Trylikamečio svajones sudaužė mirtina avarija


2005-06-14
Tomas JARUSEVIČIUS
Trylikamečio svajones sudaužė mirtina avarija

Pirmajame šių metų Prienų ralio etape tragedija nusinešė mažamečio gyvybę

Sekmadienio popietę Prienų apylinkėse vykusiose jau tradicinėse automobilių ralio lenktynėse įvyko skaudi nelaimė - baigiantis vienai paskutinių rungčių netikėtai iš trasos išlėkęs automobilis partrenkė ir mirtinai sužalojo trylikos metų berniuką.

Tragiška lenktynių baigtis

Užvakar apie 16 val. Prienų miesto prieigose, F.Vaitkaus gatvėje, ketvirtąjį greičio ruožą buvo spėję įveikti beveik visi varžybų dalyviai. Artėjant lenktynių pabaigai, daugelis gausiai susirinkusių žiūrovų rengėsi keliauti namo. Tarp pastarųjų buvo ir trylikametis Prienų gyventojas Kęstutis Lukoševičius, atėjęs pasižiūrėti varžybų su savo vyresniuoju broliu Gediminu.

Abu broliai jau suko namų link, kai netikėtai išgirdo iš paskos atskriejantį automobilį. Gediminas pasakoja akimirksniu išgirdęs tik stabdomų ratų cypimą ir pamatęs į šalis besisklaidančią žiūrovų minią. Staiga pasitraukęs jaunuolis nesuspėjo pastebėti, kaip ant kelio pasiliko jo jaunėlis broliukas Kęstutis.

43-iuoju startiniu numeriu pažymėtas “VAZ 21011” markės automobilis išlėkė iš trasos ir rėžėsi į pakelėje stovėjusias kitas tris transporto priemones. Sportinį automobilį vairavusiam 28-erių metų ralio mėgėjui Raimundui Kizevičiui kelyje pirmiausiai pasipainiojo “Volkswagen Golf”, o atsimušęs nuo pastarojo “žiguliukas” trenkėsi į greta buvusius “Mercedes” ir “Audi”. Manoma, kad būtent tarp pastarųjų dviejų atsidūrė ir po skriejančio “VAZ 21011” ratais pakliuvo namo ėjęs berniukas.

Į nelaimės vietą nedelsiant atvykusių greitosios pagalbos medikų pastangos išgelbėti vaiką buvo bergždžios: pristačius į Prienų ligoninės reanimacijos skyrių, jaunojo ralio sirgaliaus Kęstučio gyvybė užgeso.

Motina nieko nekaltina

“Kauno dienos” kalbinta žuvusio berniuko motina su ašaromis akyse atviravo, jog, sužinojusi apie savo jauniausiojo sūnaus žūtį, iš pradžių negalėjo tuo patikėti. Aldonos ir Prano Lukoševičių šeimoje iš trijų sūnų Kęstutis buvo jauniausias. Mama sakė, kad Kęstutis šiemet baigė šeštąją klasę Prienų “Revuonos” vidurinėje mokykloje, o drauge su juo buvęs vidurinysis brolis Gediminas - tos pačios mokyklos abiturientas. Vyriausias iš brolių Algirdas studijuoja magistrantūroje.

Birštone dirbanti medikė sekmadienio popietę teigė po darbo stotyje laukusi autobuso parvažiuoti į namus. Tąkart moteris pastebėjo paskutiniajai rungčiai Birštone išsirikiavusius iš Prienų atvykusius ralio automobilius ir mobiliaisiais telefonais intensyviai besikalbančius jų vairuotojus: “Dar pagalvojau, kodėl gi tarp susirinkusiųjų nėra mano Kęstučio su Gediminu”. Tuo tarpu giliai lagaminėlyje padėtas mobilusis telefonas suskambo ne vieną kartą - motinai apie sūnaus netektį ketino pranešti namiškiai, tačiau ji skambučių tiesiog neišgirdo.

Dėl šeimą sukrėtusios tragedijos A.Lukoševičienė tikino nieko nekaltinanti: “Ką gi čia kaltinsi? Toks likimas. Tas žmogus juk nenorėjo mano vaikučio užmušti. Mano vyresnieji vaikai taip pat vairuoja ir niekada negali būti tikras, kas gali kelyje atsitikti. Galvoju, kad žmogus, ateidamas į šį pasaulį, atsineša savo likimą - vienas gyvena ilgiau, o kitam lemta trumpiau. Man net senelė kažkada sakė, kad kiekvienas turi savo likimą, todėl tikiu tuo ir šią minutę. Tikrai nieko nekaltinu, nes ir tas žmogus turi savo šeimą ir mažus vaikus, tai kaip galima jį kaltinti, jei viskas atsitiko taip netikėtai”.

Praėjus pusvalandžiui po nelaimės, į namus sugrįžusi motina duris rado užrakintas. Kieme namiškių lūkuriavusi moteris pirmiausiai sulaukė vyriausiojo sūnaus Algirdo, pranešusio jai kraupią žinią: “Mama, nėra Kęstučio”. Tą akimirką jai pasigirdo viduriniojo sūnaus Gedučio vardas.

Į nelaimės vietą vėliau nuvažiavusi A.Lukoševičienė teigė įsitikinusi, kad toje vietoje buvo galima mažiausiai tikėtis tokios skaudžios nelaimės: “Tas lenktynių ratas nuo Kęstučio žūties vietos man atrodė taip toli, kad galvoju, jog mirtis lyg tyčia pasivijo ir pasiėmė su savimi vaiką”.

Svajojo tapti ralistu

Pasak motinos, nuo mažų dienų automobiliais ir jų sportu domėjęsis jaunėlis, paklaustas apie savo svajones, kaskart nesuabejodamas atšaudavo, kad užaugęs nori tapti ralistu. Pastaruoju metu trylikametis berniukas, negalėdamas įgyvendinti vieno didžiausių savo troškimų - turėti nuosavą automobilį, nepaliaujamai galvojo, kaip įsigyti motorolerį. A.Lukoševičienė prasitarė kartą, lyg kažką nujausdama, pajuokavusi sūneliui, kad jis sava mirtimi nenumirs, o Kęstutis į tai atsakęs, kad svarbiausia yra mokėti gerai vairuoti ir tuomet jokie pavojai lenktynininko nebaugins. Jis netgi didžiąją dalį savo laisvalaikio praleisdavo netoli namų įsikūrusiose dirbtuvėse, kur rimtoms varžyboms rengiami žymių sportininkų lenktyniniai automobiliai: “Man Kęstutis dažnai pasigirdavo matęs, kaip tobulinamos Sauliaus Girdausko ir kitų žinomų sportininkų mašinos. Jis tą patį namuose bandydavo daryti su savo kolekcijos modeliais”. Motina su viduriniuoju sūnumi nedideliame berniuko kambaryje parodė sienas, nukabinėtas įvairiais automobilių plakatais. Anot moters, vaikas rinko visus leidinius apie transporto priemones ir be perstojo domėjosi viskuo, kas susiję su automobiliais: “Jei dar įsijungtumėte jo kompiuterį, pamatytumėte, kad sau įdomios informacijos vaikas buvo prisirinkęs tiesiog neįtikimai daug”.

Netoliese, kitapus Nemuno esančioje mokykloje šeštąją klasę baigęs berniukas, pasak artimųjų, buvo gabus mokslams. Namiškiai pripažino, kad retkarčiais tekdavo pritingusį jaunėlį paskatinti, tačiau rezultatai buvo tikrai geri. Kęstučio motina sako niekada neužmiršianti vaiko geraširdiškumo, nenuilstančio vikrumo ir niekada iš veido nedingstančios šypsenos. Tuo metu sulaukę tėčio skambučio namiškiai išgirdo, kad netrukus iš Kauno, po atliktos teismo ekspertizės, bus parvežtas velionis jaunėlis. Tad susirengę palydėti Kęstutį į paskutinę kelionę ir palikdami jo kambarį tuščią jie dar spėjo parodyti prie durų kabantį pagyrimo raštą. Pastarąjį berniukas buvo gavęs už savo klasės auklėtojai mokslo metų pabaigos proga padovanotą paties padarytą suvenyrinį molinuką.

Atsisveikindama A.Lukoševičienė prapliupo ašaromis, sakydama, kad nė vienai motinai nėra nieko baisesnio už savo vaiko laidotuves.

Organizatoriai nesitikėjo

Nelaimės vietoje sutiktas Prienuose įsikūrusio automobilių sporto klubo “MASK Motorsport” prezidentas Egidijus Janavičius apgailestavo dėl savaitgalį įvykusios tragedijos sakydamas, jog niekas tokios nelaimės nesitikėjo. Pasak pagrindinio varžybų organizatoriaus, šiemet buvo jau treti metai, kai Prienų apylinkėse organizuojamas toks ralis: “Pernai surengėme keturis etapus, o užpernai buvo net šeši ir nė vieno iš jų metu nieko panašaus nebuvo įvykę”.

Nelaimės vietoje E.Janavičius parodė, kokia trajektorija važiavo ralio dalyviai ir pats netikėdamas tuo, kas įvyko, svarstė, kaip avariją sukėlęs R.Kizevičius galėjo išlėkti iš trasos į visai priešingą pusę. Maždaug šešių su puse kilometrų ilgio “Naravų” greičio ruože, nelaimingoje atkarpoje varžybų dalyviams reikėjo įveikti staigų posūkį į kairę. Tuo tarpu su “VAZ 21011” dideliu greičiu atlėkęs 28 metų R.Kizevičius metėsi dešinės pusės link, kur pakankamai saugioje ir niekam įtarimų nesukėlusioje vietoje buvo susirinkęs nemažas būrelis sirgalių. Varžybų organizatorius negalėjo suprasti, kas nulėmė tokius netikėtus dalyvio veiksmus. Be to, pasak E.Janavičiaus, dar labiau neįtikėtina, kad tiesia kelio atkarpa atlėkęs sportinis automobilis nekliudė jam akivaizdžiai galėjusių kelyje pasimaišyti medžių, bet priešingai - praskriejęs nežymų dešinį vingį, rėžėsi į žiūrovų automobilius bei tragedijos auka tapusį trylikametį.

Sporto klubo prezidentas parodė, kur organizatoriai buvo užtvėrę apsaugines juostas, draudžiančias žiūrovams prieiti arčiau. Pasirodo, kad tokių buvo netgi ne viena.

Paklaustas, kas rūpinosi susirinkusios publikos apsauga, E.Janavičius teigė neprašęs specialios policijos pagalbos, tačiau apie renginį pareigūnams pranešė ir šie netgi budėję prie pat nelaimės vietos: “Paprastai tokiuose renginiuose policija prižiūri tik viešąją tvarką, o kareivių į varžybas nekvietėme, nes pirmiausiai to mums neleidžia labai menkas biudžetas. Kita vertus, visi puikiai žinome, kad ir kiek pareigūnų prikviestume, vis tiek prie kiekvieno žiūrovo jų nepastatytume. Tai parodė ir karti Visagino ralio patirtis, kai, be žuvusio vyriškio buvo galybė sužeistų žmonių, kurie, beje, nepaisydami jokių prižiūrėtojų nurodymų ar įspėjimų, stovėjo itin pavojingose trasų vietose, nors tarp jų buvo ir gerai išmanančių automobilių sportą ir suprantančių apie jo keliamą pavojų”.

Šalia ralio organizatoriaus buvęs vienas iš varžybų dalyvių, tikino taip pat nesuprantąs, kaip galėjo įvykti nelaimė. Prieš pat lemtingąjį R.Kizevičiaus važiavimą trasą įveikęs Darius Švoba tvirtino, kad pastarojoje vietoje matęs žiūrovus, tačiau jie stovėję už keliasdešimties metrų nuo lenktynininkų važiuotos trajektorijos, o tai atrodė pernelyg toli, kad būtų galima pagalvoti apie gresiantį pavojų.

Vairuotojas - ekstremalas

“Žuvęs berniukas buvo tiesiog nekalta auka. Nelaimės akimirką jis netgi nebuvo žiūrovas, nes apsisukęs keliavo namo, kadangi trasoje važiavo priešpaskutinis ekipažas”, - nelaimės detales dėstė E.Janavičius.

Įvykus kraupiai avarijai, ralio organizatoriai teigė lenktynių nė neužbaigę. Birštone turėjęs įvykti greituminis slalomas miesto taurei laimėti buvo nutrauktas. Neįvyko vakare ir finišas.

Į gydymo įstaigą nuvykę ir su žuvusiojo trylikamečio tėvais susitikę lenktynių organizatoriai viliasi, kad artimieji jų nepasmerks: “Sutikta Kęstučio mama iš karto mums dar ligoninėje pasakė, kad automobilių sportas buvo vaiko gyvenimo aistra, tačiau, kad ir kaip būtų skaudu ir apmaudu, kad ji taip greitai buvo nutraukta”, - kalbėjo E.Janavičius.

Vertindamas 43-iuoju numeriu ralyje lenktyniavusį R.Kizevičių, automobilių sporto klubo prezidentas teigė, jog tai nebuvo naujokas Prienų trasose. Pasak E.Janavičiaus, 28-erių metų prieniškis tarp bičiulių laikomas savotišku ekstremalu, nes mėgdavęs laisvalaikiu pramogauti ne tik su automobiliu, tačiau ir su motociklu bei parašiutu: “Raimundas turėjo nemažą patirtį ir, mūsų manymu, nebuvo eilinis žioplys, galėjęs taip aklai rizikuoti”.

Pats “VAZ 21011” markės automobilio savininkas su “Kauno diena” bendrauti atsisakė.

Lietuvos automobilių sporto federacijos (LASF) prezidentas Romas Austinskas nesiėmė vienareikšmiai vertinti susidariusios situacijos sakydamas, jog organizacija visokeriopai palaiko entuziastingus tokių renginių organizatorius, siekiančius populiarinti automobilių sportą Lietuvoje. Be to R.Austinskas pridūrė, kad Prienų ralis - tik organizatorių sumanytas pavadinimas, kadangi federacija tokį renginį vertina kaip mėgėjų varžybas: “Pažiūrėsime, kaip toliau rutuliosis pastarieji įvykiai ir tuomet atitinkamus sprendimus priimsime ir mes, tačiau nelaimės nutinka daugelyje pasaulio šalių ir tai dažnai tampa neišvengiama”. Kalbėdamas apie avariją sukėlusį vairuotoją, R.Austinskas, atsižvelgęs į jo patirtį ir turimą automobilį, konstatavo, kad tokio lenktynininko supratimas apie važiavimą greituminiame ruože yra labai ribotas.

Dėl įvykio Prienų rajono policijos komisariato pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą, kuriam vadovauja Prienų rajono apylinkės prokuratūra. Policijos komisariato Organizacinio poskyrio viršininkas Arūnas Malinauskas sakė, kad tyrėjai jau apklausė R.Kizevičių, tačiau įtarimai jam kol kas nepareikšti. Pasak komisaro, būtina sulaukti specialistų išvadų apie avariją sukėlusią transporto priemonę.