Šypsena gydytojo veide - deficitinis vaistas


2006-10-18
Giedrė BUDVYTIENĖ
Šypsena gydytojo veide - deficitinis vaistas

“Geros nuotaikos programa” padės gydymo įstaigų darbuotojams įveikti stresą ir pagerinti emocinį klimatą

Ar dažnai, atėję į polikliniką ar ligoninę, matome besišypsantį gydytoją ar slaugytoją? Tikrai ne. Ir nieko nuostabaus: medikų darbo krūvis didžiulis, nes visą dieną plūsta pacientai, o dokumentų kalnus reikia sutvarkyti. Daugelis medikų dėl šių priežasčių nuolatos patiria stresą.

Rugsėjį Lietuvoje startavusi “Geros nuotaikos programa” šių problemų neišspręs, tačiau gydymo įstaigų darbuotojams padės įveikti įtampą, pagerinti emocinį klimatą, santykius su pacientais.

Turi įtakos paslaugų kokybei

Skelbiama, kad į užsienį dirbti iš Lietuvos vien tik pernai išvyko apie 600 gydytojų. Ir tikrai ne vien dėl didesnio atlyginimo, bet ir dėl geresnių darbo sąlygų. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje netgi valstybinėje sveikatos sistemoje dirbantys gydytojai rūpinasi tik ligonių gydymu, o dokumentus tvarko žemesnis personalas. Nemaža dalis darbo laiko skiriama mokslinei veiklai, profesiniam tobulėjimui.

Lietuvoje gydytojas viską daro pats. Moksline veikla jam belieka užsiimti naktimis ar savaitgaliais, šeimos gydytojai medicinines korteles nešasi pildyti į namus. Kada domėtis medicinos naujienomis, kaip rasti laiko profesiniam tobulėjimui, neaišku. Nėra jokio tikrumo dėl rytdienos, nežinai, ar nebus uždaryta ligoninė, kurioje dirbi. Dėl šių priežasčių stresas tampa kasdieniu medikų palydovu.

“Gydytojo darbą ir taip lydi didelė įtampa, juk jo rankose - ligonio sveikata ir gyvybė. Atsakomybė didžiulė. Ar pacientas pasveiks, lemia ne tik laiku ir teisingai nustatyta diagnozė bei skirtas gydymas. Ne mažiau svarbu, kaip gydytojas su ligoniu bendrauja, jį priima, įtakos turi ir bendra aplinka. Kai žmogus mato, kad gydytojas pervargęs, sudirgęs, atsiranda nepasitikėjimas”, - svarsto Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanė profesorė Zita Kučinskienė.

Stresas ir įtampa daro įtaką ir paslaugų kokybei, neretai kaip tik jie tampa klaidų, konfliktų su pacientais priežastimi. Tad jei gydytojai ir slaugytojai darbe jausis geriau, jų veidus dažniau puoš šypsena, teigiamas permainas pajus ir ligoniai.

“Geros nuotaikos programos” globėja yra Švedijos ambasada Lietuvoje, o sumanytoja - farmacijos kompanija “AstraZeneca Lietuva”. Projekto partneriai yra ir Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, Kauno medicinos universitetas, mokymų ir konsultacijų kompanija “TMD Partners” bei rinkos tyrimų bendrovė “TNS Gallup”.

Atliko gydytojų apklausą

Prieš pradedant programą, norint išsiaiškinti, kokia yra situacija, buvo atlikta Lietuvos gydytojų apklausa. Apklausta 1,5 tūkst. gydytojų, dirbančių 34 gydymo įstaigose visoje Lietuvoje - poliklinikose, pirminės sveikatos priežiūros centruose, ligoninėse. Tarp jų yra ir Kauno gydymo įstaigų: Šilainių, Šančių, Centro, Dainavos, Kalniečių poliklinikos, Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centras, Kauno medicinos universiteto klinikos.

Pasak tyrimą atlikusios projekto partnerės bendrovės “TNS Gallup” marketingo direktoriaus Edmundo Bražėno, išryškėjo keletas stresui įtaką darančių veiksnių grupių. Gydytojai tikino, kad neigiamai juos veikia nepakankamas sveikatos apsaugos finansavimas, daug laiko atimantis dokumentų tvarkymas, biurokratizmas, maži atlyginimai, viršvalandžiai, už kuriuos nemokama, būtinybė mokytis, kad neatsiliktum nuo naujovių, įstatymų, kuriuos gydytojas turi žinoti, painumas.

Dėl nepakankamų galimybių gerai ištirti ligonio būklę padidėja klaidų tikimybė, jas lemia ir didelis darbo krūvis, pacientų skaičius, naujos įrangos bei darbui reikalingų priemonių trūkumas. Be to, gydytojai jaučiasi teisiškai pažeidžiami, juos žeidžia ir visuomenėje vyraujanti neigiama nuomonė apie medikus, nesijaučia saugūs dėl ateities, baiminasi ligonių skundų.

“Šis tyrimas yra pirmasis mūsų programos etapas. Remdamiesi jo rekomendacijomis kartu su partneriais bandysime padėti gydytojams įveikti stresą, o tai ir yra pagrindinis mūsų tikslas”, - teigia projekto sumanytojos farmacijos kompanijos “AstraZeneca Lietuva” generalinis direktorius Saulius Šabūnas.

Jo teigimu, pradėti šią programą paskatino prieš 10 metų Švedijos ir Lietuvos kardiologų atliktas tyrimas, iš kurio paaiškėjo, kad mūsų šalies vyrų mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų didžiausias regione - 50 metų sulaukę lietuviai miršta 4 kartus dažniau nei švedai. Nustatyta, kad tai - atsakas į stresą, komentuoja tyrimą profesorė Z.Kučinskienė. Jos teigimu, gydytojai darbe taip pat patiria nemažai streso. Situacija po 10 metų tikrai nepasikeitė į gerąją pusę.

Organizuos mokymus ir seminarus

Kaip teigė vieno iš “Geros nuotaikos programos” partnerio, konsultacijų ir mokymų kompanijos “TMD Partners” direktorius Vilius Žemaitis, vienas jos tikslų - teikti pagalbą valdžios institucijoms tobulinant sveikatos sistemą ir atskiroms gydymo įstaigoms, įvertinus jų situaciją. Planuojama surengti apskrito stalo diskusiją su šalies valdininkais, formuojančiais sveikatos politiką, joje aptarti tyrimo rezultatus.

Galvojama inicijuoti mainų projektą arba darbinę sesiją, kurioje būtų supažindinta su kitų šalių, pavyzdžiui, Švedijos, patirtimi ir praktika šioje srityje. Aktyviausiai tyrime dalyvavusios gydymo įstaigos (iš viso 23) gavo atskirus jų situacijos įvertinimus bei sulauks specialistų komentarų. Taip pat bus rengiama konferencija emocinio klimato klausimais, kurios metu būtų generuojamos idėjos, pasiūlymai, kaip tobulinti sveikatos sistemą.

Įstaigos, kurios nuspręs dalyvauti “Geros nuotaikos programoje”, sulauks įvairių akcijų, jose lankysis projekto partnerių atstovai, inicijuos parodas, jei reikės, padės įrengti poilsio kambarį gydytojams, kad jie turėtų kur pailsėti ar papietauti, prisidės prie aplinkos pagražinimo, juk tam, kad pagerėtų nuotaika kartais reikia tiek nedaug, svarsto S.Šabūnas.

Kartą per mėnesį vyks “Geros nuotaikos vizitai”, kurių metu medikai sužinos, kaip valdyti stresą, emocijas, jų įtaką darbui. Jiems bus dalijamos patarimų knygelės, speciali mokomoji literatūra, padedanti įveikti įtampą, geriau pažinti pacientus, užmegzti su jais glaudesnį ryšį. Po metų numatoma rinkti “Geros nuotaikos” įstaigas ir jas apdovanoti.

Iniciatyvos autoriai tikisi, kad ja susidomės daugiau gydymo įstaigų, nes iki šiol streso, kurį gydytojai patiria darbe, problemai Lietuvoje nebuvo skiriama deramo dėmesio. Dėl to kenčia ir medikai, ir jų pacientai.