Bendradarbiaujant su garsia olandų firma ketinama restauruoti ir papildyti Kauno karilioną

Ketvirtadienį varpų bokšte darbavosi Olandijos firmos “Royal Eijbouts” viceprezidentas inžinierius Joepas van Bruselis, kompiuterine įranga atlikęs kariliono ekspertizę. Pasak kompozitoriaus, varpininko Giedriaus Kuprevičiaus, rekonstrukcija, kuri atsieitų apytikriai 300-400 tūkstančių litų, suteiktų Kauno varpų skambesiui naują kokybę ir atvertų kelią į geriausių pasaulio karilionų klubą. Finansinę paramą šio projekto įgyvendinimui pažadėjo suteikti miesto Savivaldybė, paremtų ir paveldu besirūpinančios institucijos.

Restauruotų garsūs specialistai

“Senieji Kauno varpai pasižymi unikaliu skambesiu, tik juos būtina suderinti. Puiki aplinka, kurioje karilionas įrengtas, turite gerus varpininkus. Tačiau reikėtų pakeisti klaviatūrą, konstrukcijas, ant kurių kabo varpai, jų “liežuvius”, papildyti karilioną nuo dabar esančių 35 iki 49 varpų”, - komentavo J. van Bruselis, Lietuvoje besilankantis pirmą kartą.

Firmoje, kurioje jis dirba, sukaupta didelė patirtis - ji veikia nuo 1872 metų. Atliekamų darbų geografija labai plati: visai neseniai firmos specialistai derino varpus JAV, o Europos šalys yra nuolatinės jų užsakovės.

“Man teko groti trimis šios firmos restauruotais ir įrengtais karilionais. Du iš jų Gdanske - Rotušėje ir Karo muziejuje, trečiasis - Velingtone, Naujojoje Zelandijoje. Visų garso kokybė puiki. Jeigu sėkmingai būtų sutvarkyti Kauno varpai, atsivertų galimybė ateityje rekonstruoti ir Klaipėdos karilioną, kuris negali pasigirti geru iš tuometinės VDR atvežtų 48 varpų skambėjimu”, - minėjo Giedrius Kuprevičius.

Kompozitorius prisiminė ir mecenatystę: “Beje, Velingtonui vieną didįjį varpą padovanojo Jungtinės Karalystės karalienė Elžbieta - ant jo yra tą pažymintys įrašai. Panašią tradiciją galėtų įvesti ir mūsų Prezidentai, padovanodami karilionui savo vardinius varpus. Esu apie tai kalbėjęsis su Algirdu Brazausku, Valdu Adamkum”, - sakė Giedrius Kuprevičius. Pasak jo, didelis varpas gali kainuoti apie 10 tūkstančių litų.

Miestas žada padėti

Vakar priėmime pas vicemerą Eriką Tamašauską Joepas van Bruselis, varpininkai Giedrius Kuprevičius ir Julius Vilnonis apie kariliono atnaujinimo galimybes kalbėjosi pasitelkdami skaičius ir datas. Preliminariais paskaičiavimais, šio projekto įgyvendinimas gali kainuoti apie 100 tūkstančių eurų.

“Tikslią sąmatą parengti galime iki liepos pabaigos”, - sakė firmos “Royal Eijbouts” viceprezidentas. Giedrius Kuprevičius teigė, kad iš miesto kišenės varpų gydymui reikėtų maždaug 150 tūkstančių litų, o 200 tūkstančių prižadėta duoti iš valstybės biudžeto per paveldo struktūras.

Varpai suderinimui turės būti vežami į Olandiją. Juliaus Vilnonio nuomone, taupant lėšas, išmontuoti karilioną gali ir mūsų žmonės, prižiūrimi olandų specialistų.

“Neabejoju, kad miesto Taryba pritars šitai idėjai ir pasistengs rasti pinigų. Iki rugsėjo norėtume gauti jūsų parengtą detalų projektą, kad jis galėtų patekti į miesto remiamą kultūros programą”, - žadėjo vicemeras. Tačiau Erikas Tamašauskas užsiminė, kad jam kelia nerimą perspektyva: ar atnaujinto kariliono neteks įkurdinti aptriušusiame, nesuremontuotame bokšte. Mat, nors Vytauto Didžiojo karo muziejų savo žinion perėmė Krašto apsaugos ministerija, varpų bokštas su arkada priklauso Nacionaliniam M.K.Čiurlionio muziejui.

Tapę įspūdingu simboliu

Kauno kariliono 35 varpai 1935 metais buvo atlieti Belgijoje, Michiels jr. Tornau liejykloje. Vytauto Didžiojo karo muziejaus bokšte jis buvo įrengtas muziejaus įkūrėjo gen. Vlado Nagevičiaus ir kompozitoriaus Juozo Tallat-Kelpšos rūpesčiu. Kariliono varpai gavo Nepriklausomybės kovų varpų vardus: 1-asis buvo Vilnius, 8-asis - Seinai-Augustavas, 15-asis - Gediminas ir t.t. Sumontavus automatinį mechanizmą, varpai buvo užprogramuoti atlikti “Lietuviai esame mes gimę” ir “Marija, Marija”. Nuo 1958 iki 1975 metų iš bokšto automato skambėjo Tarybų valdžios parinkta melodija - Balio Dvariono “Prie Nemuno kitas išaušo jau rytas”.

Reguliarūs koncertai Kauno karilionu prasidėjo 1956-aisiais. Pirmieji jais ėmė groti tėvas ir sūnus Viktoras ir Giedrius Kuprevičiai. Nuo 1983 metų pradėjo koncertuoti Julius Vilnonis. Viso pasaulio varpininkus vienija Pasaulinė karilionų federacija, kurios narė yra ir Lietuvos gildija.

Kuriozas, kad Kauną ir visą Lietuvą daug dešimtmečių garsinę varpai ilgai neturėjo paminklo statuso. Tuo susirūpinta tik 2000-aisiais, kai Savivaldybės Kultūros skyrius apsižiūrėjo, kad pirmtakai šį unikumą buvo užmiršę, o KVAD vietinis padalinys irgi nesuko sau galvos dėl paminklinio objekto suinventorinimo, įteisinimo ir apsaugos. “Dabar Kauno karilionas ir jo bokšto laikrodis jau turi technikos ir kultūros paminklo statusą. Todėl ir jo restauravimo finansavimas turėtų būti ne tik Kauno rūpestis”, - sakė Giedrius Kuprevičius.