Smėlio dėžių generolai


2008-05-13
Vereta RUPEIKAITĖ
Smėlio dėžių generolai

Betoninės smėlio dėžių liekanos daugiabučių kiemuose baigia užželti. Jose seniai karaliauja ne mažyliai, o šunys ir katės.

Eidavo rinkti stiklų

„Kas ir kada turi užpildyti smėlio dėžes daugiabučių kiemuose? Tikiuosi, yra už tai atsakinga įstaiga?“ – į „Kauno dieną“ kreipėsi dviejų vaikų mama Rasa.

Dabartiniai mažamečių tėvai prisimena, kaip prieš kelias dešimtis metų į daugiabučių kiemus kasmet atveždavo sunkvežimį smėlio. Ta diena vaikams virsdavo visuotine pilių statybos ir bandelių kepimo švente, kol didžiulė krūva susilygindavo sulig smėlio dėžės betoniniais kraštais.

Smėlio dėžių liekanų dar galima aptikti beveik kiekviename kieme, tačiau mažamečiai jau nebesupranta, kad šie įrenginiai skirti būtent jiems.

Tėvai net draudžia vaikams prie jų artintis, kad neparsineštų šunų ir kačių su išmatomis paliktos dovanos – sunkios ligos.

„Mūsų kieme dar prieš kelerius metus smėlio dėžė kažkieno rūpesčiu būdavo pripildoma smėlio. Prieš leisdami į ją vaikus, su kita jauna mama eidavome rinkti stiklų. Arba – žaisti į vaikų darželio teritoriją, kol ši nebuvo aptverta ir rakinama“, – pasakojo dviejų mažamečių mama Laura.

Pasak šios kaunietės, kiemuose vaikams tiesiog nebeliko kur žaisti. Dalį teritorijos okupavo automobiliai, į žolynus pavojinga kelti koją dėl šunų paliekamų nemalonių ir sveikatai pavojingų ekskrementų.

Sumoka namo gyventojai

Vienas V.Krėvės prospekto devynaukštis, kaip ir senais laikais, rūpinasi savo mažaisiais gyventojais. Sovietmečiu statyti metaliniai žaidimų įrengimai nudažyti žaismingomis spalvomis, o prie betoninės smėlio dėžės stūkso krūva smėlio. Tiesa, smėlis ne toks, kaip paplūdimyje, jis veikiau panašus į žvyrą.

Viena namo gyventoja didžiuodamasi pasigyrė, kad smėliu kasmet pasirūpina bendrijos pirmininkas, už jį sumoka visi butų savininkai, nesvarbu, ar jų šeimoje yra mažamečių, ar ne.

„Net ir nežinau, kiek tenka sumokėti vienam butui. Smėlis ir jo atvežimas, rodos, kainavo kelis šimtus litų“, – gūžtelėjo pečiais pašnekovė. Pasak jos, keturkojų savininkai elgiasi korektiškai, savo augintinių į smėlį neleidžia.

Nei savivaldybė, nei seniūnijos neprivalo rūpintis vaikų žaidimų įrengimais daugiabučių kiemuose. Smėliu vaikams turi pasirūpinti arba butų savininkų bendrija, arba namą administruojanti įmonė, tačiau už tai reikės papildomai mokėti. Gričiupio seniūnui Ričardui Rusteikai neteko girdėti, kad bent vienas daugiabutis būtų prašęs namo administratoriaus tokios paslaugos.

R.Rusteikos įsitikinimu, tas, kas užpildo smėlio dėžę, privalo atsakyti ir už jos priežiūrą, kad vaikams žaisti su smėliu būtų saugu.

Kauno ikimokyklinės įstaigos pamažu apsirūpina šiuolaikiškomis smėlio dėžėmis iš medžio, turinčiomis dangčius. Mat darželio teritorijoje mėgsta būriuotis net tik aplinkinių namų vaikai. Tai mėgstama keturkojų augintinių „ganykla“. Apie 600 litų kainuojančią smėlio dėžę įsigijęs lopšelis darželis „Radastėlė“ suskubo pasirūpinti ir jos apsauga-dėžės dangtį užrakino dviem spynomis, nors smėlio joje dar nėra. Šis darželiui kainuos dar kelis šimtus litų.

Svarbiausia – plauti rankas

„Neįsivaizduoju, ką daryti, kad smėlis daugiabučio kiemuose esančiose dėžėse būtų švarus, ir kas turėtų būti atsakingas už jo priežiūrą“, – komentavo Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Orina Ivanauskienė. Pasak specialistės, smėlį vaikų žaidimo aikštelėse privalu keisti kasmet. Ne mažiau svarbu, kad naujai atvežamas smėlis būtų švarus, iškastas iš gilesnių sluoksnių.

Kai vaikai nežaidžia, smėlį patariama uždengti. Vis tik dangtis nėra šimtaprocentinė apsauga. Svarbiausia, kad vaikai laikytųsi higienos reikalavimų – grįžę namo plautų rankas, o žaisdami smėlio dėžėje tuo pat metu neužkandžiautų, nekištų rankų į burną. „Toksokarozės, toksoplazmozės ir kitų parazitozių sukėlėjai ore neskraido“, – pridūrė O.Ivanauskienė. Paplūdimio smėlyje tyko tokie patys ligų sukėlėjai, kaip ir smėlio dėžėse.