Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Statybininkai rinkoje atoslūgio neprognozuoja
2006-03-16
Lina NAVICKAITĖ
Į gyvenamojo būsto projektus susikoncentravusi Kauno bendrovė “YIT Kausta” planuoja išlikti tarp statybos lyderių
Prieš kelerius metus pro Kauną praūžusi bankroto banga nušlavė gana daug sovietmečiu klestėjusių pramonės gigantų, tačiau kai kurioms stambioms kompanijoms pavyko prisiderinti prie pasikeitusių verslo sąlygų ir išlikti rinkoje.
Tarp tokių įmonių yra ir “YIT Kausta”, viena didžiausių šalies statybos kompanijų, rytoj oficialiai minėsianti jau 40-ąsias veiklos metines.
Kuo šiandien gyvena bendrovė, kuri prieš kelis dešimtmečius išplėtė Kauną ir pastatė ištisus gyvenamuosius rajonus?
Sąstingio metais dirbo Rusijoje
Atsigavusi statybos rinka leido Kauno bendrovei “YIT Kausta” vėl užsiimti gyvenamųjų namų statyba, kuo įmonė vertėsi ne vieną dešimtmetį sovietmečiu. Kompanijos generalinis direktorius Antanas Butkus teigė, kad prieš 40 metų įkurtos įmonės pavadinimas - Kauno namų statybos kombinatas - tiesiogiai atspindėjo šiai organizacijai priskirtas funkcijas.
“Kombinatas buvo įkurtas kompleksiškai statyti gyvenamuosius namus bei ištisus jų rajonus ir tuo užsiėmė ne tik Lietuvoje”, - prisiminė įmonės vadovas.
Pirmieji šalies nepriklausomybės metai statybos įmonei, kaip ir daugumai pramonės gigantų, buvo itin sudėtingi. Privatizuotai įmonei 1991-1994 metais stigo užsakymų, o projektų apimtys nė iš tolo neprilygo sovietmečiu vykdytų statybos darbų.
“Buvo ketinimų visiems išsiskirstyti po smulkesnes įmones, nes stambioms kompanijoms darbo nebebuvo. Kadangi gyvenamųjų namų statyba buvo visiškai apmirusi, supratome, kad turime imtis kito profilio užsakymų. Statydami įvairius objektus, tapome universalia statybos kompanija. Be to, tikėjomės, kad sąstingis bus laikinas ir po kelerių metų vėl galėsim imtis didelių užsakymų, vėl statysim gyvenamuosius namus”, - tvirtino A.Butkus, įmonei vadovaujantis jau daugiau kaip 20 metų.
Anot jo, krizę padėjo įveikti ir dar sovietmečiu sukaupta patirtis, kai įmonės darbuotojams teko ne tik statyti gyvenamuosius namus Vakarų Sibire, Karelijoje, bet ir likviduoti avarijos Černobylio atominėje elektrinėje padarinius. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Kauno bendrovė statė karinį miestelį Lydoje, gyvenamuosius namus Kaliningrade ir kitus objektus Rusijoje.
Toliau statys gyvenamuosius būstus
“YIT Kausta” tebepuoselėja planus grįžti dirbti į Kaliningrado sritį, tačiau planus stabdo ne itin skaidri verslo aplinka.
“Dabar turime ką veikti ir Lietuvoje, daug investuojame į būsto statybą ir, galima sakyti, taip grįžtame prie savo įmonės ištakų. Gryniname savo verslą, investuojame į įrangą ir į būsto statybos verslą žiūrime labai rimtai”, - teigė A.Butkus.
Tiesa, šiuo metu “YIT Kausta” daugiau gyvenamojo būsto projektų vykdo sostinėje, o ne Kaune. Tai nulėmė objektyvios priežastys - didesnė rinka, šoktelėjusi paklausa, didžiausia perkamoji galia.
“Kaune gyvenamojo būsto statybos prasidėjo tada, kai Vilniuje šie procesai buvo jau gerokai įsibėgėję. Mes buvome vieni pirmųjų, ėmęsi gyvenamųjų namų projektų ir Kaune”, - dėstė įmonės generalinis direktorius.
“YIT Kausta” jau planuoja savo žygį į Klaipėdą, kur statybos rinkoje atoslūgis taip pat nežadamas. A.Butkus neslepia, kad Kauno įmonė turi gana realių planų tapti gyvenamųjų namų statybos lydere Lietuvoje.
“Stengsimės ir toliau išlikti lyderiais statybos rinkoje įvairiose srityse ir dirbti visoje šalyje”, - pridūrė pašnekovas.
Nors statybų rinkoje šiuo metu konkurencija kaip niekad aštri, anot direktoriaus, “YIT Kausta” tam yra pasirengusi.
“Svarbiausia kokybiškai teikti paslaugas - gerai projektuoti ir statyti pastatus. Tai - ilgalaikė investicija į ateitį, leidžianti ilgai likti šiame versle”, - įsitikinęs bendrovės vadovas.
Rekordiški tempai
A.Butkus pasidžiaugė, kad iki šiol įmonė nebuvo įsivėlusi su užsakovais į teismus, nors dėl kainos pasiginčyti tenka gana dažnai: “Mūsų bendrovė nėra pigiausia kompanija, ir daugelis užsakovų tą žino. Didžiausią dėmesį skiriame kokybei bei terminams. Stengiamės būti patikimi partneriai. Jeigu jau ką susitarėme, tai stengiamės įvykdyti gerai ir laiku”.
Pastaraisiais metais “YIT Kausta” išties garsėjo savo komercinės paskirties statiniais, o ypač jų statymo tempais. Vos per šešis mėnesius 2000 metais Kaune pastatyta pirmoji “Maxima” Draugystės gatvėje, vėliau sostinėje duris atvėrė “Akropolis”, “Banginis”, “Siemens Arena”, lyg ant mielių Kauno pakraštyje iškilo didžiausias Baltijos šalyse prekybos centras “Mega”. Pastarasis, kurio statyba užtruko vos devynis mėnesius, tapo bene didžiausiu statybinės kompanijos iššūkiu ir net savotišku rekordu šalies statybos sektoriuje.
Pastatą, kuris savo architektūra yra gerokai sudėtingesnis už kitus įprastus prekybos centrus, teko ne tik pastatyti, bet ir suprojektuoti. Kauno įmonės akcininkai iš Suomijos statybos paslaugų korporacijos “YIT Construction”, kurios darbų apimtys dukart viršija visoje Lietuvoje vykdomus statybos projektus, taip pat pripažino, kad kauniečių tempai prilygsta rekordiniams.
Terminų turi būti paisoma
A.Butkaus pasiteiravome, ar Lietuvai, siekiančiai statybos rekordų, negresia Lenkijos bei Vokietijos likimas, kur per pastaruosius mėnesius įvykusios kelių pastatų griūtys nusinešė ir žmonių aukų.
“Žinoma, viskam yra ribos. Itin greiti tempai, ypač statant didelius pastatus, prekybos centrus, nėra pagirtina, nes statyboje labai svarbu laikytis technologinių procesų. Tik užbaigus vienus darbus, galima imtis kitų. Skubėjimas gali atnešti skaudžių pasekmių, nederėtų to skatinti. Kiekvienas objektas turi savo realų statybos terminą, kurio reikėtų laikytis”, - tvirtino įmonės vadovas.
Tačiau Lietuvoje rekordinius statybos tempus nustatė pati rinka, kai trūkstant užsakymų statybų kompanijos tiesiog vertėsi per galvą ir buvo pasiryžusios įvykdyti net ir sunkiai įgyvendinamus užsakovų norus.
“Šiuo metu padėtis rinkoje jau krypsta į statybininkų pusę, tad situacija turėtų keistis. Jeigu pastatas yra profesionaliai suprojektuotas ir kokybiškai pastatytas bei tinkamai prižiūrimas, jis neturėtų sugriūti”, - kalbėjo A.Butkus, kuris po šių žodžių vis dėlto triskart pabeldė į stalą.
Užsieniečių neprireikė
Kalbėdamas apie darbuotojus, įmonės vadovas daugiau į stalą nebeldė. Jo teigimu, “YIT Kaustai” darbuotojų problema nėra itin skausminga ir aktuali. Iš daugiau kaip 400 nuolatinių darbuotojų tik vienetai išvyko uždarbiauti į užsienį. Daugiau emigrantų atsirado tarp terminuotas darbo sutartis turėjusių darbininkų, tačiau kai kurie jų jau grįžta namo ir prašosi įdarbinami atgal.
“Darbuotojų iš Rytų Europos nesame įsivežę ir neketiname to daryti. Mūsų nuomone, Lietuvoje turi dirbti savi specialistai”, - tikino A.Butkus.
“YIT Kaustoje” dar tebedirba keletas žmonių, kurie buvo įdarbinti 1966-ųjų sausį, kai kūrėsi Kauno namų statybos kombinatas. Įmonės vadovas pasidžiaugė, kad, nepaisant prabėgusių dešimtmečių, bendrovei net ir per sunkiausius laikotarpius pavyko išlaikyti kolektyvo branduolį. Už esamus ir buvusius bendrovės darbuotojus šiandien vakare bus aukojamos šv.Mišios Paminklinėje Prisikėlimo bažnyčioje, kurią, beje, nuo 1994-ųjų rekonstravo taip pat “YIT Kausta”.
Kainų burbulo nemato
A.Butkaus teigimu, darbo jėgos stygiaus problema statybų sektoriuje artimiausiu metu taps dar aktualesnė, nes darbų apimtys tik didės. Nors pastaruoju metu Lietuvoje netyla kalbos apie gresiantį nekilnojamojo turto kainų burbulo sprogimą, statybos kompanijos jokių nerimo ženklų neįžvelgia.
“Prognozuojama, kad Lietuvos ekonomika ir toliau kils. Kartu didės ir statybos apimtys. Pripažįstu, kad statybos darbų augimo dinamika išties įspūdinga, tačiau nuosmukiui jokio pagrindo nėra. Tikrai nematau jokio kainų burbulo ir jo sprogimo grėsmės. Jaudintis reiktų tik dėl vieno - ar statybininkai sugebės pastatyti tiek būstų, koks yra jų poreikis”, - įsitikinęs A.Butkus.
Anot jo, tokias prielaidas galima daryti vien tik įvertinus, kiek būstų buvo statoma sovietmečiu ir kiek metų šioje srityje tęsėsi štilis. Vien tik “YIT Kausta” 1987 metais pastatė beveik 3 tūkst. butų, o pernai visoje Lietuvoje buvo pastatyta 6 tūkst. butų ir gyvenamųjų namų.
Vadinamąjį kainų sąmyšį A.Butkus sieja su labai pabrangusia žeme bei biurokratiniais suvaržymais keičiant žemės paskirtį, kurie kartais trunka metų metus.
“Šiuo metu Lietuvoje žemė yra pernelyg brangi, lyginant su kitomis nekilnojamojo turto kainomis. Ir jos tikrai nemažės. Žinoma, situaciją rinkoje galbūt kažkiek iškreipia būstų supirkinėtojai, kurie, neneigsime, yra supirkę nemažai butų. Kainos galėtų kristi tik tuo atveju, jeigu šie asmenys vienu metu “išmestų” į rinką šiuos butus. Tačiau toks stabtelėjimas būtų gana trumpalaikis, gal tik kokiam pusmečiui”, - svarstė A.Butkus.
Statybos kainos, anot jo, ir toliau didės, nes teks kelti atlyginimus darbuotojams.
