Nuo laiku nediagnozuoto meningito mirusio Donato artimieji niekada neatleis gydytojams

Virginijos Bendoraitienės rankos virpa ir gniaužo nosinaitę: “Net jaučiuosi kalta, kad, pati būdama medikė, atidaviau sūnų medikams į rankas. Aš taip jais tikėjau, taip tikėjau, o dabar net balto chalato ramiai negaliu nešioti”. Jos sūnus, šešiolikmetis Donatas Bendoraitis, mirė 2001-ųjų liepos 27-ąją Kauno klinikose nuo laiku nediagnozuoto pūlingo meningito. Skaudžiausia, kad jau dvejus metus, turint visus įrodymus, nesiseka ieškoti teisybės. Mirtis medikų rankose Kauno prokurorams neatrodo nusikaltimas.

Skubėjo pas merginą

Išlaikęs devintos klasės egzaminus, Donatas Bendoraitis, net neatsiėmęs atestato išvažiavo į Tauragės rajone esantį Skaudvilės miestelį pas giminaičius.

Dabar Donato pusseserė Dovilė Šimkutė, prisiminusi tą vasarą, nusišypso pro ašaras. Ji vienintelė žinojo, kad Donatas, su kuriuo bendravo kaip brolis su seseria, mylėjo Skaudvilėje gyvenančią merginą. Pas ją vaikinas ir skubėjo.

Būtent Skaudvilėje ir nutiko nelaimė. Penktadienį Donatas ir jo pusbrolis lydėjo namo merginas. Iš paskos pradėjo sekti ir mėtyti akmenis girti chuliganai, ir viena aštri asfalto atplaiša pataikė Donatui į akį. Vėliau metęs akmenį jaunuolis prisipažino į vaikinus mėtęs šiaip sau ir buvo nuteistas už tyčinį kūno sužalojimą. “Jis irgi kaltas, nes jo padaryta trauma buvo lemtinga”, - dabar tvirtina Donato tėvai, Česius ir Virginija Bendoraičiai.

Sumuštą Donatą pusbrolis nuvežė į Tauragės ligoninę. Medikai nustatė kairio skruostikaulio lūžimą, akies sumušimą ir nedidelį smegenų sutrenkimą.

“Būtumėm palikę Tauragėj, dabar gyvas ir sveikas būtų”, - apgailestauja buvęs lakūnas, dabar kariškis Č.Bendoraitis, prisiminęs Tauragės medikų rekomendacijas. Jie artimiesiems patarė Kauno medicinos universiteto klinikose pasitikrinti, ar nepažeista ragena, mat Tauragėje neturėjo specialios aparatūros.

Medikai palaikė girtu

Nors ir ištinusiu veidu, Donatas, važiuodamas į Kauną, jautėsi gerai - linksmai plepėjo su broliu. Kauno akių klinikoje šeima nudžiugo dar labiau. “Patikrinusi gydytoja pasakė, jog akis nepažeista, tai beveik šokinėjau iš laimės, kad sūnus neapaks” , - pasakoja mama, pati dirbanti medicinos seseria Marijampolės poliklinikoje. Akių gydytojai dar patarė pasitikrinti pas kitus specialistus - dėl žandikaulio lūžio.

“Jaučiuosi kalta, kad iškart tuomet nesusivokiau, kad medikai nenori į mus kreipti jokio dėmesio. Kad nesupratau, jog karštą liepos savaitgalį visi nori ne rūpintis pacientais, o gulėti prie jūros” , - dabar tvirtina V.Bendoraitienė.

Su medikų abejingumu Bendoraičiai susidūrė jau KMUK Neurochirurgijos klinikos priėmimo skyriuje. Donatui skaudėjo ir jis sėdėjo atlošęs galvą į sieną. Anot mamos, atėjęs neurochirurgas Kęstutis Skauminas pirmiausia paklausė, ar vaikinas girtas, ar apsisvaiginęs kvaišalais. Po kelių minučių apžiūros jis nutarė, jog viskas gerai.

Išsigandusi mama išsiprašė, kad keletą dienų Donatas galėtų pagulėti ligoninėje - nenorėjo vežtis atgal sūnaus su tokiu ištinusiu veidu. V.Bendoraitienė liko kartu su sūnumi.

Nekreipė dėmesio į tyrimus

Gulėti lovoje ir vitaminas C - toks tebuvo Donatui skirtas gydymas. Jokių tyrimų, jokių stipresnių vaistų. Pasak V.Bendoraitienės, sekmadienio rytą vaikinas pradėjo vemti ir pakilo temperatūra. Mama paprašė seselės pakviesti gydytoją. Tačiau vietoj gydytojo į palatą grįžo seselė su lašine. “Man kilo įtarimas, kaip čia dabar be gydytojo apžiūros statoma lašinė, bet kažkaip nepasipriešinau. O Donatas lašant lašinei pradėjo baisiai blaškytis, slėptis nuo šviesos, net griebė tą lašinę ir ištraukė iš rankos”, - pasakoja moteris. Dabar ji pripažįsta, jog lašinė Donato būklės nepablogino, tik skysčiai padidino smegenų pabrinkimą, tačiau keista, kodėl lašinti vaistai neįrašyti ligos istorijoje.

Tą rytą Donatui padarė pirmuosius tyrimus - kompiuterinę tomografiją ir kraujo tyrimą. Kraujyje rastas leukocitų kiekis gerokai viršijo normą - tai stipraus uždegimo ženklas, o kompiuterinė tomografija rodė sinuso uždegimą bei sinuso sienelės lūžį. Sinuso sienelės lūžis tomografiją dariusio gydytojo net pabrauktas, tačiau į jį neurochirurgai neatkreipė dėmesio. Pasak Valstybinės medicinos audito inspekcijos vadovės Rasos Baušienės, tai buvo pirmas ženklas, kad į smegenis gali patekti infekcija.

Dvi paros ligoninėje

Donato būklė vis blogėjo, jį perkėlė į reanimaciją. Ten smarkiai karščiuojančiam vaikinui temperatūra buvo malšinama užklojus jį šlapiu rankšluosčiu.

Matydamas, kad ligonio būklė blogėja, antradienio naktį neurochirurgas Rimantas Vilcinis ryžosi Donatą operuoti - atverti kaukolę, kad tinstančioms smegenims atsirastų daugiau vietos, nes ryškėjo smegenų kamieno suspaudimo požymiai. Pasak Neurochirurgijos skyriaus vedėjo Juozo Šidiškio, ligonio būklė tuomet jau buvo desperatiška. Ką pamatė operacijos metu, operuojančiam gydytojui buvo netikėta. J.Šidiškio teigimu, atvėręs kaukolę jo kolega R.Vilcinis suprato, jog pacientui - pūlingas meningitas.

V.Bendoraitienė gerai prisimena, kaip trečiadienio rytą paskambino į reanimaciją. “Atsiliepė kažkokia medikė ir, kai paklausiau apie Donato būklę, ragelyje išgirdau: “Negi jūs nežinot, kad jūsų sūnus miršta”, - ašaroja mama. Tuomet nulėkę į klinikas, tėvai pakraupo pasikalbėję su sūnų operavusiu R.Vilciniu. “Jis pasakė: “Laukit stebuklo”. Tuomet supratau, kad vilties nėra”, - prisimena V.Bendoraitienė. Dabar Donato mamai sunku suvokti, kodėl po operacijos sūnus dar dvi paras buvo gydomas brangiais medikamentais nuo meningito. “Vartydama ligos istoriją supratau, kad ir operavo jį beveik mirštantį - refleksų beveik nebuvo, o vyzdžiai buvo susiaurėję. O kodėl taip ilgai dirbtinai palaikė jo gyvybę po operacijos, man išvis nesuprantama. Juk jo smegenys jau po paros buvo mirusios. Gal kad ligos istorija gražiau atrodytų” , - samprotauja kone mintinai sūnaus ligos istoriją mokanti moteris.

Po operacijos praėjus dviem paroms, tėvai davė sutikimą išjungti aparatūrą.

Nenorėjo duoti epikrizės

Kai Donatą parvežė iš lavoninės, V.Bendoraitienė sūnų atpažino tik iš ilgų dailių pirštų. Visas pamėlęs ir ištinęs - taip atrodė vaikinas, prieš savaitę savom kojom įžengęs į KMUK priėmimo skyrių.

“Čia grynas aplaidumas - sūnus mirė dėl menkos traumos, dėl žandikaulio lūžimo. Jei ta trauma būtų sunkesnė, aš kyšį būčiau jiems davęs, bet dabar atrodė, kad nuo tokios traumos tikrai negali būti nieko baisaus” , - prisimena Č.Bendoraitis.

Po laidotuvių tėvai nusprendė iš klinikų pasiimti sūnaus epikrizę. Iš pradžių medikai atsisakė ją duoti. “Mums pasakė - ten parašyta lotyniškai, nieko nesuprasit”, - piktinosi tėvai. Kai jie kreipėsi į klinikų vadovybę, jie gavo ne tik ir epikrizę, bet ir Donato ligos istoriją.

Auditas rado daugybę pažeidimų

Išnagrinėję ligos istoriją tėvai parašė prašymą į Generalinę prokuratūrą ir medicinos auditą, prašydami ištirti sūnaus mirties aplinkybes. Byla buvo perduota Kauno apylinkės prokuratūrai, prokurorui Aivarui Alimui. “Jis mus iškart atkalbinėjo - kam jums ta byla, medikai turės stiprius advokatus, nieko nelaimėsit”, - pasakoja Č. Bendoraitis.

Byla dėl tarnybinių pareigų neatlikimo vis dėlto buvo iškelta. Net penkiems Kauno klinikų gydytojams - trims neurochirurgams ir dviem reanimacijos skyriaus darbuotojoms. Prokuratūros prašymu tyrimą atliko medicinos audito inspekcija bei buvo skirtos dvi deontologinės ekspertizės.

Medicinos auditas nustatė, kad KMUK neurochirurgai neįvertino temperatūros svyravimų, neteisingai interpretavo karščiavimo priežastį, neskyrė adekvataus antibakterinio gydymo ir laiku nediagnozavo pūlingo meningito.

Gydytojai kaltę neigia

Su Donatą operavusiu Rimantu Vilciniu žurnalistams nepavyko susisiekti - jo mobilusis telefonas buvo išjungtas. “Jis atostogauja”, - teigė R.Vilcinio darbo kabinete telefono ragelį pakėlęs gydytojas. Sužinojęs, kokiu klausimu R.Vilcinį pakalbinti nori žurnalistai, nenorėjęs prisistatyti medikas nesuvaldė emocijų: “Pasigailėkit mūsų, korespondente, nekaltas tas Vilcinis. 2 metus žmogų persekiojat. Dabar daktarai jau bijo net dantį ištraukt - jei bus komplikacija, jie bus kalti. Juk mes nenorim, kad kas nors mirtų”.

Neurochirurgijos klinikos vadovas J.Šidiškis pripažįsta, jog pūlingas meningitas buvo diagnozuotas tuomet, kai ligonio jau nebuvo įmanoma išgelbėti ir kad liga nebuvo diagnozuota, nes nebuvo įtarta. Tačiau R.Vilcinio kaltės jis nemato: “Tai labai geras gydytojas, jis darė viską, ką galėjo. Donato Bendoraičio atvejis buvo netipiškas, jo būklė pradžioje nekėlė jokio įtarimo. Atsiradusios komplikacijos buvo sąlygotos ligonio organizmo imuninių defektų, greičiausiai organizmo priešinimasis infekcijai buvo labai prastas”. Be to, klinikos vadovo nuomone, meningitas - liga, paprastai gydoma ne neurochirurgijos specialistų.

Audito inspekcijos vadovei R. Baušienei neurochirurgų argumentai neatrodo įtikinantys: “Teiginys, kad neurochirurgai negali diagnozuoti pūlingo meningito, yra nepagrįstas. Juk tai po traumos atsiradusi pūlinga komplikacija. Tokią ligą privalėtų įtarti kiekvienas profesionalus specialistas”.

KMUK audito išvados atrodo bevertės. Klinikos vadovas Juozas Šidiškis mano, jog audito išvados yra diskutuotinos ir nekvalifikuotos. Paklaustas, kodėl tuomet KMUK šių išvadų neapskundė teismui, gydytojas teigė, jog, jei vaikščiotų po teismus, neužtektų laiko ligoniams gydyti.

Pasak medicinos audito vadovės, inspekcijos išvadas peržiūrėjo ir patvirtino profesionalus neurochirurgijos specialistas - Vilniaus Santariškių universitetinių klinikų Neurochirurgijos klinikos vadovas profesorius Egidijus Jaržemskas. Paklaustas, ar abejoja E.Jaržemsko kvalifikacija, J.Šidiškis atsakė trumpai: “Tai šio žmogaus sąžinės reikalas. Gal įtakos turėjo medicinos įstaigų konkurencija”.

Bylą tiria ją nutraukęs prokuroras

Deontologinės ekspertizės ir audito išvados prieštaravo tarpusavyje. Tuo prieštaravimu remdamasis prokuroras Aivaras Alimas bylą nusprendė nutraukti.

“Gavom raštą, kad byla nutraukta Kūčių išvakarėse. Sprendimą turėjom apskųsti per 10 dienų. Čia gal tyčia atsiuntė per šventes, kad būtų daugiau problemų”, - piktinosi Č.Bendoraitis. V.Bendoraitienė pridūrė, kad dieną prieš gaunant sprendimą ji buvo prokuratūroje ir prokuroras jos neinformavo, kad byla nutraukta.

Generalinė prokuratūra bylą vėl atnaujino. Ji grįžo į Kauno apygardos prokuratūrą, o ši perdavė ją į Apylinkės prokuratūrą tam pačiam A.Alimui, kuris ją jau buvo nutraukęs. Žurnalistams A.Alimas teigė bylą nutraukęs dėl to, kad nebuvo nusikaltimo sudėties.

D.Bendoraičio tėvams dabar kyla įtarimas, kad bylos vėl laukia ne ką geresnis nei anksčiau likimas. Dėl to jie kreipėsi į prokuratūrą, kad šis prokuroras būtų pakeistas kitu. Teismas dėl prokuroro nušalinimo turėtų įvykti rugpjūčio mėnesį.

Dabar D.Bendoraičio atvejį tyrė dar viena naujos sudėties deontologinė teismo medicinos ekspertų grupė, o Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymu Santariškių universitetinės ligoninės patologoanatomų konferencija pateikė ministerijai savo versiją. Konferencija patvirtino medicinos audito išvadas, pateikė jas KMUK ir nurodė įvertinti D.Bendoraitį gydžiusių gydytojų profesinę kompetenciją.

Pasak gerai D.Bendoraičio istoriją žinančio Seimo nario K.Bobelio, D.Bendoraičio atvejis - skandalas. “Aš buvau net su ministru susitikęs dėl šios istorijos. Aš, kaip gydytojas, matau didžiulį aplaidumą tokio aukšto lygio klinikose. Jei Vakarų valstybėse arba Amerikoje būtų toks atvejis, tėvai jau būtų prisiteisę didžiulius pinigus”, - mano Seimo narys.

“Jie nori kraujo”, - taip tėvų pastangas apibūdina J.Šidiškis. “Mes norim ne keršto, o teisingumo. Aš per laidotuves prie Donato kapo prisiekiau, kad ieškosiu teisybės”, - teigia Č.Bendoraitis. Virginija jam pritaria - kol užteks jėgų, nenurims.