Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
%
Esu patenkintas(-a)
Esu nusivylęs(-usi)
Neturiu nuomonės
Iš viso balsų: 1057
Savaitės apklausa:
0
Sporto miestas gyvas prisiminimais ir naujovėmis
2003-11-29
Pietų Korėjos sostinė svečius sutinka aštriais patiekalais ir neoniniais bažnyčių kryžiais
Dangoraižiais apstatyta Pietų Korėjos sostinė, kurioje prieš penkiolika metų lietuviai iškovojo ypač daug olimpinių medalių, šias žaidynes įamžino įvairiais statiniais, meno dirbiniais, muziejumi. Tačiau Seule nestinga ir savitų tradicijų.
Namų darbas - pakalbinti užsienietį
Nors P.Korėja - viena ekonomiškai stipriausių valstybių pasaulyje, tačiau net ir jos sostinėje dažniausiai tikimasi išvysti nuo europietiško ar amerikietiško gyvenimo itin besiskiriančią kasdienybę.
Rudenį Seule užsieniečiai ne iš kaimyninių valstybių - retenybė. Jau pirmąją dieną teko pabūti moksleivių tiriamuoju objektu. “Ar tu užsienietė?” - gatvėje užkalbino grupė moksleivių. Gavę teigiamą atsakymą, paaugliai pasiteiravo, ar negalėčiau prieš kamerą atsakyti į kelis klausimus. “Toks mūsų namų darbas”, - aiškino su mikrofonu rankoje stovėjusi korėjietė.
Visa, ko ji klausė, - vardo ir kaip atrodo mano šalis. Daugiau angliškai moksleivė nekalbėjo. Paklausta, ar dar ką nors norėtų sužinoti, mergaitė tik linksėjo galva.
Gatvėse - nė vieno policininko
Vietiniai gyventojai tvirtino, jog policininkai gatvėse patruliuoja, tačiau per 10 dienų, praleistų Seule, nepastebėjau nė vieno policininko, išskyrus apsaugos darbuotojus prie ambasadų.
Ypač nustebino ginkluotų vyrų gausa prie JAV ambasados - apie pusšimtis. Viskas paaiškėjo, kai už keliasdešimties minučių priėjome piketuotojus, pasisakiusius prieš karą Irake.
Jau pirmąjį vakarą pasisiūlęs į gidus korėjietis Lao Kim kaip geriausią pasilinksminimo vietą sostinėje nurodė Itaewono gatvę. Dieną ten pilna žmonių dėl daugybės parduotuvėlių, vakarais gatvė masina naktiniais klubais, barais. Tačiau buvome įspėti: ne itin saugu dėl greta gyvenančių JAV kareivių.
Piknikai ant grindinio
Netrukome pastebėti, kad upės Gang Gang, dalijančios miestą perpus, plytelėmis iškloti krantai - šeimyninių piknikų vieta. Su vežimėliu, keliais jau didesniais vaikais ir dideliu krepšiu atidardėjusi korėjietė išsiėmė pledą ir įsitaisė ant kietos dangos.
Po kelių minučių šalia jos įsitaisė dar viena mama. Valandėlę pakalbėjusios, užmigdžiusios savo mažiausiuosius ir susirinkusios tebedūkstančius vyresniuosius, moterys neskubėdamos nukulniavo pakrante.
Keisčiausia, kad netoliese jų pikniko vietos, vos perėjus tiltą, yra parkas.
Korėjiečiai savaip išsprendė automobilių statymo problemą. Nerandantieji vietos užstato išvažiavimą kitiems pagal taisykles stovintiems automobiliams ir palieka telefono numerį, kuriuo bet kuriuo paros metu būtų galima rasti automobilio šeimininką, kad šis patrauktų savo transporto priemonę.
Kryžiai ant dangoraižių
Vaikštinėjant po miestą sutemus į akis krenta daugybė reklaminių iškabų ir... neoniniai kryžiai. Jie įtaisyti ant dangoraižių stogų. Kaip aiškino jau metus Seule studijuojantis kinas, bažnyčia veikia tik viename namo aukšte, o kituose įsikūrę firmų biurai, restoranai.
Tačiau kai kurios iškabos Seule šviečia ne visą naktį. Pavyzdžiui, viešbučiai savo neonines iškabas užgesina jau po vienuoliktos valandos vakaro. Pirmą vakarą sunerimome, kai, grįždami iš naktinės žvalgybos po miestą, netekome savo orientyro - šviečiančio užrašo “Lotte World”, išeinant buvusio ant mūsų 35 aukštų pastogės.
Gyveno viešnamyje
Rusui Andrejui teko labiau intriguojantis prieglobstis - viešnamyje. Viename iš dvylikaaukščių Seulo viešbučių apsigyvenęs dvidešimt ketverių metų maskvietis iš pradžių juokdamasis spėliojo, gal pirmame aukšte veikė viešnamis, nes ant minkštasuolio nuolat sėdėdavo kelios gundančiai apsirengusios merginos. “Gal jos įeina į kambario kainą?” - teiravosi vaikino pažįstami, šiam papasakojus apie fojė “interjerą”.
Vieną vakarą Andrejus pastebėjo iš kambario išeinančią merginą ir vyriškį. Korėjietei pasitaisius palaidinę ir klestelėjus į minkštasuolį šalia kolegių, jis nebeabejojo, kur gyvenąs.
Latvis Edmunds pažintį su korėjietiška kultūra pradėjo taip pat viešbutyje. Kambarys - ne pasaulietiškas, kaip daugelyje Seulo viešbučių. Pagrindinis jo akcentas - itin žemas stalas ir kilimėliai vietoje kėdžių.
Tebebijo SŪRS
Kai kurie korėjiečiai nuo SŪRS tebesisaugo nešiodami nosį dengiančias kaukes. Lao Kim pasakojo, kad per patį SŪRS plitimo įkarštį prostitutės neaptarnavo užsieniečių. Merginos, dirbusios vadinamajame “Miari Texas” rajone, didžiausiame raudonųjų žibintų kvartale P.Korėjoje, jį paskelbė vieta, kurioje nepageidaujami užsieniečiai.
Pasak spaudos, tokį sprendimą jos priėmė pirmą kartą istorijoje dėl gandų, kad užsieniečiai ir neturtingų šalių darbininkai - pagrindiniai AIDS ir SŪRS platintojai.
Tiesa, P.Korėjoje taip ir nebuvo užregistruota nė vieno SŪRS atvejo. Spėta, kad dėl nacionalinio korėjiečių patiekalo kimči turimų savybių. Jis gaminamas iš kopūsto, česnako, raudonojo pipiro, imbiero. Kaip juose esančios medžiagos veikia SŪRS virusą, tyrė ir JAV mokslininkai.
Šunis valgo ir iškilmingai laidoja
Korėjietė Karol Kim, kuriai dažnai dėl užimamų pareigų darbe tenka bendrauti su Seule viešinčiais užsieniečiais, net neklausta paaiškina, kad šunų jie nevalgo.
“Neskanūs”, - juokėsi dvidešimt septynerių metų Seulo gyventoja, puikiai kalbanti angliškai. Tačiau vėliau prisipažino, jog viena jos pažįstama galinti nuvesti į restoraną, gaminantį patiekalus iš šunienos. Restoranas įsikūręs Songnam rajone. Iš pradžių gyvūnų mylėtojai reikalavo šį restoraną uždaryti.
P.Korėjoje žudyti šunis maistui - draudžiama. Bet šuniena ar sriuba iš jos vis dar mėgaujasi nemažai žmonių. Paprastai šunieną, kaip ištvermę didinantį maistą, valgo vyrai. Tikima, kad šuniena - puikus afrodiziakas.
Jos įsigyti galima ir internetu. Pasak tuo užsiimančios kompanijos atstovų, paslauga per dieną naudojasi apie 200 klientų.
Seule nestinga šiuos augintinius itin mylinčių žmonių. Laidotuvių ceremonijos sostinėje - ne retenybė. Kai kurie laidojimo namai per dieną surengia iki 10 nugaišusių šunelių laidotuvių. Iškilmės kainuoja apie 850 JAV dolerių.
Dar daugiau pinigų šunelių šeimininkai Seule išleidžia specialiai jų augintiniams skirtuose grožio salonuose, viešbučiuose, medicinos draudimo paslaugoms.
Dirba veltui
Vietinės turizmo firmos pelnosi organizuodamos ekskursijas į Šiaurės Korėją. Kaina - 40 tūkstančių vonų, t.y. apie 40 dolerių. Turistai į nuo pasaulio atsiskyrusią valstybę neįleidžiami. Jie gali apžiūrėti tik parodomąjį kaimą, esantį prie P.Korėjos-Š.Korėjos sienos. Kaimo gyventojai - ne civiliai, o jais persirengę kariškiai.
Kai kurie korėjiečiai turizmo sektoriuje dirba savanoriais. Nacionaliniame P.Korėjos kaimo muziejuje kelias valandas nemokamai dirbantis Jeong Wook tikino, jog tai Seule gana populiaru. Šis itin svetingas keturiasdešimtmetis korėjietis net kelis kartus pasidomėjo, ar mes žinosime, kaip grįžti iki viešbučio. Po kelių valandų susitikus jį, jau po darbo keliaujantį namo, vyras siūlėsi vykti iki jo buto. Jis iš garažo paimsiantis automobilį ir parodysiąs miestą.
Žadėjo pavaišinti džiovintu aštuonkoju, kokį už 180-250 litų gali įsigyti beveik kiekvienoje net ir mažiausioje Seulo parduotuvėlėje.
Nėra mafijos
Seulo spauda plačiai aprašė miestiečių ir valdžios atstovų susirinkimą, kurio metu vienas Seulo pareigūnas pareiškė, jog mieste nėra mafijos. Tuo tarpu policijos suvestinės mirga nuo apgaudinėjamų užsieniečių merginų. Nemažai jų dirbti striptizo baruose atvyksta iš Rusijos. Vis daugiau jų kreipiasi į vietos policiją su pareiškimais apie vertimą užsiimti prostitucija arba sukčiavimo atvejus.
Pavyzdžiui, viena rusaitė negavo per 4 mėnesius užsidirbtų pinigų (apie 2 000 JAV dolerių). Klubo savininkai ją atleido be jokio užmokesčio. Seulo policija kartkartėmis išplatina pareiškimus, jog reikalingi rusų kalbą mokantys savanoriai, kad padėtų susikalbėti su apgautomis merginomis.
Lietuviams Seulą primena olimpiada
Bene didžiausios Lietuvos sąsajos su Seulu yra iš jo parsivežti olimpiniai medaliai. 1988 metais auksą iškovojo krepšininkai Valdemaras Chomičius, Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Šarūnas Marčiulionis, futbolininkai Arvydas Janonis ir Arminas Narbekovas, dviračių sporto (treko) atstovas Artūras Kasputis ir rankinio specialistas Valdemaras Novickis, sidabrą laimėjo lengvaatlečiai Romas Ubartas ir Laimutė Baikauskaitė, plaukikas Raimundas Mažuolis, bronzą pelnė krepšininkė Vitalija Tuomaitė ir dviratininkė Laima Zilporytė.
Nemažai lietuvių susidomėję sekė Pasaulio vyrų futbolo čempionato finalinį turnyrą, kuriam Seule buvo pastatytas stadionas. Jis, beje, įtrauktas į turistų lankomų vietų žemėlapį bei į gražiausių pasaulio stadionų dešimtuką.
