Vienam iš trijų korupcija įtariamų buvusių parlamentarų jau pareikšti įtarimai kyšio paėmimu

Vadinamojoje parlamentarų galimos korupcijos byloje pareikšti pirmieji įtarimai kyšio paėmimu. Buvęs Seimo narys Vytautas Kvietkauskas tapo įtariamuoju ikiteisminiame tyrime dėl galimo kyšio paėmimo iš bendrovės “Rubicon group”. Prokurorė, kurią buvęs Seimo narys pavadino “labai malonia”, nepritaikė įtariamajam jokių kardomųjų priemonių.

Netrukus analogiški įtarimai tikriausiai bus pareikšti ir kitiems skandalo herojams - Vyteniui Andriukaičiui ir Arvydui Vidžiūnui, taip pat jau atsisakiusiems Seimo nario mandatų.

Gali būti atimta laisvė

Vakar nuo pat ryto žiniasklaidos atstovai dalijosi neoficialia informacija, kad Generalinėje prokuratūroje turi apsilankyti į galimos korupcijos skandalo sūkurį patekę buvę parlamentarai. Tačiau Generalinės prokuratūros atstovai nuolat bandė tai neigti. Patys skandalo herojai buvo visą dieną išsijungę mobiliuosius telefonus.

Žurnalistų budėjimas prie Generalinės prokuratūros davė vaisių. Popiet į ją atžingsniavo V.Kvietkauskas, lydimas savo advokato Valentino Staugaičio. Jis tvirtino, kad prokurorės Nijolės Frolovos kvietimas į apklausą telefonu gautas prieš keliolika minučių.

Prokuratūroje buvęs Seimo narys išbuvo apie dvi valandas. Išeidamas jis neatrodė pavargęs ar sugniuždytas. Tačiau nuo išsamesnių komentarų susilaikė.

V.Staugaitis pranešė, kad jo klientui pareikštas įtarimas pagal Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalį. Ji numato, kad “valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai priėmęs, pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį, reikalavęs ar provokavęs jį duoti už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba laisvės atėmimu iki trejų metų”.

Vėliau tai, kad V.Kvietkauskui buvo pareikšti įtarimai, patvirtino ir pati Generalinė prokuratūra.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, V.Kvietkauskas 2002-2003 metais galėjo paimti 25 tūkstančių litų kyšį iš “Rubicon group” valdybos pirmininko Andriaus Janukonio už įtaką Seimo nariams svarstant ir priimant norminius aktus, susijusius su Šilumos ūkio įstatymu bei Gamtinių dujų įstatymo papildymu.

Išvažiuoja į Atėnus

Apklausos metu prokurorei ir po jos žurnalistams V.Kvietkauskas pareiškė savo kaltės nepripažįstąs. “Pateikusi įtarimus, prokurorė paklausė mano nuomonės. Aš pasakiau, kad nepripažįstu kaltės”, - pasakojo jis.

Tvirtindamas, kad negali išsamiau komentuoti ikiteisminio tyrimo ir apklausos metu užduodamų klausimų turinio, V.Kvietkauskas tik pastebėjo, kad Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė N.Frolova buvo “labai maloni ir su ja buvę malonu pasišnekučiuoti”.

Apklausų, jo nuomone, ateityje bus ir daugiau. Tačiau ne anksčiau, kaip po mėnesio. Mat V.Kvietkauskas šiandien išvyksta į Atėnus, kur kaip Lietuvos parolimpinio sporto komiteto prezidentas stebės iš pradžių olimpines, o paskui parolimpines žaidynes.

“Jokia kardomoji priemonė man nepaskirta, todėl galiu nekeisti savo planų važiuoti į Atėnus. Prokurorė man netgi palinkėjo laimingo kelio”, - sakė V.Kvietkauskas.

Kaltę neigia

Artimiausiu metu, galbūt jau šiandien, Generalinėje prokuratūroje turėtų būti apklausti ir kiti du į korupcijos skandalą įsivėlę buvę parlamentarai. A.Vidžiūnas įtariamas paėmęs 40 tūkst. litų, o V.Andriukaitis - 95 tūkst. litų kyšį. Jiems irgi turėtų būti pareikšti įtarimai. Buvę parlamentarai tvirtina niekada neėmę kyšių iš “Rubicon group”.

Byloje minimi dar keli parlamentarai, tačiau jie nėra įtariami nusikaltimu, o parlamentinė Antikorupcijos komisija mano, jog jie galėjo pažeisti parlamentaro etiką ir viešųjų ir privačių interesų derinimo principus.

Į pareigūnų akiratį politikai pateko atliekant ikiteisminį tyrimą dėl bendrovės “Rubicon group” didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule, patikėto turto iššvaistymo, neteisėtos juridinio asmens veiklos, nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ir turtą pateikimo, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir valstybės tarnautojų papirkimo.

Liepą Seimas neleido patraukti trijų parlamentarų baudžiamojon atsakomybėn, tačiau galimybė ikiteisminiame tyrime apklausti politikus atsirado jiems atsisakius Seimo nario mandatų. Kuriam laikui nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl trijų buvusių parlamentarų galimai nusikalstamos veikos buvo atnaujintas ir išskirtas į atskirą bylą.

Bendrovės “Rubicon group” valdybos pirmininkui A.Janukoniui ir direktoriui Arūnui Mačiuičiui šių metų birželio 28 ir 30 dienomis buvo pareikšti įtarimai papirkus minėtus Seimo narius.

A.Janukonis, kaip ir buvę parlamentarai, savo kaltę neigia ir ketina per teismus siekti kompensacijų dėl “Rubicon” grupei priklausančioms bendrovėms padarytos žalos.

Svarsto galimybę perkelti teismą

Tuo tarpu “Rubicon group” pareiškė, jog ieškos galimybių teisminį procesą “dėl nepataisomos grupei padarytos žalos atlyginimo” perkelti į kitą Europos Sąjungos šalį, kur teismo procesas vyktų pagal Lietuvos įstatymus. Tokias galimybes svarsto grupės advokatai, galutinis sprendimas bus priimtas per artimiausias savaites, išanalizavus visą informaciją. Apie tai pranešė pati įmonių grupė.

“Per paskutines savaites buvo ne tik aktyviai formuojama neigiama visuomenės nuomonė apie mūsų įmonių grupę, bet ir buvo atvirai daromas spaudimas teismams, todėl mums kyla didelių abejonių, kad Lietuvoje teisminis procesas mūsų įmonių grupės atžvilgiu šiuo metu būtų teisingas”, - pranešime cituojamas A.Janukonis.

Pasak jo, jeigu teismas vyktų kitoje ES valstybėje, niekas negalėtų teismo kaltinti šališkumu. “Tenka apgailestauti, kad esame priversti ieškoti galimybių ginti savo teises ne Lietuvoje, tačiau tik tokiu atveju galime tikėtis išvengti teismams daryto spaudimo pasekmių”, - teigia A.Janukonis.

Pasak “Rubicon group” pranešimo spaudai, jeigu teismo proceso nebus įmanoma perkelti į kitą valstybę, ieškinys bus įteiktas Lietuvos teismui.

“Rubicon group” būsimame ieškinyje ketina prašyti civilinėn atsakomybėn patraukti valstybės institucijas ir asmenis, prisidėjusius prie šios bendrovės “dalykinės reputacijos menkinimo bei padariusius jai nepataisomą žalą”. Nors svarstoma ieškinio suma siekė 61 mln. litų, buvo nuspręsta reikalauti atlyginti tik akivaizdžiausiai patirtą žalą, kuri iki šiol yra tikslinama.

Tuo tarpu advokatė Liudvika Meškauskaitė BNS sakė nematanti “juridinių galimybių bylinėtis kitos šalies teisme”, taip pat teigė nežinanti panašaus atvejo. “Teisė į bešališką teismą ginama Europos žmogaus teisių teisme Strasbūre, tačiau prieš tai reikia pereiti visas instancijas Lietuvoje”, - sakė teisininkė.