Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Teismų ir Prezidento konflikte - pirmosios aukos
2006-04-08
Arūnas IVAŠKEVIČIUS
Atsistatydina kontroversiškai įvertintas Biržų rajono apylinkės teismo pirmininkas ir priešpriešą tarp Prezidentūros bei Aukščiausiojo Teismo sukėlęs šalies vadovo patarėjas
Į konfliktą tarp Prezidentūros ir Aukščiausiojo Teismo įsitraukia vis daugiau veikėjų, tačiau kai kurie jų, iššovę vos vieną šūvį, traukiasi į šalį. Užvakar vakare gana netikėtai iš Biržų į Prezidentūrą Vilniuje atvykęs šio rajono teismo pirmininkas Valentas Margevičius įteikė atsistatydinimo pareiškimą. Iš pareigų traukiasi ir savo versijose susipainiojęs Prezidento patarėjas Haroldas Šinkūnas.
Be pasitikėjimo negali dirbti
Vakar vykusiame Teismų tarybos posėdyje V.Margevičius patikino, kad Prezidento patarėjas H.Šinkūnas buvo informuotas apie jo biografiją ir galėjo šias žinias perduoti šalies vadovui Valdui Adamkui.
Prezidentas V.Adamkus dar antradienį kreipėsi į Teismų tarybą, kad ši artimiausiame savo posėdyje apsvarstytų V.Margevičiaus tinkamumą eiti teismo pirmininko pareigas. Žiniasklaida prieš tai priminė skandalingus V.Margevičiaus biografijos faktus, tarp kurių yra ir atleidimas iš sovietinės milicijos už pareigūno vardo diskreditavimą bei pora autoavarijų, per kurias nukentėjo žmonės.
Vakar vykusiame Teismų tarybos posėdyje dalyvavęs V.Margevičius pareiškė, kad atsistatydina pats, nes negalįs dirbti, kai juo nepasitiki Prezidentas. Taryba tokiam teisėjo pageidavimui po svarstymo už uždarų durų pritarė.
Teismų taryba pataria Prezidentui teisėjų skyrimo ir atleidimo klausimais. Praėjusių metų birželį taryba patarė penkerius metus teisėju dirbusį V.Margevičių skirti į teisėjo pareigas iki jam sukaks 65-eri.
Prezidento patarėjas teisės klausimais H.Šinkūnas šią savaitę pareiškė, kad jis nebuvo informuotas apie skandalingus V.Margevičiaus biografijos faktus ir atitinkamai negalėjęs šios informacijos perduoti sprendimą dėl teisėjo paskyrimo priėmusiam Prezidentui.
Dėl to Prezidentas užsirūstino ant Aukščiausiojo Teismo pirmininko Vytauto Greičiaus, prieš V.Margevičiaus kandidatūros svarstymą gavusio visą informaciją apie pretendentą iš Valstybės saugumo departamento (VSD) ir neva neperdavusio šios informacijos Prezidentūrai. Šalies vadovas pareiškė nebepasitikintis V.Greičiumi nei kaip teisėju, nei kaip žmogumi.
Padėkojo už darbą
Tuo tarpu V.Greičius per spaudos konferenciją žiniasklaidą supažindino su praėjusių metų birželio 22 dieną vykusio Teismų tarybos posėdžio protokolu ir garso įrašu, iš kurių matyti, jog tarybos nariai, o tarp jų ir H.Šinkūnas, kuris taryboje atstovauja Prezidentui, su šia informacija buvo supažindinti.
“Ar tikrai apie mane svarstymas? Ar visi turi medžiagą? Ar nesakys paskui, kad kažko nebuvo? Aš pats nuvežiau į Prezidentūrą savo atsistatydinimo prašymą”, - vakarykščio tarybos posėdžio pradžioje ne be ironijos pareiškė V.Margevičius.
Atsistatydinantis teisėjas taip pat patikino, kad per posėdį, kuriame pernai buvo apsvarstyta jo kandidatūra, posėdžiaujantieji buvo supažindinti su informacija iš VSD. “Nuo pat kandidatavimo į teisėjus mano gyvenime niekas nepasikeitė, jokie biografiniai duomenys ir nieko naujo neatsirado. Todėl negalėčiau teigti, kad kažkas buvo nuslėpta”, - pridūrė jis.
Teismų tarybai nusprendus pritarti V.Margevičiaus prašymui atleisti jį iš pareigų, V.Greičius pasakė: “Asmeniškai jokių trukdžių jūsų veikloje nesu pastebėjęs, todėl asmeniškai ir Teismų tarybos vardu noriu padėkoti už jūsų darbą ir noriu palinkėti kuo didesnės sėkmės”.
Beje, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas V.Greičius pernai birželį vienintelis balsavo prieš V.Margevičiaus paskyrimą į pareigas, o kitų tarybos narių, išskyrus H.Šinkūną, kuris susilaikė, nesutrikdė V.Margevičiaus biografijos detalės.
Keturi - dar ne taryba
V.Margevičius žurnalistams pareiškė, kad jam atrodo, jog juo kažkas tiesiog nori pasinaudoti dėl savų interesų. “Pats H.Šinkūnas, kaip paaiškėjo iš įrašo, siūlo balsuoti elektroniniu paštu. Tai ką - vieną dieną vienaip sako, kitą - kitaip? Tai gal jaunuolis pasiklydęs yra? Mintyse ar kažkur kitur? Todėl abejoju, ar Prezidentui yra teisingai patarta. Tai rodo ir spaudos paskelbti kiti faktai su tais patarėjais - ar jie subrendę yra?” - stebėjosi V.Margevičius.
Biržų rajono apylinkės teismo pirmininkas taip pat stebėjosi tuo, jog užvakar pas Prezidentą apsilankiusių keturių teisininkų, iš kurių tik trys yra Teismų tarybos nariai, nuomonė buvo pristatoma kaip visos tarybos nuomonė.
Ketvirtadienį į Prezidentūrą atvykę teisėjai Virgilijus Valančius, Vigintas Višinskas ir Romas Klišauskas bei teisingumo viceministras Gintaras Švedas, kuris Teismų taryboje gali pavaduoti teisingumo ministrą, tvirtino, kad jie jokios VSD pažymos apie V.Margevičių nėra matę. G.Švedas tuomet taip pat pareiškė, kad po tokios istorijos visa Teismų taryba turėtų atsistatydinti. Vakar teismų taryba tokio siūlymo net nesvarstė.
“Kodėl taryba turi atsistatydinti? Tegul tie nežiniukai patys atsistatydina! Kiek žmonių buvo pas Prezidentą atėję, keturi? Argi tai taryba? Taryba - kolegialus organas. Joje dirba per dvidešimt žmonių”, - stebėjosi V.Margevičius.
“Gal čia naujos generacijos teisininkai dabar atsiranda, kurie pretenduoja dabar į teisminę valdžią”, - kėlė versiją Biržų teisėjas.
Beje, jis taip pat pareiškė, kad net negalvojęs, kad būsiąs pernai paskirtas į teisėjus, nes “tie faktai buvo žinomi”.
Pasidžiaugė įrašais
V.Greičius teigiamai įvertino V.Margevičiaus sprendimą atsistatydinti: “Teisėjas vis dėlto pasielgė korektiškai. Įvertinęs situaciją, jis pats atsistatydino. Tokį teisėjo poelgį aš vertinu labai palankiai”.
Aukščiausiojo Teismo pirmininkas tvirtino sieksiąs, kad ne tik visa teismų sistema taptų atviresnė, bet ir Teismų tarybos posėdžiuose galėtų dalyvauti visi norintieji.
“Norėčiau, kad Teismų tarybos posėdžiai vyktų atvirai ir visa tarybos medžiaga būtų išplatinta. Iškilus šiai situacijai, aš manau, būčiau atsidūręs labai keblioje situacijoje, jeigu Teismų tarybos posėdis tuomet nebūtų fiksuojamas ir nebūtų daromas įrašas”, - džiaugėsi galimybe įrodyti savo teisumą V.Greičius.
“Pateikiau medžiagą žiniasklaidai ir visuomenei. Aš vis dėlto manau, kad Prezidentas įsigilins į šiuos klausimus ir tikiuosi, kad jis pakeis savo sprendimus ir mąstymą dėl manęs”, - vylėsi Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.
Pasak jo, yra Teismų tarybos narių, kurie patvirtino, jog gavo minėtą VSD pažymą apie V.Margevičių elektroniniu paštu ir su ja susipažino. Be to, apie tai, kad medžiaga buvo išsiuntinėta, V.Greičiui patvirtino Nacionalinės teismų administracijos kompiuterininkai, radę patvirtinimų kompiuterinėse laikmenose.
Paprašytas pakomentuoti paskleistą versiją, kad posėdžio protokolai galėjo būti sufalsifikuoti, V.Greičius sakė, kad jam “tiesiog galva neišneša dėl tokių kaltinimų”, nes protokolus patvirtina garso įrašas. Žurnalistams priminus, jog pasigirdo ir kaltinimų, kad suklastoti gali būti ir patys garso įrašai, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas pamąstęs atsakė: “Na, tada mes visi esame suklastoti”.
Patikrinti kompiuteriai
Teismų tarybos narys ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas patvirtino, kad praėjusių metų birželį, prieš apsisprendžiant dėl V.Margevičiaus kandidatūros, jis gavo elektroninį laišką su VSD informacija. Pasak J.Sabatausko, analogiškus laiškus gavo ir Teismų tarybos nariai - parlamentaras Jonas Lionginas ir buvusi Seimo Pirmininko sekretoriato vadovė Rima Pumputienė.
J.Sabatausko teigimu, Seimo kompiuterininkai patikrino ir nustatė, kad laiškai yra autentiški. Kaltinimai, kad ir jie gali būti suklastoti, yra neįtikimi, kadangi, kaip nustatė kompiuterių specialistai, duomenis reikėtų suklastoti penkiose tarnybinėse stotyse, per kurias laiškai keliavo.
Toks pat kompiuterinių sistemų patikrinimas vakar pradėtas ir Prezidentūroje bei Apeliaciniame teisme. Nė vienoje iš šių institucijų nerasta elektroninio laiško, kuriame būtų VSD pažyma apie V.Margevičių.
J.Sabatauskas, vertindamas Prezidentūros ir Aukščiausiojo Teismo konfliktą, vienareikšmiškai sakė, kad dėl tokios situacijos kalti Prezidento patarėjai, padarę “darbo broką”. “Jie turėtų prisiimti atsakomybę ir atsiprašyti V.Greičiaus”, - pareiškė parlamentinio komiteto pirmininkas.
Šalies vadovas laukia
Nesantaikos įžiebėju laikomas Prezidento patarėjas H.Šinkūnas, žiniasklaidoje jau atvirai pavadintas melagiu, vakar visomis išgalėmis vengė žurnalistų. Į Teismų tarybos posėdį jis atvyko pavėlavęs ir, netikėtai pasirodęs salėje, lengvai prasmuko pro žiniasklaidos atstovus.
Prezidento patarėjas gudrybės ėmėsi ir pasibaigus posėdžiui - luktelėjo salėje, kol žurnalistai ėmė kalbinti kitą pašnekovą, ir tuomet vėl bandė išsmukti laukan. Į visus iš paskos puolusių žurnalistų klausimus H.Šinkūnas atsakė vienintele fraze “jokių komentarų” ir įsėdo į jo jau laukusį Prezidentūros automobilį.
Vakar pavakarę iš Prezidentūros pasklido informacija apie H.Šinkūno atsistatydinimą. Prezidentas V.Adamkus pranešė jau prieš porą dienų gavęs savo patarėjo atsistatydinimo prašymą, tačiau sprendimo dar nepriėmęs.
“Aš prieš porą dienų esu gavęs jo pareiškimą, norą pasitraukti, jis guli ant mano stalo, bet mano sprendimas bus padarytas tada, kai aš gausiu pakankamai informacijos”, - vakar sakė V.Adamkus.
H.Šinkūnas Prezidento patarėju teisės klausimais tapo pernai gegužę, kai iš šių pareigų pasitraukė Konstitucinio Teismo teisėja tapusi Toma Birmontienė. Iki to laiko 32-ejų metų H.Šinkūnas dirbo Lietuvos banke teisininku ir asistentu Vilniaus universiteto Valstybės ir teisės teorijos ir istorijos katedroje.
Vakar kalbėdamas per radiją Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas palaikė V.Greičių ir sakė, kad dabar reikėtų “sumažinti aistras” bei pripažinti klaidą, kad buvo paskirtas žmogus, nevertas teisėjo vardo, o po to susėsti ir ramiai kalbėtis.
Tačiau Prezidentas kol kas, atrodo, nėra linkęs pripažinti savo komandos klaidų. Žurnalistų paklaustas, ar neketina atsiprašyti V.Greičiaus, šalies vadovas atsakė: “Ką, jūs juokaujat? Asmuo, kuris prieš visą Lietuvą sako, kad jis man suteikė informaciją, su kuriuo aš buvau susitikęs keturis kartus, nė žodžio nėra ištaręs, aš noriu jūsų paklausti, kas ką turi atsiprašyti?”
