Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Šri Lanka - banglentininkų rojus
2006-03-25
Ir patyrusius, ir pradedančiuosius bangų gaudytojus vilioja pasaulyje pripažinimą pelnę paplūdimiai
Kasmet tūkstančiai banglenčių sporto mėgėjų ir profesionalų vyksta į Šri Lanką gaudyti bangų. Turistus į Šri Lanką traukia nuostabūs tropiniai paplūdimiai, šilti orai, žalia augmenija, laukiniai gyvūnai, senovės paveldas, pigus maistas ir pragyvenimas, o banglentininkams svarbiausia - Indijos vandenyno bangos.
Iki svajonių paplūdimio - 12 valandų kelionė
Vidutinė oro temperatūra Šri Lankoje yra apie 30 laipsnių Celsijaus, tačiau karščiausiu periodu gali pakilti ir iki 37 laipsnių. Tuo tarpu vandens vidutinė temperatūra yra apie 28 laipsnius.
Banglentininkai dažniausiai renkasi du paplūdimius - Hikkaduwa, esantį vakarinėje Šri Lankos dalyje, arba Arugam Bay rytinėje dalyje.
Hikkaduwa paplūdimyje geriausios bangos nuo lapkričio iki kovo mėnesio. Nuo balandžio iki rugsėjo geriausia gaudyti bangas Arugam Bay paplūdimyje.
Mums lemta buvo vykti į Arugam Bay. Turėjome pervažiuoti visą Šri Lanką iš vakarinės dalies į rytinę - apie 350 kilometrų. Ši kelionė važiuojant iš vieno miesto į kitą, vis persėdant iš vieno sausakimšo autobuso į kitą ir galiausiai nuo paskutinio miestelio iki Arugam Bay kaimo važiuojant rikša, truko apie 12 valandų.
Gyvenimas gamtos ritmu
Šri Lanka garsėja didžiulėmis arbatos plantacijomis. Neatsitiktinai Ceilono arbata yra viena žinomiausių pasaulyje, o Šri Lankos žmonėms tai - vienas didžiausių eksporto šaltinių.
Dar vienas malonumas, kuriuo gali pasimėgauti turistai Šri Lankoje, - pigus ir visada šviežias jūros maistas. Gyvendami netoli paplūdimio kiekvieną ankstyvą rytą galėjome stebėti, kaip vietiniai žvejai grįžta su jūrų žuvų, krevečių ir omarų pilnais krepšiais. Tas šviežias jūros gėrybes vakarienei siūlo viešbučio šeimininkai.
Kaimelyje, kuriame mes gyvenome, dažnai dingdavo elektra, tad maistą šaldytuose laikyti pavojinga - dėl šios priežasties restoranų šeimininkai jūros gėrybių kas rytą perka tik tiek, kiek reikia vienai dienai.
Beveik kas antrą vakarą dingdavusi elektra gąsdino tik iš pradžių, vėliau prie to pripratome. Ant kiekvieno stalo restoranėliuose stovėdavo žvakės, o mes įpratome nešiotis po mažą žibintuvėlį. Turtingesni ir rūpestingesni šeimininkai savo restoranėliuose buvo įsitaisę ir elektros generatorius.
Nors visa tai būdavo daroma tik dėl turistų, jie mažai dėl to sukdavo galvas. Mat dauguma sutiktų turistų Šri Lankoje buvo banglentininkai, o jie ilgai nevakarodavo, gyveno gamtos ritmu - keldavosi ir eidavo miegoti kartu su saule.
Banglentininkams komfortas nerūpi
Arugam Bay paplūdimys garsėja kaip viena geriausių pasaulyje vietų banglenčių sporto mėgėjams. Būtent šioje vietoje sezono metu būna didelės ir ilgos bangos. Tokias bangas, lūžtančias ir besiridenančias palei krantą, ir gaudo banglentininkai.
Vietiniai žmonės pasakoja, kad patyrę banglentininkai, pagavę bangą, ja išilgai kranto gali čiuožti keletą minučių ir net daugiau. Banglentininkų čia sutikome iš viso pasaulio - Anglijos, Japonijos, Ispanijos, Šveicarijos, net ir iš Australijos bei Naujosios Zelandijos, kurių paplūdimius vertina viso pasaulio banglentininkai.
Į Šri Lanką atvykusiems banglentininkams komfortas dažniausiai nerūpi. Svarbiausia - geros bangos. Nors Šri Lankoje ir taip pakankamai pigu, o gana erdvų kambarėlį viešbutyje galima susirasti už 15-20 litų per parą, dažnas banglentininkas renkasi dar pigesnius, ant vandenyno kranto stovinčius, iš bambukų suręstus vieno kambario namukus. Tereikia, kad būtų čiužinys ar lova ir vietos banglentei.
Mūsų nuomuotasis kambarėlis viešbutyje taip pat buvo labai paprastas. Dvi kėdės, stalas, cementinės sienos, grindys, net lova sumūryta iš cemento, o ant jos tiesiog padėtas čiužinys. Šeimininkai pasakojo, kad tokią lovą sugalvojo sumūryti po to, kai prieš daugiau nei metus paplūdimyje nuūžė garsusis 2004 metų gruodžio cunamis, kuris nuniokojo visus baldus. Bet labiausiai šeimininkui buvo gaila augalų kieme ir bibliotekos, kurią lauke buvo įrengęs savo viešbučio svečiams. Tiesa, virš lovos, turbūt kaip ir virš kiekvienos lovos Šri Lankoje, dar kabėjo tinklas nuo uodų. Susirgti maliarija tikimybė Šri Lankoje nemaža, nors mus vietiniai ramino, kad tuo metu dar nebuvo prasidėjęs uodų sezonas.
Sienomis kas vakarą keliaudavo šimtai skruzdėlių (tad jokio maisto kambaryje buvo neįmanoma laikyti) arba prabėgdavo vienas kitas driežiukas.
“Pagauti” bangą - sudėtinga
Vos prašvitus vienas po kito nešini banglentėmis šio sporto mėgėjai traukia į paplūdimį. Mat didžiausios bangos Arugam Bay būna anksti rytą, apie 6 valandą, ir 5 popiet.
Dienos karščius praleidę pavėsyje, vakarop jie ir vėl traukia prie vandenyno. Vienas po kito brenda į vandenį, šoka ant lentų ir gaudo putojantį lūžtančių bangų vandenį - būtent jį reikia pagauti, norint atsistoti ant banglentės.
Nors net ir internete galima rasti daug patarimų, kaip greičiau išmokti atsistoti ant banglentės, tai padaryti nėra paprasta. Plauki lenta ant pilvo, dairaisi į labiau patyrusius banglentininkus, žiūri, kurią bangą renkasi jie, mėgini pagauti savąją, stojiesi ir vėl krenti, stipresnė banga tave parverčia, nusitempia po vandeniu, išsuka lyg skalbimo mašinoje kartu su lenta (gerai, kad ji virve pririšta prie kojos), vos gaudydamas orą išplauki į krantą, bet vėl keliesi, šoki ant lentos ir iriesi tolyn nuo kranto.
Jau patyrę benglentininkai traukdavo į iškyšulį paplūdimyje, vadinamą “main point” (svarbiausias, pagrindinis taškas). Ten bangos visada didesnės nei pagrindiniame paplūdimyje. Tačiau tai - ir daug pavojingesnė vieta, mat ant dugno pilna povandeninių koralų ir rifų, į kuriuos, kritę nuo lentų, kūnus susibraižydavo net ir patyrę banglentininkai.
