Serialų žvaigždė svajoja tapti senele


2003-05-24
Serialų žvaigždė svajoja tapti senele

Daugelis dar prisimena pirmuosius per mūsų televiziją rodytus meksikiečių serialus, iki ašarų jaudinusius jų ištikimus žiūrovus. Tuo metu Veronika Kastro filme “Turtuoliai irgi verkia” buvo užkariavusi ne vieną sentimentalių istorijų gerbėją. Nors aktorei jau per 50, ji ir toliau sėkmingai vaidina dvidešimtmetes. Veronikos Kastro jaunystės paslaptis - ne tik gerai atliekamas mikrochirurgų darbas. Ji labai rūpinasi savo išvaizda, įsiklauso į dietologų patarimus, bėgioja, žaidžia tenisą, užsiima aerobika. 153 cm ūgio aktorė niekada neleidžia sau sverti daugiau kaip 48 kilogramus, nors vaikystėje buvo vadinama storule.

Pagal profesiją Veronika Kastro - diplomatė, tačiau pasaulinę šlovę jai atnešė Marijanos vaidmuo seriale “Turtuoliai irgi verkia”. Moteris turi du sūnus: Kristijaną ir Mišelį. Žurnalistams nepasisekė išsiaiškinti, kas jų tėvai. Aktorė gyvena kartu su mama, seseria ir broliais. Veronika Kastro atsako į keletą klausimų apie savo gyvenimą.

- Kaip prasidėjo Jūsų kaip aktorės karjera?

- Tarptautinių santykių instituto, kur aš studijavau, teatre. Iš ten patekau į televiziją. Ilgai atsisakinėjau vaidinti teleserialuose, laikydama šį žanrą nevykusiu, tačiau tik pradėjusi vaidinti juose supratau, kad tai daug sudėtingiau nei darbas teatre ar netgi kine.

- Kas Jums labiau patinka: dirbti televizijos laidų vedėja ar vaidinti?

- Laimė, retsykiais galiu keisti savo veiklą. Tai padeda neprarasti susidomėjimo ir vienu, ir kitu darbu. Savaitgaliais dainuoju.

- Mes apie Jus kaip dainininkę nieko nežinome...

- Esu išleidusi 11 kompaktinių plokštelių. Vieną jų pagal parduotų kopijų skaičių pavadinčiau auksine.

- Kaip Jums pasisekė išauginti gerus sūnus?

- Iš tiesų juos auklėja mano mama, o aš atlieku tėvo vaidmenį - uždirbu pinigus šeimai išlaikyti. Stengiuosi būti gera mama, bet ne visada išeina, nes neužtenka laiko. Mano sūnūs - puikūs, dėkoju Dievui, kad juos turiu. Tačiau jie mane mato retai ir man trūksta jų šypsenų, liūdna, kad nematau, kaip jie auga. Galbūt esu praleidusi daug laimingų motiniško gyvenimo akimirkų. Mano vyresnysis sūnus jau yra tapęs vienu populiariausių jaunųjų dainininkų Meksikoje.

- Jūsų televizinės santuokos su Luis Alberto nepavadinsi laiminga. O kaip sekasi Jūsų pačios šeimyninis gyvenimas?

- Nežinau, kas yra šeimyninis gyvenimas, nes niekada nebuvau ištekėjusi. Dukart gyvenime buvau įsimylėjusi savo sūnų tėvus, tačiau mano “asmeninių serialų” pabaigos nebuvo laimingos.

- Kaip susiklostė kitų Jus išgarsinusiame seriale vaidinusių aktorių gyvenimas?

- Luis Alberto ir Marisabel tebevaidina. Sara - tikriausiai vėl kieno nors meilužė, tik ne Luis Alberto...

- Vienoje serijoje Marijana bandė nustebinti namiškius kulinariniais sugebėjimais. Kaip Jūs pati jaučiatės virtuvėje?

- Turiu prisipažinti, kad visai nemoku gaminti. Tiesa, kai buvau atvykusi į Maskvą, išmokau gaminti pyragėlius.

- Filme Jūs užsiėmėte labdaringa veikla. O gyvenime?

- Gyvenime - taip pat. Pinigai, kuriuos uždirbame prezentacijose, aukojami vaikams. Meksikoje daug ligotų ir paliktų likimo valiai vaikų. Savo laidose kviečiu žmones jiems padėti.

- Gyvenime juk ne visada dirbate. Kaip ilsitės?

- Gaila, bet mažai turiu laiko poilsiui. Kartais su savo vaikais žaidžiu tenisą. Mėgstu kaitintis pliaže.

- Apie ką svajojate?

- Kuo greičiau tapti senele. Būsiu pati geriausia senelė pasaulyje. Mylėsiu ir lepinsiu anūkus. Taip pat svajoju dainuoti ir šokti kabarete.

- Kas, Jūsų nuomone, yra meilė?

- Tai Dievo dovana ir ją reikia priimti tokią, kokia ji yra.

- Kur ieškote atramos, kai labai nesiseka: religijoje, darbe ar laukiate jos iš draugų?

- Mano atrama - vaikai. Jie mano prieglobstis. Kai apie juos galvoju, tampu stipri, atgaunu jėgas. Kadangi vienintelė mano draugė yra mama, ji taip pat mano atrama.

Pagal “Teleserials” parengė Bronė RUZGAITĖ