Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Skubotas vajus
2003-11-03
Virginija SKUČAITĖ
Kaune nuo 1997 metų užregistruota 10 pasiutligės židinių, o visoje apskrityje vien per 9 šių metų mėnesius - 85 židiniai. Per pastarąjį laikotarpį gyvūnai sukandžiojo 839 kauniečius, iš kurių 675 nukentėjo nuo šunų. Visoje Kauno apskrityje per 9 šių metų mėnesius nuo gyvūnų nukentėjo 1792 žmonės (76 proc. nukentėjusiųjų apkandžiojo šunys). Nuo kačių nukenčia gerokai mažiau gyventojų.
Anot Kauno visuomenės sveikatos centro specialistų, kasmet apie 60 proc. nukentėjusiųjų profilaktiškai skiepijami nuo pasiutligės, nes žmonės negarantuoti, kad juos sukandžiojo nesergantis šuo. Iš valstybės biudžeto tokiems skiepams kasmet išleidžiama apie 100 tūkst. Lt. Nepaisant vis griežtinamų gyvūnų globos ir laikymo taisyklių, nemokamų skiepijimų nuo pasiutligės, nemažėja nei apkandžiotų žmonių, nei pasiutligės židinių.
Šie nerimą keliantys faktai paakino Kauno visuomenės sveikatos centrą sukviesti į pasitarimą Savivaldybės komunalinio ūkio, švietimo ir ugdymo skyrių, gyvūnų globos draugijos, seniūnijų, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atsakingus asmenis. Pasitarime buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad pernai per 9 mėnesius mieste buvo paskiepyta 300 šunų ir kačių daugiau nei šiemet per tą patį laikotarpį, kad šiemet mieste užregistruotas jau penktas pasiutligės židinys. Tad buvo pasiūlyta VMVT kartu su veterinarijos gydytojais ir seniūnijomis organizuoti akcijas, kurių metu seniūnijų teritorijose nuo pasiutligės nemokamai būtų skiepijami šunys ir katės.
Šios nemokamos akcijos jau įvyko Aleksoto, Centro, Dainavos, Eigulių, Panemunės, Petrašiūnų, Šančių, Šilainių ir Vilijampolės seniūnijų teritorijose. Šiandien ir ateinančiomis dienomis šunys ir katės bus nemokamai skiepijami Žaliakalnio seniūnijoje.
Šios rudeninės akcijos byloja, kad seniūnijos, pasiūliusios Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai skiepijimui skirtas vietas lauke, nepagalvojo, kad orai gali atšalti, snigti ar lyti, kad lauke nepatogu dirbti ne tik gydytojui, bet ir gyventojui stovėti eilėje su savo keturkoju augintiniu. Žmonėsi priekaištavo, kad ne visur galėjo nurodytu laiku paskiepyti šunį, nes gydytojas per valandą negalėjo priimti visų norinčiųjų, pritrūko vakcinos. Kiti kauniečiai pasigedo plačiau paskleistos informacijos apie akciją, nieko apie ją nežinojo. Tad nenuostabu, kad tokiame dideliame rajone kaip, pavyzdžiui, Petrašiūnai, kuriame yra apie 15 tūkst. gyventojų, buvo paskiepyta tik 18 gyvūnų. Labai mažai paskiepyta šunų ir kačių Dainavos, kitose seniūnijose. Šis nevykęs rudeninis vajus prieš pasiutligę - priešingybė ankstesnėms akcijoms, kurios vykdavo pavasarį veterinarijos gydyklose, įprastose kauniečiams vietose.
Pasiutligės prevencija mūsų šalyje smarkiai atsilieka nuo Europos Sąjungos šalių. Vienos iš svarbiausių priežasčių - lėšų stoka (ši akcija vyko tokiu šaltu metu lauke todėl, kad VMVT ilgai laukė, kada Savivaldybė skirs lėšų jai vykdyti) bei skuboti, neapgalvoti sprendimai.
