Šventė ir jos atvaizdas knygoje


2006-02-14
Žilvinė PETRAUSKAITĖ
Šventė ir jos atvaizdas knygoje

Vasario 16-osios renginiai Kaune prasideda vienos populiariausių “Lietuvos istorijos” autoriaus Adolfo Šapokos gimimo šimtmečio paminėjimu

Oficialūs Lietuvos valstybės atkūrimo dienai skirti renginiai Kaune prasideda jau šiandien. Šventę mieste rengiančio ir koordinuojančio Savivaldybės Kultūros departamento atstovai pabrėžė, kad visi Vasario 16-osios renginiai - nemokami. Bendras šiųmetės Valstybės atkūrimo dienos Kaune biudžetas - 120 tūkstančių litų. Ketvirtadalį šios sumos skyrė Valstybės švenčių organizavimo komisija.

Lietuvių Lietuvos istorijoje paieškos

Šiandien 10 val. Istorinėje prezidentūroje prasidės labiau visuomenei nei mokslininkams skirta konferencija “Lietuvos prieškario istoriografija: Adolfo Šapokos karta”, kuri dedikuojama vienos populiariausių Lietuvos istorijos autorių gimimo šimtmečiui. Trumpi konferencijos dalyvių pranešimai bus skirti A.Šapokos (1906-1961) gyvenimui, visuomeninei veiklai, jo istoriniams tyrimams. Didžiausią konferencijos intrigą kelia profesoriaus Alfredo Bumblausko pranešimo tema “Ar surado A.Šapoka lietuvius Lietuvos istorijoje?”.

1936 metais pirmą kartą išleistos “Lietuvos istorijos” autorius A.Šapoka savo uždaviniu kėlė lietuvių Lietuvos istorijoje paieškas. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, A.Šapokos istorija buvo pakartotinai išleista 100 tūkstančių egzempliorių tiražu. Visas tiražas buvo bematant išpirktas - tada platesnė diskusija, ar A.Šapokos požiūris į Lietuvos istoriją nėra per daug romantinis, tiesiog negalėjo įvykti. A.Šapokos istorija kiekvienam lietuviui tuomet buvo lietuvybės ženklu.

Būsimajai gatvei -istoriko vardas

A.Šapoka tarpukariu dirbo Vytauto Didžiojo universitete. Vakar VDU V.Biržiškos skaitykloje atidaryta garsiajam istorikui skirta leidinių paroda. Joje eksponuojami visi A.Šapokos istorijos darbai originalių leidimų. Tarp jų yra ir garsioji “Lietuvos istorija”. Taip pat eksponuojami istoriko straipsniai “Židinyje”, “Praeityje” ir “Tėviškės žiburiuose”, jo paties rašytų laiškų originalai.

Šiandien VDU bus atidaryta A.Šapokos vardu pavadinta auditorija. Joje, kaip ir anksčiau, vyks paskaitos Humanitarinių mokslų fakulteto studentams. Istorinėje prezidentūroje šiandien atidaroma paroda skiriama A.Šapokos veiklai išeivijoje. 1940 m. sovietų valdžiai pašalinus A.Šapoką iš VDU, jis kurį laiką dirbo Vilniaus universitete. 1944 m. istorikas pasitraukė į Vakarus, 1948 m. apsigyveno Kanadoje, iš pradžių Monrealyje, vėliau Toronte. Ten redagavo “Tėviškės žiburius”, buvo Lituanistikos instituto istorijos skyriaus vedėjas, “Lietuvių enciklopedijos” bendradarbis, dalyvavo lietuvių visuomeninių organizacijų veikloje. A.Šapoka palaidotas Toronte.

Kauno miesto tarybos sprendimu kol kas tik brėžiniuose esančiai būsimojo gyvenamojo kvartalo gatvei Romainiuose suteiktas A.Šapokos vardas.

Šventės akcentai - jaunimo eisenos

Vasario 16-ajai Kaune šiemet skiriamos dar dvi istorinės parodos. Rytoj į pirmąją savo parodą lankytojus pakvies Miesto muziejus, laikinai besiglaudžiantis memorialiniame V.Sladkevičiaus muziejuje. Ekspozicijoje “Iš muziejaus rinkinių” pristatomi patys vertingiausi naujojo muziejaus gotikos, renesanso, baroko ir XIX a. kūriniai bei rezistencinė pogrindžio spauda.

Istorinėje prezidentūroje bus atidaryta paroda “Iš lito istorijos”. Joje galima bus pamatyti ne tik litų banknotus, jų pavyzdžius, bet ir išlikusius eskizus, projektus, leidžiančius geriau susipažinti su lietuviškų pinigų kūrimo pradiniu etapu.

Šiemet Vasario 16-ąją vyksiančius renginius miesto meras Arvydas Garbaravičius vakar surengtoje spaudos konferencijoje pavadino “kaip niekad pilnakraujais ir įvairiapusiais”. Originaliausi šiųmečių renginių akcentai - šventinės jaunimo eisenos, prie kurių kviečiami prisidėti visi miestiečiai. Dalydama šventinę atributiką, studentų eisena nuo Prisikėlimo bažnyčios patrauks į Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelį, kur įsilies į minią, stebėsiančią Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ir Karo muziejaus perdavimą Krašto apsaugos ministerijos globon ceremonijas. Nuo tautos šauklio Maironio kapo savo eiseną pradės skautai su žibintais. Istorinės prezidentūros sodelyje paragavę arbatos pagal prezidento A.Smetonos receptą, eisenos dalyviai, pasipildę naujais nariais, patrauks į Karo muziejaus sodelį. Ten, fakelams nušviečiant taką nuo Nežinomo kareivio tako iki Vienybės aikštės, įvyks finalinis šventės koncertas.