Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
%
Esu patenkintas(-a)
Esu nusivylęs(-usi)
Neturiu nuomonės
Iš viso balsų: 1056
Savaitės apklausa:
0
Susitepę pareigūnai randa pelningų pareigų
2004-03-31
Dainoras LUKAS
Iš aukštų postų pašalinti ar priversti pasitraukti asmenys demonstruoja, jog įstatymai ir moralės normos nieko nereiškia ne tik jiems
Iš Valstybės saugumo departamento už pareigūno vardo žeminimą, VSD statuto pažeidimą atleistas ir dirbti į Prezidentūrą priimtas Albertas Sereika yra vienas iš daugelio pavyzdžių, kai įstatymus ignoruojantys ir susikompromitavę pareigūnai toliau sėkmingai tęsia karjerą.
Priglaudė Prezidentūra
Tarnybinio tyrimo metu nustatyta, kad A.Sereika pažeidė Lietuvos įstatymus, teisės aktus, reglamentuojančius darbo su slapta informacija taisykles bei instrukcijas. A.Sereika savo poelgį motyvavo tuo, kad Prezidento Rolando Pakso tiesioginį paliepimą jis laikęs svarbesniu už įstatymus ir nustatytas darbo taisykles.
Priimdama į darbą A.Sereiką Prezidentūra pažeidė Valstybės tarnybos įstatymą, kuris numato, jog asmuo, atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už šiame įstatyme nurodytus šiurkščius pažeidimus, negali būti priimamas į valstybės tarnautojo pareigas trejus metus nuo atleidimo iš pareigų dienos.
Įstatymų nesilaikęs signataras gavo darbą
Kovo 11-osios Akto signatarui Egidijui Bičkauskui rasti darbo valstybės struktūrose nesutrukdė ir dvi avarijos, kurių kaltininku jis buvo pripažintas.
2001 metais jis rėžėsi į gatvėje stovėjusį automobilį ir pabėgo iš įvykio vietos, atsisakė tikrintis girtumą. Tuomet jam buvo skirta piniginė bauda, jis neteko darbo Užsienio reikalų ministerijoje.
Vėliau buvęs politikas grįžo dirbti į Generalinę prokuratūrą. 2002 metais E.Bičkauskui buvo paskirta 1400 litų bauda už tai, kad jis vairavo automobilį neblaivus ir partrenkė pėsčiųjų perėjoje moterį. Iškart po avarijos jis iš prokuratūros atleistas paties prašymu. Paskui E.Bičkauskas įsidarbino privačioje saugos bendrovėje “Ekskomisarų biuras”.
2003 metų pavasarį jis tapo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto ekspertu. Šį darbą jam pasiūlė komiteto vadovas Aloyzas Sakalas. Komitetą signataras konsultavo ir teikė išvadas baudžiamosios ir administracinės teisės klausimais. Dabar E.Bičkauskas Seimo komiteto jau nebekonsultuoja.
“Kauno dienos” paklaustas, ar neatsakingas ir nusikalstamas jo elgesys netrukdė ieškoti darbo, E.Bičkauskas atsakė neigiamai. Beje, 2003 metų spalį jis vėl pateko į avariją, bet dėl įvykio nebuvo kaltas.
Savivaldybės tarnautoja tebėra kaltinamoji
2002 metais už padarytus prasižengimus iš pareigų atleista Kauno apskrities valstybinės mokesčių (VMI) inspekcijos vadovė Virginija Žuromskaitė vėliau sėkmingai darbą rasdavo Savivaldybėje ar jos įmonėse. Dabar ji dirba Turto skyriaus vedėja.
V.Žuromskaitė 1998 metais sudarė panaudos sutartį su bendrove “Kauno piligrimas”, pagal kurią bendrovei buvo perduota naudoti 102,27 kv. m mokesčių inspekcijos patalpų, esančių Kaune, A.Juozapavičiaus prospekte. Anot VMI, nuomos sutartis buvo sudaryta tik 28,84 kv. m nuomai. Tai pačiai bendrovei buvo perduota nemokamai naudotis valstybės turto už 46600 litų. Šiais veiksmais V.Žuromskaitė padarė valstybei 107 663 litų žalą.
Netrukus po atleidimo ji gavo darbą Savivaldybės butų ūkio įmonėje. Atleistai valdininkei už šiurkščius tarnybinius prasižengimus nebuvo leista dirbti 10 metų valstybės tarnyboje, tačiau vakar ji teigė pasinaudojusi neseniai paskelbtomis Valstybės tarnybos įstatymo pataisomis. Jose teigiama, jog Valstybės tarnybos įstatymas negalioja Savivaldybių įmonių darbuotojams. Tai reiškia, kad į šias įmones galima priimti asmenis, kuriems teismas neleido dirbti valstybės tarnyboje.
2002 metų spalį V.Žuromskaitė tapo Savivaldybės Turto skyriaus vedėja, nors ji ir dar keli buvę mokesčių inspekcijos darbuotojai buvo apkaltinti padaryta 1 milijono 331 tūkstančio 788 litų žala dėl neteisėtai grąžinto pridėtinės vertės mokesčio.
Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Almantas Lisauskas patvirtino, kad V.Žuromskaitė tebėra kaltinamoji. “Jei posėdžiai vyks, kaip suplanuota, bylą turėtume greitai baigti. Iki pat jos pabaigos V.Žuromskaitės statusas nesikeis”, - sakė teisėjas.
Neoficialiomis žiniomis, kelios buvusios mokesčių inspekcijos darbuotojos stengiasi vilkinti bylą, nes žino, kad po kelių mėnesių jai sueis senaties terminas - 5 metai.
Skandalingasis lėšų skirstytojas gavo darbą
Po skandalų dėl Europos Sąjungos lėšų grobstymo pernai atsistatydinęs Nacionalinės mokėjimo agentūros direktorius Evaldas Čijauskas vėl gavo darbą valstybės įstaigoje. Jis pradėjo dirbti Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro vadovo pavaduotoju.
Skandalas dėl E.Čijausko veiklos kilo, paaiškėjus, kad aferistai per jokios veiklos nevykdančią bendrovę pasisavino 198 tūkst. litų ir pretendavo gauti dar beveik 800 tūkst. litų. Dėl to E.Čijauską ragino atsistatydinti aukščiausieji šalies vadovai. Iš pradžių jis nesutiko, tačiau paaiškėjus, jog E.Čijausko žmona iš vieno verslininko pasiskolino 35 tūkst. litų, o netrukus šio verslininko bendrovei buvo išmokėta daugiau nei 650 tūkst. litų iš SAPARD paramos fondo, paliko postą.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro direktorius Sigitas Puodžiukas “Kauno dienai” teigė nematąs sąsajų tarp E.Čijausko ankstesnio ir dabartinio darbo. “Mūsų centras nedalyvauja tiesiogiai lėšų skirstyme, tvarkome pagrindinius žemės ūkio registrus”, - sakė S.Puodžiukas, bet vėliau pridūrė, kad centras teikia duomenis ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai.
“Neturiu pagrindo abejoti juo. Negatyvią reakciją bandė formuoti žiniasklaida, bet kitos reakcijos nejaučiame. Kodėl jam teko išeiti iš to darbo? Ne man spręsti”, - sakė S.Puodžiukas.
Nupirko dovanų pats sau
Iš sveikatos apsaugos ministro pareigų 2001 metais atsistatydinęs Vinsas Janušonis grįžo vadovauti Klaipėdos miesto ligoninei. Kaip nustatė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), jis tai padare neteisėtai.
V.Janušonis ministru dirbo tik penkis mėnesius 2000-2001 metais. Jo veikla susidomėta po žiniasklaidos pranešimų apie jo sūnaus kontroliuojamos bendrovės “Konsiliumas” rengiamus seminarus medikams, į kuriuos kviečiami ir Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių įstaigų darbuotojai. Prieš tapdamas Vyriausybės nariu, V.Janušonis turėjo kontrolinį UAB “Konsiliumas” akcijų paketą. Tapęs ministru, jis perleido akcijas sūnui. V.Janušoniui tapus ministru, bendrovė veiklos nenutraukė.
2001 metų kovo 13 d. V.Janušonis savo įsakymu Klaipėdos ligoninei skyrė 1,5 milijono litų “branduolinio magnetinio rezonanso technikai ir spindulinės terapijos planavimo sistemai įsigyti”, medikų vadinamam tiesiog “magnetiniu rezonansu”. Kiti medikai tai vadino nereikalingu išlaidavimu, nes tokia įranga jau buvo Vilniuje ir Kaune. Balandį jis jau grįžo vadovauti ligoninei.
Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, asmuo, nustojęs eiti pareigas valstybės ar savivaldybės tarnyboje, vienerius metus neturi teisės įsidarbinti įmonių valdymo ar revizijos struktūrose, jeigu per paskutinius darbo metus jo tarnyba buvo tiesiogiai susijusi su šių įmonių veiklos priežiūra arba kontrole.
Prieš tapdamas ministru V.Janušonis su tuometiniu Klaipėdos meru Eugenijumi Gentvilu pasirašė sutartį, pagal kurią buvusios pareigos V.Janušoniui turėjo būti išsaugotos penkerius metus.
Paaiškėjus, kad V.Janušonio grįžimas vadovauti Klaipėdos miesto ligoninei gali prieštarauti įstatymams, buvo surengtas Klaipėdos valdybos posėdis. Tuomet ji nutarė, jog V.Janušonis galės grįžti į vyriausiojo gydytojo postą, kurį jis užėmė iki darbo Vyriausybėje. Motyvuota tuo, kad Klaipėdos ligoninės steigėja yra Savivaldybė, todėl ji nėra tiesiogiai pavaldi ministerijai.
“Kauno diena” sustabdė skandalą
Į skandalą buvo patekęs buvęs “Sodros” vadovas Vincas Kunca. Jis “Sodroje” dirbo nuo 1990 metų, direktoriumi - nuo 1994 m. sausio 2 dienos. 1999 metų rugsėjį jis pasiprašė atleidžiamas iš darbo. Tuo metu “Sodrą” slėgė didžiulės skolos, ji buvo kaltinama neūkiškumu.
Triukšmas kilo paaiškėjus, jog V.Kuncai ruošiama darbo vieta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje. Jis būtų tapęs Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktoriumi, kuris tiesiogiai prižiūri “Sodros” veiklą. Tačiau po “Kauno dienos” publikacijos apie tokius ketinimus tuometinė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Irena Degutienė atšaukė įsakymą dėl V.Kuncos priėmimo į darbą.
Teismas išteisino įtariamąjį kontrabanda
Į sudėtingą situaciją šiemet pateko Vadovybės apsaugos departamentas (VAD), kai 2004 metų sausį Vyriausiojo administracinio teismo kolegija priėmė sprendimą grąžinti į darbą Leonardą Raginską, kuris buvo įtariamas narkotikų kontrabanda į JAV.
2003 metų vasarą iš pareigų jis buvo atleistas už pareigūno vardo pažeminimą. Eiliniu operatyvininku dirbęs L.Raginskas buvo sulaikytas pernai gegužės pabaigoje, įtarus narkotikų kontrabanda. Tada greituoju paštu į JAV jis ketino išsiųsti dvi meškeres, kurios buvo prikimštos sintetinių narkotikų - “Ecstasy”.
Įtariamojo advokatas rėmėsi tuo, kad įvykio, su kuriuo siejamas ginamasis, tyrimas dar nebuvo pasiekęs teismo, tačiau jo ginamasis buvo atleistas iš pareigų dėl pareigūno vardo pažeminimo. VAD direktorius Raimundas Kairys tada tvirtino, kad jo buvęs pavaldinys atleistas teisėtai, ir labai nustebo sužinojęs teismo sprendimą.
VAD direktoriaus pavaduotojas Rymantas Mackevičius “Kauno dienai” patvirtino, kad L.Raginskas grįžo į darbą. “Teismas liepė grąžinti į pareigas. Visi trimitavo, kaip VAD priėmė atgal į darbą kontrabandininką. Ar nenukentėjo departamento įvaizdis? Teismo sprendimus gerbiame. Kokia atmosfera jam grįžus? O kaip jūs manote? Ir nieko negalime padaryti”, - sakė R.Mackevičius. Anot VAD, ikiteisminis tyrimas L.Raginsko atžvilgiu nutrauktas.
“Jei žmogų suima, atlieka kratą, turbūt tam yra rimti argumentai? Paskui paaiškėja, kad nieko negalima įrodyti. Ką daryti departamentui? Ką apie mus būtų kalbėję, jei nebūtume atleidę šio darbuotojo?” - neoficialiai kalbėjo VAD darbuotojai.
