Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Šeštadienio stabtelėjimas
2002-09-14
Ramutė VAITIEKŪNAITĖ
Šiandien prasidedantys “Europos paveldo dienų” renginiai skirti trapiausiam, kasdien pasitraukiančiam mūsų tėvų ir protėvių dvasinės ir medžiaginės kultūros paveldui - medinei architektūrai. Gyvename liūdno atsisveikinimo su medžio amžiumi laikus. Ar ne tai ir paskatino paveldo specialistus visoje Kauno apskrityje surengti talkas, kad bendromis jėgomis sutvarkytume teritorijas, istorinių vietų nužymėjimo vietas? Juk esame tokie greiti ir entuziastingi, kai pasišauname įamžinti vieną ar kitą datą, vietovę, sodybą, bet labai vangūs, kai vėliau reikia tas išskirtines vietas prižiūrėti, rūpintis jomis. Galbūt po talkų jos geriau matysis, kitaip atrodys patiems talkininkams, tarp kurių bus daug jaunimo, moksleivijos. Pasidžiaugti galėsime ir ilgai lauktu, o šiomis dienomis pasirodysiančiu solidžiu leidiniu apie Lietuvos medinę architektūrą, jos raidą ir sklaidą.
Nors Kauno mieste nėra išskirtinio šiųmetės temos objekto, paveldo specialistams atrodo svarbu atkreipti visuomenės dėmesį į priemiesčiuose išlikusius medinius namus ir vilas, parodyti XIX a. pabaigos statinius. Jų yra ir pačiame miesto centre. Tai ir drožiniais išdabintas namas Kęstučio gatvėje, “Bernelių užeiga” ir kiti šalia esantieji K.Donelaičio gatvės medinukai. Ne kiekvienas praeivis pamato ir “Baltijos” viešbučio kaimynystėje esantį šimtametį medinuką. Jį užstojantis mūrinis namas primena ir buvusią ano meto tradiciją: mūrinukai prie gatvės būdavo nuomojami, o šeimininkai gyvendavo “sveikesniuose” mediniuose namuose, pastatytuose atokiau nuo gatvės.
Deja, yra ir mūsų akyse nykstančių paveldo objektų. Nepaisant daugybės publikacijų mūsų dienraštyje, paveldo specialistų pagalbos šauksmų, sąmoningai leidžiama išnykti Baritonų g. esančiam mediniam dviejų galų namui, kitiems paveldo objektams.
Šiandien su pavydu galima žvalgytis po Kėdainių miestą ir rajoną, kur išliko nemažai unikalių statinių. Na, kad ir medinė XVIII a. Šv.Juozapo bažnyčia. Nuo 1963 m. ji buvo atiduota Elektros aparatūros gamyklai, paversta sandėliu. Vėl savo paskirčiai tarnaujantys maldos namai susigrąžino ir vertingąsias Kristaus kelio stotis, kurias, kad ir paradoksalu, išsaugojo Ateizmo muziejus, restauruoti mediniai vargonai. Šiomis dienomis gausiai bus lankomas Surviliškio miestelis, kuriame dar yra nepaprasto grožio talentingojo meistro Vinco Svirskio kryžių, kitų objektų. Medinės architektūros tradiciją natūraliai ir išradingai pratęsia jau mūsų dienomis sukurti mažosios medinės architektūros šedevrai Nobelio premijos laureato Česlavo Milošo gimtinėje. Beje, į ją keliaujančiuosius palydi talentingų meistrų sukurtos, solidaus amžiaus statuso dar neturinčios, tačiau neabejotinai vertingos skulptūrinės kelio nuorodos.
Na, o tradicijos puoselėjimas taip pat yra paveldo objektas. Svarbu tai įžvelgti, puoselėti, suprasti jos išliekamąją vertę, priminti apie tai visuomenei. Ar žmonės tikrai domisi paveldu, paaiškės ir iš to, kaip aktyviai jie dalyvaus ne tik talkose, bet ir ekskursijose. Kauniečiai bus kviečiami susipažinti su Žaliakalnio, Panemunės, Žemųjų Šančių medine architektūra. Jau šiandien planuojama ekskursija į Čekiškę, kurios metu bus apžiūrėta Margininkų bažnyčia ir koplyčia, medinė miestelio architektūra ir kiti objektai.
Išvykos padės susipažinti su mediniais dvareliais, smulkiosios bajorijos sodybų statiniais. Nors reprezentacinės jų išvaizdos nebelikę, tyrinėtojams tai pakankamai įdomūs objektai, juolab kad su daugeliu jų susijusios istorinės datos, kultūrinės tradicijos. Tą foną žinantiesiems ir kaimo mokykla, ir nedidukas dvarelis tampa įdomiais, net egzotiškais objektais. Šių žodžių iliustracijai vėl knieti sugrįžti į Kėdainius: 1908 m. Stolypino laikų Kalnaberžės mokykla ar XVIII a. menantis Šilingo dvaras, buvęs 1863 m. sukilėlių prieglobstis, paties dvarininko, patyrusio Sibiro tremtinio dalią likimas, - sodrios laiko spalvos, plečiančios mūsų akiratį. Taip ir turi būti. Europos paveldo dienų tikslas skatina šį kontekstą: pamirštų, neįvertintų, dėmesio nesulaukusių kultūros paveldo objektų lankymas sukuria ypatingą dalyvaujančiųjų bendravimo lauką, liudija, jog kiekvienoje kultūroje glūdi Europos civilizacijos ištakos. Jų pažinimas skatina ne tik didžiavimąsi savosios šalies paveldu, bet ir tarpkultūrinį dialogą.
Vis dėlto Europos paveldo dienų renginiai atkreipia dėmesį į tai, kaip smarkiai trūksta kasdienio dėmesio kultūros paveldui, koks žalingas valdžios pareigūnų nesusišnekėjimas su specialistais, jų patarimų ignoravimas. Kai tokia situacija užsitęsia, ir šie, galbūt atbukę nuo beldimosi į nebylias institucijas, tampa abejingi ir vangūs.
