Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Skaitmeninės pagundos ir nuodėmes
2004-10-21
Renaldas GABARTAS
Lozungais informacinės visuomenės kūrimą remiantys politikai realius darbus atidėlioja rytdienai
Nors tokiais aspektais, kaip mobiliojo ryšio skvarba (75 proc.) ar 20 proc. informacinių technologijų bei telekomunikacijų rinkos augimo tempas, Lietuva jau šiandien gali pasigirti lenkianti kai kurias ES šalis, šios srities specialistai tikino, jog problemų yra gerokai daugiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Kokios jos, bandyta įvardyti šį antradienį vykusioje konferencijoje “Informacinė visuomenė 2004”, o kai kuriuos sprendimus pasiūlyti vakar duris atvėrusioje 11-ojoje tarptautinėje ITT parodoje “Infobalt 2004”.
Modernumo sinonimas
Tradiciniame kompiuterininkų visuomenės forume sveikinimo žodį taręs Prezidentas Valdas Adamkus (beje, šios srities ekspertai jį priskiria saujelei valdžios atstovų, nuosekliai remiančių žinių ekonomikos plėtrą) pastebėjo, kad pasivyti ES senbuvius ekonominiu ir socialiniu požiūriu įmanoma tik sparčiai plėtojat informacines technologijas bei diegiant mokslo laimėjimus į įvairius ekonomikos sektorius.
“Mes negalim kalbėti apie modernios valstybės kūrimą atskirai nuo informacinės visuomenės, nes tai iš esmės vienas ir tas pats. Lietuvoje bandoma analizuoti, kas padaryta, ką reikėtų koreguoti, kam skirti daugiau dėmesio. Darbai vyksta, nors ir ne taip sparčiai, kaip norėtųsi. Svarbu nepritrūkti dėmesio ir geranoriškumo”, - sakė V.Adamkus.
Valdžiai nerūpi
Tuo tarpu daugelis ITT sektoriaus ekspertų bei kompanijų vadovų, valdžios institucijų dėmesį laiko apverktinai menku, o pastangas - nenuosekliomis ir neracionaliomis.
Kokia prasmė metai iš metų priekaištauti valstybės vadžias savo rankose laikantiems veikėjams dėl abejingumo ITT sektoriui, jei šis ir taip sėkmingai auga? Asociacijos “Infobalt” prezidentas Vytautas Vitkauskas, atsakydamas į šį klausimą patikino, kad augimą lemia tik privataus kapitalo ir atskirų įmonių pastangos.
“Viskas iš tiesų sparčiai ir sėkmingai vystosi tik tose ITT sektoriaus nišose, kur žmonės ar įmonės gali užčiuopti naudą “čia ir dabar”. Tarkim per metus elektroninės bankininkystės klientų skaičius ūgtelėjo beveik 50 proc. ir dabar savo sąskaitas neišeidami iš namų ar biurų tvarko beveik 850 tūkst. Lietuvos žmonių. Tačiau kalbant apie kitokias “e-paslaugas”, galinčias iš esmės supaprastinti žmonių bendravimą su valdžia bei paspartinti įvairių biurokratinių problemų sprendimą, pasigirti iš esmės nėra kuo. 56 proc. Lietuvos namų ūkių neturi personalinių kompiuterių ir nemato jokios prasmės juos turėti - įsigyti tokį daiktą vien tam, kad vaikai žaistų kambaryje, o ne kieme, daugeliui iš tiesų yra pernelyg didelė prabanga. Jei žmogus kompiuteriu galėtų gauti 10 - 20 paslaugų, sutaupančių laiką ir išvaduojančių nuo prievolės keliauti į miesto ar rajono centrą ir mindyti valdininkų kabinetų slenksčius, požiūris į kompiuterius ir internetą pasikeistų akimirksniu”, - tikino V.Vitkauskas.
Jo teigimu, aukščiausiu pragyvenimo lygiu ir sparčiausia vystymosi raida garsėjančiose šalyse - Airijoje ar Islandijoje, kompiuterinė skvarba siekia beveik 96 proc.
“Kartais agitavimas kompiuterizuotis ir skaitmenizuotis mums patiems kelia abejonių. Juk ir čiukčiui nėra prasmės pirkti “Mercedes Benz” limuzino, nes tundroje nėra kelių ir keliauti galima tik rogėmis. Ar tas “kelias” atsiras, priklauso nuo valdžios. Kol kas per metus nuo praėjusios “Infobalt” parodos sugebėta realizuoti tik du projektus - “Langas į ateitį”, numatantį viešų interneto prieigų tinklo kūrimą, ir kompensacijų mechanizmo kompiuterius įsigyjantiems namų ūkiams. Tiesa, pastaroji tvarka galioja vos du mėnesius, todėl dar nežinia, kaip viskas veiks praktiškai”, - aiškino V.Vitkauskas.
“Infobalt” prezidentas teigė, jog kad ir kuo valdžia teisintų abejingumą informacinėms technologijoms, daugelio Europos šalių patirtis rodo, kad investicijos į mokslą ir tyrimus yra tiesiogiai susijusios su BVP, sukuriamu vienam žmogui.
“Suomija buvo žemės ūkio kraštas, kuriame prieš 120 metų prasto derliaus metais žmonės mirdavo iš bado. Tačiau ryžęsi investuoti į žmogaus darbui imlias technologijas ir inovacijas jie pasiekė kvapą gniaužiančių laimėjimų. “Nokia” šiandien yra geriausia Suomijos vizitinė kortelė, užtikrinanti aukštą pragyvenimo lygį, - aiškino V.Vitkauskas. - Jei Lietuvoje bus skatinami fundamentalieji tyrimai, prie aukštųjų mokyklų bus organizuojami technologiniai parkai, kuriuose studentai su verslo praktikais galėtų įgyvendinti įvairias naujas idėjas, po kurio laiko neabejotinai gautume solidžių dividendų”.
Pinigų pakanka?
V.Vitkausko teigimu, vienas svarbiausių ir mažiausiai investicijų reikalaujančių uždavinių - tinkamas ITT sektoriuje dirbančių žinybų ir pareigūnų veiklos koordinavimas.
“Mes jau turime sunkiai suskaičiuojamą gausybę strategijų ir programų, tačiau jų įgyvendinimas tradiciškai stringa pusiaukelėje. Populiariausias paaiškinimas, kodėl kažkas užstrigo - “trūksta pinigų”, nors jų lyg ir išdalyta įspūdingos sumos. Manau, kad kol neatsiras vienos viską koordinuojančios ir pakankamus įgaliojimus turinčios institucijos, ir toliau bus bergždžiai eikvojamo lėšos ir energija”, - samprotavo V.Vitkauskas.
Seimo narys, vadovaujantis informacinės visuomenės plėtros komitetui, Gintautas Babravičius, kabėdamas šia tema, taip pat patvirtino nematąs lėšų deficito problemos.
“Jei būtų tinkamai administruojami šiuo metu skiriami ištekliai, galėtume džiaugtis kur kas solidesniais rezultatais, nei esame pasiekę šiuo metu. Tarkim - Muitinės departamentas antrus metus iš eilės nepagrįstai prašo 20 mln. litų, net pusė valstybės institucijų nepristato investicinių projektų, kuriais pagrįstų pinigų ITT sektoriuje panaudojimą. Lig šiol nėra audituojami jau įgyvendinti projektai, nors tai daryti įpareigota prieš ketverius metus. T.y. pinigai skiriami neišsiaiškinus, kaip jie naudojami”, - teigė G.Babravičius.
Šioms mintims pritarė ir konservatorių lyderis Andrius Kubilius, pripažinęs, jog pastaraisiais metais priimtos deklaracijos bei pasirašyti memorandumai taip ir liko tik popieriuje.
“Politinės valios paisyti susitarimų ir vykdyti rinkimų programose numatytų nuostatų nėra. Lietuvoje apie ekonomikos “tigro šuolį” ir toliau bus tik kalbama, kol neatsiras viską koordinuojančio lyderio”, - sakė A.Kubilius.
Verslo praktikai visgi buvo linkę didesne problema laikyti lėšų trūkumą.
“Norint, kad Lietuva pasiektų ES šalių lygį informacinės visuomenės kūrimo srityje ir turėtų realiai veikiančias “e-valdžios” paslaugas, valstybė per artimiausius ketverius metus turėtų padidinti investicijas į informacines technologijas bent 10 kartų”, - sakė bendrovės “Skaitos kompiuterių servisas” direktorius Virginijus Jasaitis.
Jo teigimu, praėjusiais metais investicijoms į IT sektorių vyriausybė skyrė 31 mln. eurų, o tai yra per pusę mažiau, nei investavo Kopenhaga, turinti 500 tūkst. gyventojų.
Jo teigimu, vien verslo segmento investicijų neužtenka, kad situacija informacinės visuomenės kūrimo srityje kardinaliai pasikeistų artimiausiu metu. Šalies rinka yra maža, o interneto skverbtis tesiekia 24 procentus, todėl platesnio masto paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę ekonomiškai neapsimoka.
Laisvosios rinkos instituto ekspertė Guoda Steponavičienė, klausiama apie ITT sektoriui tenkantį valdžios dėmesį ir lėšų kiekį, tikino, jog trūksta ne paviršinio dėmesio, o supratimo.
“Kita vertus, galima abejoti, ar Lietuvos bendrojo programavimo dokumentas, kuriuo vadovaujantis bus skiriama ES struktūrinių fondų parama, iš tiesų parengtas kokybiškai. Mokslui ir švietimui dėmesio iš tiesų mažoka”, - samprotavo ekspertė.
