Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Sovietmečio simboliai bado akis
2003-11-29
Dainoras LUKAS
Lietuvoje viešose vietose jau beveik neliko sovietinius laikus primenančių skulptūrų, tačiau dar galima rasti iš ano meto užsilikusių gatvių pavadinimų. Iki šiol šitaip pagerbti tie, kurie su džiaugsmu pasitiko Lietuvos sovietinius okupantus. Kaunas yra bene vienintelis miestas, atsikratęs bet kokių aiškesnių užuominų į aną epochą.
Paskutinis pakeitimas - 1999 metais
Kaune išliko gatvės su tokiais pavadinimais, kaip Ekskavatorininkų, Statybininkų ar Darbininkų. Jos aiškiai nurodo laikotarpį, kada atsirado, tačiau yra per daug “nekaltos”, kad reikėtų keisti pavadinimus. Bet tarp daugiau kaip 1400 gatvių pavadinimų neliko nė vieno, primenančio konkretų asmenį, kurį būtų galima vadinti svarbiu sovietinio laikotarpio veikėju.
Kaune paskutinį kartą su gatvės pavadinimu, kuris grąžintų į praeitį, atsisveikinta 1999 metų spalio 5 dieną. Tada Adolfo Urbšo (sovietinių laikų generolo majoro; nepainioti su Juozu Urbšiu, nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministru) gatvė pervadinta Geležinio vilko vardu.
Garliavietis nenori V.Montvilos gatvės
Garliavos gyventojas Mindaugas Babonas negali susitaikyti su tuo, kad jo miestelyje iki šiol yra sovietmetį garbinusio poeto Vytauto Montvilos vardu pavadinta gatvė.
“V.Montvila - tas, kur ir Stalino “saulę” į Lietuvą parvežė. Gatvės pavadinimą kartą jau bandyta pakeisti, tačiau viena joje gyvenusi moteris tam labai priešinosi. Jai buvo labai brangus šis poetas. Siūlysiu ją pervadinti į Bernardo Brazdžionio. Įsivaizduojate, visoje Lietuvoje nėra nė vienos B.Brazdžionio gatvės! Norėčiau, kad ji atsirastų Garliavoje”, - “Kauno dienai” sakė M.Babonas, galintis deklamuoti šio poeto eiles ir pats jas kuriantis. “Esu Maironio sesers anūkas”, - prasitarė jis.
M.Babonas, paklaustas, kaip B.Brazdžionis susijęs su Garliava, teigė, jog poetas čia yra praleidęs vieną dieną. “Kai jis kartu su kitais bėgo iš Lietuvos, vieną dieną buvo apsistojęs pas pažįstamus”, - tvirtino M.Babonas.
Jam nepatinka, kad Garliavoje iki šiol yra ir Rojaus Mizaro, kuris tyčiojosi iš prieškario Lietuvos, gatvė. “Jis buvo JAV lietuvių komunistas”, - paaiškino garliavietis. R.Mizaras (1895-1967) gimė Alytaus rajone, mirė Niujorke. Jis dirbo žurnalistu, redaktoriumi kairiosios pakraipos lietuvių laikraščiuose.
Miestelio seniūnas Rytis Venckus sakė, kad gatvės pavadinimą būtų galima keisti, jei to pageidautų joje gyvenantys žmonės. “M.Babonas ten negyvena. Jei žmonės kreipsis dėl gatvės pavadinimo, jį galės pakeisti tik rajono Taryba”, - sakė seniūnas.
Frazės apie “Leniną visiems laikams” autorius
V.Montvila (1902 - 1941) - labiausiai žinomas savo fraze “Ateina genijai ir vėl išnyksta, atėjo Leninas visiems laikams”. Jis buvo Antano Smetonos valdymo metodų priešininkas, 1929-1931 metais už valdžios kritiką ne kartą atsidūręs kalėjime. Okupaciją V.Montvila pasitiko rusų poeto Vladimiro Majakovskio fraze: “Mano revoliucija”. Poetas kalbėjo mitinguose, skaitė savo eilėraščius fabrikuose, dėkojo Sovietų Sąjungai, padėjusiai “užversti juodžiausią mūsų istorijos lapą”.
V.Montvila eilėraščiais apdainuodavo svarbius įvykius - Raudonosios armijos įsibrovimą į Lietuvą, Komunistų partijos suvažiavimą, Vladimiro Lenino gimtadienį, Gegužės 1-ąją ir pan.
1941 metų liepos 7 dieną vokiečių gestapininkai V.Montvilą areštavo kaip bolševiką. Įrodymams pasitarnavo jo verčiamos V.Majakovskio poemos “Gerai” rankraštis. Liepos 19 d. poetas buvo sušaudytas Kauno VII forte.
Kaune V.Montvilos alėjos ir aikštės neliko dar 1990 metų liepą. Dabar tai - Perkūno alėja ir aikštė. Vilniuje gatvė pervadinta Švitrigailos vardu tik prieš keletą metų.
Jonava niekaip neatsikrato Lenino
Miestuose stovėjusios sovietinių laikų skulptūros atsidūrė Grūto parke. Ten galima rasti V.Lenino, Josifo Stalino, Felikso Baltušio-Žemaičio, Zigmo Angariečio, Vinco Kapsuko-Mickevičiaus, F.Dzeržinskio bei kitų sovietmečio veikėjų skulptūras bei paminklus, skirtus komjaunuoliams, sovietinei armijai ir pan. Iš viso jame yra 86 skulptūros. Neseniai iš Vilniaus universiteto parsigabenti Karlo Markso ir Fridricho Engelso granitiniai bareljefai.
Dalis skulptūrų Atgimimo metais buvo sunaikinta. Kai kurios buvo parduotos užsieniečiams. Bene paskutinė nesunaikinta ir į Grūto parką nepatekusi V.Lenino skulptūra iki šiol saugoma Jonavos policijos komisariato teritorijoje.
“Jonavos paslaugų” direktorius Alfredas Ostreika “Kauno dienai” teigė, kad miesto valdžia kol kas nenutarė, ką daryti su skulptūra. “Dabar ją policininkai mato kasdien. Gali kasdien raportuoti apie nuveiktus darbus”, - juokavo direktorius.
Prieš porą metų rajono Taryba ketino skulptūrą perduoti Grūto parkui, tačiau tam prieštaravo dauguma Tarybos narių. Būta siūlymų Leniną perlydyti į žinomą XVI amžiaus lietuvių kultūrininką, lietuviškų knygų leidybos pradininką Abraomą Kulvietį, kilusį iš Jonavos apylinkių. Šio sumanymo atsisakyta dėl pernelyg didelių išlaidų.
Policijos kieme Leninas atsirado po to, kai jį, iškeltą iš miesto aikštės, kažkas pavogė iš tuometinės komunalinių paslaugų bendrovės, bet policija surado. Leniną buvo ketinama išgabenti į Vokietiją, pareigūnams pavyko sužinoti, jog už jį buvo suderėta gauti 25 tūkstančius Vokietijos markių. Policijos pareigūnai Rusijos bolševikų revoliucijos vadą rado viename iš Jonavos rajono kaimų užkrautą malkomis.
Keliolika miestų neatsisakė L.Giros
Ne vienam kelia nuostabą, kad Lietuvoje dar gana dažna poeto Liudo Giros gatvė. Ji yra Vilniuje, Klaipėdoje, Šakiuose, Telšiuose, Pakruojyje, Kelmėje, Druskininkuose, Marijampolėje, Utenoje, Šiauliuose, Kuršėnuose, Molėtuose, Raseiniuose, Kaišiadoryse, Širvintose, Vievyje.
Kuršėnų seniūno pavaduotojas Vytautas Kirkutis “Kauno dienai” teigė, jog kartais būna sunku apsispręsti dėl gatvių pavadinimų keitimo. “Pavyzdžiui, pas mus Salomėjos Nėries gatvės pavadinimas pakeistas į Vydūno. Aš nesu įsitikinęs, kad tai buvo tikslinga. Miestelyje išliko Juliaus Janonio gatvė. Turėtų vykti diskusija šiais klausimais valstybės lygiu, kad būtų aiškiau, kaip elgtis su anų laikų rašytojų įamžinimu”, - svarstė V.Kirkutis.
L.Gira (1884-1946) turi neabejotinų nuopelnų lietuvių literatūrai, tačiau daug jo veiklos epizodų poeto autoritetą visiškai sužlugdo. 1935 metais jis rašė poemą Italijos fašistinio diktatoriaus Benito Musolinio garbei, 1937 metais “Literatūros naujienose” ėmė garsinti SSRS kultūrinius laimėjimus. 1939 metais buvo pakviestas į Sovietų Sąjungą ir netrukus džiaugsmingomis eilėmis pasitiko Lietuvos okupaciją (“Konstitucija nušvito jai Stalino!”). Būdamas vadinamojo Seimo delegacijos nariu, vyko į Maskvą prašyti, kad Lietuva būtų priimta į Sovietų Sąjungos sudėtį. 1940 metais jis vienintelis iš lietuvių poetų ėmė eiliuoti rusiškai.
Beje, L.Giros bareljefas yra Vilniuje, šalia Švietimo ir mokslo ministerijos. “Nugriauti lengviau nei pastatyti. Nereikia viską sieti tik su politika”, - susidariusią situaciją komentavo Kultūros vertybių apsaugos departamento menotyrininkė Dalia Krūminienė.
J.Janonio gimnazija nežada keisti pavadinimo
Daug kur neliko poeto Juliaus Janonio gatvių (Kaune nebėra J.Janonio aikštės), bet jų dar yra 26 miestuose. Kačerginėje J.Janonio gatvė yra pagrindinė.
Miestelio seniūno pavaduotoja Adelė Martinaitienė teigė, kad gyventojai neprašo keisti gatvės pavadinimo. “Matyt, niekam neužkliūva. Be to, jei būtų pakeistas pavadinimas, žmonėms reikėtų keisti daug dokumentų - štai kur problema”, - paaiškino A.Martinaitienė.
Šiauliuose veikia J.Janonio gimnazija. Jos direktorius Rimas Budraitis teigė, kad nė karto nebuvo minties keisti pavadinimą.
“Mokyklos bendruomenė nesutiktų su vertinimu, kad J.Janonis yra sovietinių laikų reliktas. Jis nebuvo proletarinis poetas, nors bandyta prilipdyti tokią etiketę. Jo kūryboje buvo socialdemokratinės pakraipos eilių, tuo ir pasinaudota. Gimnazijos literatūros mokytojai J.Janonį vertina kaip lyriką, jaunystės simbolį, maksimalistą. Kad šiais laikais būtų daugiau tokių žmonių. Gimnazijos abiturientai vadinami janoniečiais, tokie yra Saulius Sondeckis, Laimonas Noreika. Jie kartą man pasakė, jog nesuprastų bandymų keisti gimnazijos vardą”, - sakė direktorius.
Anot jo, tai, kad J.Janonis gyvenimą baigė savižudybe, jo nemenkina. “Nereikia užmiršti jo sveikatos problemų. Be to, juk daug rašytojų, tarp jų ir Ernestas Hemingvėjus, nusižudė”, - paminėjo R.Budraitis.
J.Janonis (1896-1917) savo eilėmis kovojo su socialine neteisybe. Už antivalstybinę veiklą buvo uždarytas į kalėjimą, iš kurio išėjo 1917 metų vasarį. Netrukus 21 metų jaunuolis, sirgęs tuo metu nepagydoma džiova, parašė eiles “Sveikas, gyvenime, einantis mirti tave sveikina!” ir puolė po traukiniu.
Pavieniai egzemplioriai
Kaune, ant Aleksoto tilto, dar galima rasti penkiakampių žvaigždžių, jų yra ant daugiabučių namų Karaliaus Mindaugo prospekte stogų.
Salantų įžymybė - tankas jau seniai nuvežtas į Orvydų sodybą. Kaip teigė Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vadovas Algirdas Gintaras, Kretingos rajone pakelėse dar galima rasti atminimo lentelių apie anuos laikus, komjaunuolių skulptūrėlių. “Klaipėdoje yra Melioratorių gatvė. Gal ji šiek tiek primena sovietmetį”, - sakė A.Gintaras.
Vinco Kapsuko-Mickevičiaus tėviškėje Vilkaviškio rajone, Budviečių kaime, tebestovi paminklinis akmuo šiam Lietuvos komunistų partijos organizatoriui.
