Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
V.Adamkus nenori valdiško būsto
2003-05-23
Stasys GUDAVIČIUS
Įsiplieskus diskusijoms, kur gyvens Valdas Adamkus ir kada į valstybės vadovui priklausančią rezidenciją įsikels Rolandas Paksas, “Kauno diena” pasidomėjo, kaip apskritai Lietuvoje sutvarkyti kadenciją baigusio Prezidento socialinio aprūpinimo teisiniai reikalai ir kokia yra kitų valstybių patirtis šioje srityje.
Taisys įstatymą
Šiuo metu veikiančiame Prezidento įstatyme įrašyta, kad “išėjusiam iš valstybės tarnybos Prezidentui iki gyvos galvos nustatoma 50 procentų Prezidento darbo užmokesčio dydžio pensija per mėnesį, taip pat suteikiama poilsiavietė su aptarnavimu, apsauga ir transportas”. Aptarnaujančių asmenų skaičių, apsaugos ir transporto priemonių kiekį nustato Vyriausybė.
Beje, Konstitucinis Teismas dar pernai vasarą konstatavo, kad formuluotė “išėjusiam iš valstybės tarnybos Prezidentui” prieštarauja Konstitucijai, nes negalima apriboti kadenciją baigusio valstybės vadovo teisę gauti atitinkamas socialines garantijas.
Konstitucinis Teismas nurodė įstatymą pataisyti taip, kad atitinkamos privilegijos būtų nustatytos “įgaliojimus baigusiam”, o ne “iš valstybės tarnybos išėjusiam” Prezidentui. Tačiau iki šiol tai nepadaryta. Seimo pirmasis vicepirmininkas Česlovas Juršėnas “Kauno dienai” sakė, kad dėl gausybės darbų nebuvo imtasi šio klausimo, tačiau, anot jo, “kitą savaitę tikrai bus pateiktos įvairios pataisos Prezidento įstatyme, įskaitant ir Teismo nurodytąją”.
Keičia nuomonę
Kai prieš penkerius metus V.Adamkus perėmė reikalus iš tuomet kadenciją baigusio Prezidento Algirdo Brazausko, jokių didesnių nesklandumų nekilo. Buvo suremontuotas šalia Prezidento rezidencijos prestižiniame Vilniaus Turniškių priemiestyje esantis nedidelis namas, į kurį dar 1998 metų pavasarį persikėlė gyventi A.Brazauskas. V.Adamkus tuomet kurį laiką gyveno Vyriausybei priklausančiuose Svečių namuose Vilniaus centre, tačiau 1998 metų pabaigoje persikėlė į kapitališkai, maždaug už 2,5 milijono litų suremontuotą Prezidento gyvenamąją rezidenciją Turniškėse.
Šiemet išrinkus Prezidentu Rolandą Paksą padėtis komplikavosi. Užpernai rudenį V.Adamkus paprašė Vyriausybės neskirti biudžeto lėšų kadenciją baigusio Prezidento poilsiavietei statyti. Į tai buvo atsižvelgta, tačiau išrinkus naują valstybės vadovą iškilo naujos problemos - kur turėtų gyventi V.Adamkus, kai į Prezidentui priklausančius namus ateis R.Paksas. Iš pradžių naujasis Prezidentas nenorėjo keltis į rezidenciją iš savo namų Vilniaus Antakalnio rajone, tačiau maždaug prieš porą mėnesių, atsižvelgęs į apsaugos skundus, kad Antakalnyje sunku užtikrinti Prezidento saugumą, jis pakeitė nuomonę.
V.Adamkus nenori valdiško būsto, tačiau paprašė žemės sklypo savo namo statybai. Vyriausybė skubiai parengė įstatymo projektą, kuriuo kadenciją baigusiam Prezidentui suteikiama galimybė arba gauti poilsiavietę, arba valstybinį žemės sklypą namo statybai. Tačiau V.Adamkus jau apsigalvojo ir paprašė nesvarstyti šių pataisų. “Nenorėdamas sukelti papildomų problemų Lietuvos valstybės institucijoms, V.Adamkus kreipėsi į premjerą ir Seimo Pirmininką prašydamas nesvarstyti pataisų”, - teigiama kadenciją baigusio Prezidento atstovo Audriaus Penkausko pranešime.
Č.Juršėnas teigia, kad Seimas vis tiek svarstys įstatymo projektą, jeigu Vyriausybė jį pateiks. Tačiau, atrodo, taip nebus. “Kauno dienos” žiniomis, Vyriausybė neteiks įstatymo Seimui. Dėl to vakar V.Adamkus jau sutarė su premjeru A.Brazausku.
Svarstymų kelyje
Kol kas viskas liko kaip buvę. V.Adamkus tebegyvena Turniškėse, o R.Paksas - Antakalnyje. Per kelias artimiausias savaites žadama šią problemą išspręsti ir rasti galimybę leisti Prezidentui persikelti į jam priklausančią rezidenciją.
Neoficialiai kalbant, iki bus išspręstas sklypo ir naujo namo statybų klausimas V.Adamkus gali laikinai apsistoti verslininko Juozo Kazicko namuose Vilniaus senamiestyje. Tačiau šios žinios nepatvirtintos.
V.Adamkus kol kas tiesiai neatsako, ar jis pirks savo nuosavą sklypą, ar kaip nors kitaip spręs būsto problemą. Jis tik teigia, kad namo projektavimas iš esmės baigtas, dabar reikalingas tik žemės plotas, kuriame jis bus statomas.
Paties kadenciją baigusio Prezidento pasirinktas sklypas Turniškėse, kai kurių ekspertų vertinimu, gali kainuoti iki 5 milijonų litų. Jeigu Seimas, V.Adamkaus prašymu, nesvarstys Vyriausybės siūlomo projekto, nei šis, nei joks kitas sklypas kadenciją baigusiam Prezidentui negalės būti suteiktas.
Nuo rinkimų kampanijos likusios milijoninės skolos slegiamas V.Adamkus nesvarsto galimybės pirkti sklypo Turniškėse, jeigu jis bus siūlomas. Tačiau neatmetama galimybė, kad lengvatinėmis sąlygomis gali būti įsigytas kitas sklypas Vilniuje. “Prezidentas V.Adamkus svarsto įvairias galimybes, įskaitant ir sklypo pirkimą kitoje vietoje. Kai sprendimas bus priimtas, visuomenė apie jį sužinos. Kol kas nėra jokio pagrindo nerimauti - dabartinis Prezidentas V.Adamkui patvirtino neketinąs jo mesti lauk ir trūks plyš įsikelti į Turniškes. R.Paksas lauks, kol V.Adamkus išspręs savo buitines problemas”, - “Kauno dienai” pareiškė A.Penkauskas.
Spragos įstatymuose
Teisininkai pripažįsta, kad Lietuvos įstatymuose dėl įgaliojimus baigusio valstybės vadovo privilegijų dar tebėra spragų. Tačiau visos jos nėra didelės ar sukeliančios ypatingai sunkių teisinių pasekmių.
Pasak Prezidento įstatymo, mirę Lietuvos vadovai laidojami valstybės lėšomis. Tačiau nenurodytos jokios galimos socialinės garantijos mirusio valstybės vadovo šeimos nariams. Pavyzdžiui, ar iš jų gali būti atimtas valstybės suteiktas namas.
Seimo ir Vyriausybės teisininkai pripažino, kad šis klausimas išties nereglamentuotas įstatymais, tačiau, pasak jų, tokiems svarstymams kol kas nebuvo jokio reikalo. “Jeigu kadenciją baigęs Prezidentas mirtų, matyt, būtų atskirai sprendžiama, kaip teisės aktais garantuoti jo šeimos narių socialinę apsaugą”, - “Kauno dienai” tvirtino Seimo Teisės departamento vadovas Kęstutis Virketis.
Jis taip pat tvirtino, kad tik politikų privilegija apsispręsti, kokias socialines garantijas suteikti iš valstybės vadovo pareigų pasitraukusiam asmeniui. “Konstitucinis Teismas yra ne kartą atkreipęs dėmesį, kad Prezidentas yra “valstybės vadovas, kurio statusas yra ypatingas, todėl ir teisinės garantijos jam turi būti ypatingos”. Tas pats taikytina ir kadenciją baigusiam Prezidentui. Jam turi būti rodoma ypatinga pagarba, suteiktas ypatingas socialinis statusas”, - įsitikinęs K.Virketis.
Konservatorės siūlymą atmetė
Prieš pusantrų metų Seime buvo svarstomos konservatorės Rasos Juknevičienės parengtos pataisos, kuriomis siūlyta atsisakyti nuostatos dėl poilsiavietės suteikimo kadenciją baigusiam Prezidentui. “Ši nuostata praktikoje iš esmės neveikia, neaiški jos įgyvendinimo tvarka, tai yra kas ir iš kokių lėšų turėtų tas poilsiavietes statyti ir įrengti būsimiesiems prezidentams. Praktika parodė, kad ši nuostata gali lengvai sukelti įvairias politines spekuliacijas, valdžios struktūrų tarpusavio įtampas ir nereikalingas manipuliacijas”, - jau tuomet tvirtino R.Juknevičienė.
Ji siūlė palikti nuostatą, kad įgaliojimus baigusiam Prezidentui suteikiama apsauga ir transportas. Tačiau vietoje poilsiavietės R.Juknevičienė siūlė tiesiog suteikti patalpas “Prezidento visuomeninei veiklai”, tai yra tiesiog biurą. “Tuomet Seimo dauguma atmetė mano siūlymą. Kaip dabar matyti, be reikalo, nes jau kyla įvairiausių nesusipratimų. Manau, kiekvienas kadenciją baigęs Prezidentas tikrai turės galimybių ir lėšų susitvarkyti savo buitį, ras, kur gyventi. O štai biuras visuomeninei buvusio valstybės vadovo veiklai būtų tikrai sveikintinas dalykas. Kartu tai būtų pakankamai svari socialinė privilegija, rodanti pagarbą įgaliojimus praradusiam Prezidentui”, - “Kauno dienai” sakė ji.
Tačiau valdančiosios daugumos atstovas Č.Juršėnas nesutinka su tokia opozicijos atstovės nuomone. “Prezidento statusas išties ypatingas, todėl jam reikėtų suteikti įvairių įstatyminių privilegijų ir neatiminėti jau suteiktų. Bet ne visas situacijas įmanoma surašyti įstatyme, kartais gyvenimas padiktuoja kai kuriuos sprendimus, paremiamus susitarimais ar sutarimais”, - “Kauno dienai” teigė Seimo vicepirmininkas.
Pasak jo, Seime nebus grįžta prie klausimo dėl poilsiavietės, tačiau “kiti aktualūs kadenciją baigusio Prezidento aprūpinimo klausimai gali būti svarstomi”.
Skirtinga patirtis
Pasidomėjus užsienio šalių patirtimi, paaiškėjo, kad nedaug kur kadenciją baigusiam valstybės vadovui yra suteikiamas valdiškas būstas.
Kadenciją baigęs Latvijos Prezidentas Guntis Ulmanis gyvena gerai įrengtame valdiškame bute Rygos centre. Suomijoje valstybė gali padengti kadenciją baigusio Prezidento išlaidas būstui įsigyti, jeigu pats asmuo to pageidauja. Estijoje, Lenkijoje, Čekijoje bei kai kuriose kitose aplinkinėse šalyse buvusiems vadovams valstybės sąskaita suteikiamas tik biuras su aptarnaujančiu personalu. Pavyzdžiui, šių metų pradžioje kadenciją baigęs Čekijos Prezidentas Vaclavas Havelas prestižinėje Prahos vietoje gavo patalpas biurui, kur įsikūrė jo vardo fondas. Gyvenamuoju būstu V.Havelas savarankiškai pasirūpino jau anksčiau.
Visose šalyse kadenciją baigusiems prezidentams mokama nemaža pensija, numatytas ir tam tikras jų šeimos narių materialinis aprūpinimas prezidentų mirties atveju.
Jungtinėse Amerikos Valstijose buvusiems vadovams sumokama didelė “išeitinė kompensacija”, valstybė taip pat pasirūpina jų ir jų šeimos narių saugumu. Kasmet mokamos tam tikros išmokos, kurios vadinamos ne pensija, o “išlaidų padengimu”. Gyvenamoji rezidencija nesuteikiama.
Rusijoje Prezidentas Borisas Jelcinas gyvena valstybės suteiktoje viloje pamaskvėje. Jam taip pat mokama pensija, suteikiama apsauga.
