Šlovė figmedžiui


2002-10-07
Šlovė figmedžiui

Figmedis yra vienas seniausių žmogaus auginamų vaismedžių. Prieš tūkstančius metų jis paplito Egėjo ir Viduržemio jūrų rytinių pakrančių šalyse.

Įvairių religijų istorijoje figmedis vaidina skirtingą vaidmenį, bet užima reikšmingą vietą. Adomas ir Ieva pridengė savo nuogumą figos lapais. Budos sode augęs figmedis vadintas išminties medžiu. Romėnų mite figmedis yra šventas, naudotas daugelyje religinių apeigų. Romėnai figmedį laikė gerovės ženklu, nes jis augo prie vilkų irštvos, kur buvo rasti Romulas ir Remas, legendiniai Romos įkūrėjai.

Indijoje figmedis - religinis medis, jį garbina brahmanai ir budistai. Pietų Azijoje šventosios figos vaisiai, lapai ir žievė vartojami liaudies medicinoje.

Figos medis užauga iki 4-8 metrų aukščio, išgyvena nuo šimto iki dviejų šimtų metų, veda po du derlius kasmet ir duoda nuo 20 iki 100 kg vaisių. Juose gausu C, B grupės vitaminų, karotino, kalcio, geležies, fosforo. Valgomi švieži ir džiovinti.