Klabinui. Žydas jį prarado, kai teko išsikelti į getą. Namą paveldėjo jo sūnus Abramas Klabinas. Sovietmečiu A.Klabinas gyveno Kaune, o prieš devynerius metus išvyko gyventi į Izraelį.

Į Lietuvą A.Klabinas grįžta kartą per metus - pailsėti kurortuose ir tvarkyti turto grąžinimo dokumentų. Dėl to Vaisių gatvėje esančio namo grąžinimo reikalus jis pavedė tvarkyti būsimam pirkėjui. Violetai Žinkinienei kyla įtarimas, jog, pamatęs sutrikusios psichikos močiutę, įgaliotinis pasinaudojo jos negalia. Jis pažadėjo močiutei sumokėti 6000 litų, jei ji išsikraustys pagyventi į sandėliuką.

Rado utėlėtą ir nešvarią

Apie tai, kad vos galinti savimi pasirūpinti senutė uošvė gyvena belangėje pašiūrėje, buvusi marti sužinojo kovo pradžioje. “Man paskambino kažkoks nepažįstamas žmogus ir pasakė, kad senutei blogai”, - prisimena Violeta Žinkinienė. “Nuvažiavusi radau ją visą apėjusią utėlėmis. Sandėlyje buvo nešvaru, kvapą gniaužė smarvė. Senutė papasakojo, kad ateidavo gerti “pijokai”, mainais į jos pensiją atnešdavo labdarinės sriubos. Taip ir maitinosi du mėnesius”.

Leisgyvę uošvę moteris iškart nuvežė į ligoninę. Vėliau su pertraukomis ligoninėse Valentina gulėjo beveik penkis mėnesius. Dabar 75-erių senutė gyvena pas buvusią marčią. “Ji man kiekvieną dieną rankas bučiuoja, kad priėmiau. Ir meldžiasi, kad man tik kas nors nenutiktų. Man jos taip gaila”, - pasakoja Violeta.

Buvusi marti - vienintelis žmogus, kuriam dabar rūpi senutės likimas. Valentina turi sūnų, buvusį Violetos vyrą, tačiau jis savo mama nenori rūpintis. Dabar Violeta Žinkinienė laukia teismo, kuris turėtų pripažinti Valentiną Žinkiną neveiksnia ir skirti jai globą.

Senutės parašo niekur nėra

Radusi senutę sandėliuke, Violeta iškart pradėjo ieškoti teisybės. Dabar ji Valentinos Žinkinos vardu padavė į teismą Savivaldybę, kad ji suteiktų senutei kitą butą ar atlygintų pinigais prarasto buto vertę.

Savivaldybės darbuotojai tvirtina esą nekalti dėl susidariusios situacijos. Pasak Nuosavybės teisės atkūrimo skyriaus laikinai einančio direktoriaus pareigas Edmundo Kasparavičiaus, Savivaldybė grąžino A.Klabinui butą, nes iš Santakos butų ūkio tarnybos gavo pažymą apie ištuštintas patalpas. “Aš turiu sausio pabaigoje butų ūkio tarnybos darbuotojų surašytą raštą, kad nuomininkė savo noru išvyko iš buto. Toliau mes ir vadovavomės tuo raštu grąžindami nuosavybę A.Klabinui”, - teigia valdininkas.

Kauno miesto ūkio departamento direktorius Petras Morkūnas taip pat mano, kad visi siūlai veda į butų ūkio tarnybą. “Kai išgirdau, kad močiutė išėjo gyventi į sandėliuką, aš pradėjau domėtis situacija. Aš prašiau butų ūkio tarnybos dokumento, kuriuo močiutė paliudijo, kad ji išsikelia iš buto. Jie man jo nedavė ir man kyla įtarimas, kad jo išvis nėra”, - teigia pareigūnas.

Kauno savivaldybės įmonės “Santakos butų ūkis” direktorius Algirdas Vagulis pripažįsta - surašyto akto su močiutės parašu, kad ji savo noru išsikelia iš buto, nėra. “Na, nėra to parašo, nėra. Reikia pripažinti, kad darbuotojai padarė broką”, - teigia A.Vagulis. Tačiau jis teisinasi, kad močiutė atrodė visiškai normali. “Ji pati atėjo, atidavė raktus. Darbuotojai nuvyko, užplombavo butą. Mūsų darbuotojai - ne medikai, jie negalėjo nustatyti, ar ji psichiškai sveika, ar ne. Kad ten buvo kažkokia juodoji pusė, sužinojom tik dabar”. Direktorius tvirtina, jog būtino raštiško dokumento, kad žmogus savo noru išsikelia iš buto, jų darbuotojai niekada nesurašydavo. “Pasitikėjom žmonėmis. Taigi jeigu žmogus ateina, pats atiduoda raktus, kas gali pagalvoti, kad po to jis atsižadės savo veiksmų. Per 10 metų jokių pretenzijų nebuvo. Šis atvejis - pamoka, kad nereikia pasitikėti žmonėmis”, - aiškina A.Vagulis.

Pasak P.Morkūno, jei močiutė nepasirašė jokiuose dokumentuose, galima laikyti, kad iš buto ji neišsikėlė. “Aš pasakiau marčiai - tegu senutė eina ten ir gyvena. Ji iš buto neišregistruota. Todėl buto natūra grąžinti A.Klabinui buvo negalima. Kai butas grąžinamas natūra, tik tuomet jo savininkas gali su juo daryti, ką nori. Tačiau jei yra nuomininkų, taip grąžinti negalima”, - teigia direktorius. Tačiau Savivaldybės Valdybos nuomonė buvo kitokia - butas natūra A.Klabinui buvo grąžintas jau vasario viduryje.

Bute išplėštos net grindys

Pasak buvusios senutės marčios, nuėjusi pas P.Morkūną ir išgirdusi jo nuomonę, kad močiutė gali grįžti atgal, ji nuplėšė plombą. Jau tuomet Violeta Žinkinienė pamatė, kad išjungta elektra, vanduo, išardyta krosnis. Tada ji į butą iš sandėliuko sunešė senutės daiktus ir išvažiavo. “Paskui močiutei prireikė drabužių, aš nuvažiavau paimti. Radau pakeistą spyną, paskambinau A.Klabinui. Kai jis atrakino butą, pamačiau, kad visi daiktai dingę. Senutė prarado viską - net drabužius”, - pasakoja moteris.

Dabar Valentinos Žinkinos buto durys jau neberakinamos. Čia gyventi neįmanoma: viduje - tik šiukšlės, kambaryje jau išardytos grindys. Violetos Žinkinienės manymu, avarinės būklės namą planuojama nugriauti ir toje pačioje vietoje pastatyti naują, todėl butu niekas ir nesirūpina.

Paklausti, ką su namu rengiasi daryti A.Klabinas, nepavyko. Birželio pabaigoje jis išvyko atgal į Izraelį. Tačiau akivaizdu, kad namą jis rengiasi parduoti.

“Pas mane buvo atėjęs vyras, kuris prisistatė kaip būsimas namo pirkėjas. Jis mane įtikinėjo, kad senutei sumokėjo pinigus. Tačiau jis neturi jokių dokumentų, taigi juridiškai močiutė pinigų negavo”, - pasakoja P.Morkūnas.

Ūkio departamento direktoriaus manymu, senutės globėja galės nesunkiai laimėti teismą būtent dėl nesančio sutikimo išeiti iš buto. “Jei ji būtų pasirašiusi sutikimą, reikėtų įrodinėti, kad pasirašydama ji buvo psichiškai neveiksni ir būtų daugiau problemų. O dabar viskas paprasta. Laimėjusi teismą, senutė galės gauti kitą butą ar pasiimti pinigus”.

Atrodytų, teisybė bus sugrąžinta. Tačiau jei teismas pripažintų, jog senutė turi teisę gauti iš Savivaldybės kitą butą, to buto vertė būtų skaičiuojama pagal tada būsiančią grąžintino turto vertę. Tuo tarpu vertė kasdien vis krinta. Blogiausia, jei namas būtų nugriautas. Pasak E.Kasparavičiaus, tada teismas galėtų tik įpareigoti Savivaldybę skirti močiutei butą kaip socialiai remtinai. Taigi tuomet apgaule iškeldinta psichikos ligonė negautų nieko.