Sodininkų džiaugsmai ir rūpesčiai


2003-09-19
Julius LENČIAUSKAS
Sodininkų džiaugsmai ir rūpesčiai

Apie 220 tūkst. sodininkų mėgėjų Lietuvoje valdo 21,3 tūkst. ha žemės  

Buvusių kolektyvinių sodų privatizavimas, specialistų nuomone, kaip ir butų, įvyko labai skubotai. Apsižiūrėta, kad daugumos sklypų ribos netikslios, nes privatizuojant žemė nebuvo permatuota. Į institucijas pasipylė sodininkų skundai.  

Griežta atskaitomybė  

Šią temą mums pasiūliusi Audronė Morkutė parašė, kad Kauno rajone, netoli Zapyškio, sodininkų bendrijoje “Apdaila”, nuo seno turi sklypą, moka mokesčius. Tačiau juos renkanti buhalterė sumą tik įrašo į sodininko knygelę, bet neišduoda jokio kvito sakydama, kad bendrija neperregistruota. Nemokėsi mokesčių - išjungsime elektrą. “Norėčiau sužinoti, kaip tvarkomasi kitose sodų bendrijose?” - klausia laikraščio skaitytoja.

Lietuvos sodininkų draugijos buhalterė Zita Kazlovskienė mums paaiškino, kad sodininkų bendrijos, paprastai būna įrašytos Registro skyriuje, gauna registracijos pažymėjimą, todėl, kaip ir visi juridiniai asmenys, privalo laikytis Buhalterinės apskaitos ir Kasos vedimo įstatymų, kuriuose aiškiai parašyta: paėmei pinigus, tai privalai duoti dokumentą: kasos pajamų orderio šaknelę, gaunamų pinigų kvitą arba kasos aparato kvituką. Tačiau pastarųjų sodininkų bendrijos neturi, nes neprekiauja.

Žmonės klausė, kas turi kontroliuoti sodininkų bendrijų veiklą? Anot ponios Z.Kazlovskienės, aukščiausias bendrijos valdymo organas - visuotinis sodininkų susirinkimas, kuris priima įstatus, kuriuose paprastai būna parašyta, kad bendrija išsirenka iš savo narių pirmininką, revizijos komisiją. Ši komisija privalo kontroliuoti, kur, kaip ir kam panaudojamos mokesčių lėšos. Taip pat sodininkų mokesčius, kaip ir kitose organizacijose, gali tikrinti “Sodra”, mokesčių inspektoriai ir kiti kontrolieriai.

Dėl neaiškumų bendrijos narys pirmiausia turi kreiptis į revizijos komisiją, kuri kasmet visuotiniame susirinkime atsiskaito. Kitas klausimas, ar reikalingas sode elektrikas, buhalteris? Tą sprendžia visuotinis susirinkimas. “Pasitaikė absurdiškų sprendimų, kai bendrijos nariai, taupydami lėšas, nubalsavo, kad nereikia buhalterio, bet tada neliko kam surinkti mokesčių. Ir be pirmininko negali bendrija egzistuoti”, - sako Z.Kazlovskienė.  

Žemė - turtingiesiems?  

Pagal sodininkų įstatus, visuotinis susirinkimas numato, kiek bus išlaidų, kiek bus galima skirti valdymui, komunaliniam aptarnavimui. Tačiau soduose kur kas dažnesnė kitokia praktika: pamatė, kiek turi išlaidų, po to suskaičiuoja, kiek jų tenka kiekvienam arui, o pagal tai - konkrečiam sodininkui.

Pastaraisiais metais Lietuvos sodininkų bendrijoje gausu skundų ne tik dėl neaiškių mokesčių, bet ir dėl neteisingai išmatuotos žemės, nes “kaimynas įžengė į mano ribas”. Kartais teismus pasiekia ginčai dėl tikra šio žodžio prasme pėdos žemės.

Lietuvoje yra apie 1800 sodininkų bendrijų, kurių dauguma - pensininkai. Tokie stengiasi išlaikyti butą mieste, o taip pat - sodo sklypą ir jame esantį namelį. Žmonės žino, kad nesumokėjus mokesčių mieste, už skolas gali netekti buto, todėl iš paskutiniųjų čia stengiamasi atsiskaityti. O mokesčiams už sodą nebelieka ne tik noro, bet ir pinigų. Tokiu atveju sodininkų bendrijos įsiskolina energijos, vandens ir kitokių paslaugų tiekėjams.

Pastaruoju metu ne tik sodininkus išgąsdino paslaptingi žemės vertės žemėlapiai. Prie kai kurių miestų mokestį už sodų žemę buvo grasinta dar šiemet padidinti net dešimteriopai. Tačiau Vyriausybė, matyt, išsigandusi žmonių nepasitenkinimo ir dėl artėjančių rinkimų, tokį potvarkį atšaukė. Kažin ar taip atsitiks ir kitąmet, bet bankrutuoti neturtingiems sodininkams grėsmė išlieka. Atsiranda pareigūnų, kurie ciniškai tvirtina: kam neturtingam žmogui žemė? Nesugebi išlaikyti - parduok. Turtingas tikrai žinos, kaip ją panaudoti.  

Laukia Sodininkų įstatymo  

Žemėtvarkininkų tvirtinimu, įtampa sodų bendrijose kasmet didėja. Kai kurie sodai per dešimtmečius “išėjo” iš savo ribų. Ypač jeigu nėra patikimai aptverti ir įsikūrę netoli miško. Visi suinteresuoti tiksliais žemės išmatavimais, tačiau brangiai atsieina nubraižyti vadinamąsias raudonąsias linijas. Jeigu žemės konfigūracija sudėtinga - lėšų matininkams reikia kur kas daugiau. Sodininkų draugijoje prisiminė, kad tokie matininkų darbai viename sode pareikalavo apie 12 tūkst. litų. Tikslių matavimų daug kur nėra todėl, kad sodininkai negali tiek sumokėti.

Kyla ir daugiau problemų. Pavyzdžiui, dėl įsiregistravimo nuolat gyventi soduose. Jau daug kur iškyla klausimas: ar gyvenvietė darosi sode, ar sodas - gyvenvietėje. Reikia komunikacijų, kanalizacijos ir kitų civilizuotam gyvenimui reikalingų dalykų, o viskam - daug pinigų. Jau kuris laikas buvo sujauktas sodų žemės pardavimas. Dėl to ši rinka buvo net apmirusi.

Seime guli Sodininkų bendrijų įstatymas. Neseniai Lietuvos sodininkų draugijos pirmininkas Vladislovas Butkevičius lankėsi Seimo Kaimo reikalų komitete. Žadama šį įstatymą svarstyti Seimo rudens sesijoje. Ne tik sodininkai laukia valdžios nutarimų. Daug kam sodas - nepakeičiama atgaiva po darbo, o dažnam pensininkui - pagrindinis užsiėmimas. Nejaugi visa tai bus bandoma panaikinti?