Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Trūksta pinigų ir idėjų
2003-09-19
Ramutė VAITIEKŪNAITĖ
Dar galima pateikti kultūros projektų paraiškas finansinei paramai gauti
Finansinės paramos kultūros kolektyvams skirstymas visada sukelia daug emocijų. Nors dažniausiai apgailestaujama, kad kultūra mūsų šalyje yra podukros vietoje, patys kultūrininkai ne visada laiku ir ne visada įtikinamai pristato savo projektus.
Prestižiška remti kūrybą
Kaip tikina Savivaldybės Kultūros ir švietimo departamento direktorius Virginijus Mažeika, daug aistrų atlėgtų, jei kauniečiams galima būtų numatyti apie 9 milijonus litų, tačiau apie tokią sumą galima tik svajoti. Kita vertus, visu šimtu procentų kultūrinių programų neremia ir kur kas turtingesnės valstybės: pageidaujama, kad renginiai, koncertai, spektakliai ir parodos būtų tokios svarbios ir įdomios, jog organizacijos, pavieniai asmenys laikytų tam tikra garbe juos remti finansiškai.
Tad kalbėjimas apie pinigus kultūrai vis dažniau siejamas su kultūros vadybos tradicijomis ir patirtimi. Šių dalykų, kaip ir pinigų, mums labai stinga. Šiuo metu praktikuojamos paraiškos, kuriose meno kolektyvų vadovai nurodo renginio sąmatą, nusako jo turinį, pasirengimo jam formą, kitas išlaidas. “Šiemet visus šiuos siūlymus ir pageidavimus norėjome išgirsti prieš biudžeto paskyrimą, - “Kauno dienai” sakė vicemeras Erikas Tamašauskas. - Tai padėtų racionaliau paskirstyti gautuosius pinigus, aptarti, ar renginys vienkartinis, ar turintis tęstinumo perspektyvą”.
Miesto simboliai
Kultūros projektų paraiškos 2004-iesiems Kauno miesto kultūros skyriuje bus priimamos dar visą mėnesį, iki spalio 17 d. Prioritetai bus teikiami projektams, kurie skatins kultūros sklaidą, atitiks miesto bendruomenių kultūros poreikius, užtikrins visuomenės dalyvavimą juose. Pageidaujama, kad pateikiamuose projektuose būtų akcentuojama miesto istorija ir jos dabartis, tikimasi, jog pramogų rengėjai pasiūlys naujų masinių renginių, taip pat specialių programų, festivalių kalendorinėms šventėms.
“Miesto kultūrinio gyvenimo simboliais jau tapo Pažaislio muzikos ir Džiazo festivaliai, - sakė E.Tamašauskas, - tačiau kauniečiai ir miesto svečiai vertina ir Kauno pily rengiamą Operetės festivalį, senas tradicijas turintį kasmetį šalies teatralų susitikimą “Girstučio” kultūros rūmuose, Kauno menininkų namuose prasidėjusią iškiliausio metų kūrėjo rinkimo ceremoniją, kitus renginius. Vienas išskirtinių kitąmet vyksiančių kultūros įvykių Kaune - Dainų švenčių Lietuvoje minėjimas”. Pasak vicemero E.Tamašausko, Dainų slėnio priežiūra miestui kasmet kainuoja apie 30 tūkstančių litų, tačiau koncertų, švenčių rengėjai vis rečiau juo naudojasi, mieliau pasirinkdami Senamiestį, miesto centrą. Tad Dainų slėnio eksploatacija yra brangi ir nepasiteisinanti. Kita vertus, negalima nematyti, kad kultūriniais renginiais galima vilioti žmones į jiems nepažįstamas erdves. Tarkim, Pociūnuose ar Žemaitkiemio dvare vykstantys Pažaislio muzikos festivalio koncertai iškart patiko klausytojams.
Neišnaudotos galimybės
“Su skulptoriumi Stasiu Žirguliu kalbėjome apie tai, kad išradingos paramos galima būtų sulaukti iš Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės instituto auklėtinių, jeigu jie savo kursinius ar diplominius darbus padovanotų miestui, - svarstė E.Tamašauskas. - Tokiuose tiksliniuose projektuose pageidaujamas būtų bendradarbiavimas ir su Kauno technologijos universiteto atitinkamų specialybių studentais”.
Kaip tikino V.Mažeika, miesto kultūrinis kalendorius kiek aprimsta nuo vasario iki balandžio, nors būna ir toks laikas, kai žmogus ir norėdamas visur nespėtų. “Manau, miesto kultūrinę panoramą galėtų pagyvinti Kauno meno dienos, o jų koncepciją ir kitus svarbius klausimus turėtume aptarti kultūros forume. Kaunas savo renginiais, juose gyvenančių menininkų kūrybine veikla galėtų būti svarbus Rytų Europos kultūros centras”, - sakė Kultūros ir švietimo departamento direktorius Virginijus Mažeika.
Miesto kultūros skyriaus vadovo Sigito Šliažo ir jo pavaduotojos Vidos Jasaitytės nuomone, finansinių sunkumų patyrė daugelis meno saviveiklos kolektyvų, kuriuos anksčiau globojo ir rėmė gamyklos, įmonės, tačiau padėtis nėra visai beviltiška, nes pastaruoju metu kultūrinis gyvenimas telkiasi seniūnijose, o bendruomenių interesai patikimai skatina įvairių žanrų puoselėtojus. “Savivaldybė šiemet geranoriškai ir jautriai globojo Trečiojoje pasaulio lietuvių dainų šventėje dalyvavusius kolektyvus. Matyt, tokio pat ambicingo dėmesio ir žmogiškos atjautos bei paramos sulauksime rengdami Dainų šventę, skirtą šios tradicijos aštuoniasdešimtajam gimtadieniui”, - kalbėjo S.Šliažas.
