Noras kuo greičiau turėti nedidelį būstą didelėje pievoje privertė imtis drąsios improvizacijos

Šis namas traukė akį ir skatino smalsumą vos pradėtas statyti. Aplink - įspūdingo dydžio kelių aukštų privatūs šviesių plytų ar tinkuotu fasadu namai. Pradėjęs kilti šokolado spalvos mūras augo greitai ir staiga sustojo. Nustebino pradėtas dengti stogas - tapo aišku, kad namas liks vieno aukšto, nebus net mansardos.

Viršuje - sterilu

“Aš svajojau apie vieno aukšto namą, be palėpės ir be rūsio, tačiau jo išvengti nepavyko - įsigijome sklypą su pamatais. Vien rūsyje - 250 kvadratinių metrų plotas. Dar tiek mums nereikėjo, bet išmontuoti nebuvo kaip ir nebeapsimokėjo. Reikėjo su architekte Violeta Mikėniene galvoti, kaip sumažinti namą, nekeičiant pamatų. Taip atsirado visos terasos”, - juokiasi šeimininkė.

Name tėra keturi kambariai. Vienas jų - beveik 50 kvadratinių metrų ploto, užima beveik trečdalį namo. Moderni bendra holo ir svetainės erdvė susijungia su kiek labiau nuo jos atskirta virtuve. Po kojomis parketas, dviejų lygių lubose, įstrižai per visas (apie 17 metrų ilgio) - ryškaus apšvietimo lempos. Kai tiek šviesos nereikia, galima įsijungti ties laiptais “susispietusius” į lubas įleistus šviestuvėlius. Ties valgomojo zona bus šviestuvas, nusileidžiantis arčiau stalo.

Raketa

Visa namo forma padiktuota jau buvusių pamatų. Pažvelgus į brėžinį, regis, kad tai ant žemės gulinti raketa. Priekis labai siauras, o užpakalinė dalis daugiau nei dvigubai platesnė ir susideda iš kelių sparnų. Brėžinukas labai dinamiškas, tačiau sunkiai pritaikomų proporcijų, tiek linkių ir iškraipymų, kad architektei teko pasukti galvą, kaip pritaikyti jį šeimos su mažu vaiku, dėl kurio ir buvo imtasi statybų, reikmėms.

“Mes turėjome labai gerą butą miesto centre, tačiau nė vieno šeimos nario neviliojo galimybė kasdien po kelias valandas vaikščioti su vaiku po parką. Supratome, kad reikia įsigyti savo pievą, kurioje vaikas galėtų atsidurti kada panorėjęs ir būti, kiek jam patinka. O močiutė tuo metu galėtų kapstytis savo gėlyne. Dabar ji turi net tikrų tikriausią daržą su svogūnų ir burokėlių lysvėmis”, - šypsosi šeimininkė, nusileidusi savo mamos norams.

Sienos dažytos gelsvai, viena - tamsios kakavos spalva. Iš svetainės matomoje virtuvės dalyje - ovalinis stalas, pagamintas iš tos pačios plokštės kaip ir plati, puslankiu išlenkta palangė. Kai valgytojų mažiau, dalis stalo po ja palenda šeimininkų pageidaujamu kampu.

Patogu būti privalo

Nuo palangės prasideda didžiulė sieninė spinta, kurioje, be kitų buityje reikalingų dalykų, slypi ir darbui paruošta lyginimo lenta bei siuvamoji mašina. Jei darbuojantis užgriūva netikėti svečiai, tereikia užstumti spintos duris. Tai šeimininkę išvaduoja nuo būtinybės turėti atskirą buitinį kambarį bei atsiskyrimo nuo šeimos ir kunkuliuojančių puodų, jei imasi lyginti.

Virtuvėje viena spintelė taip pat paskirta technikai. Joje - cikloninė ir mikrobangų krosnelės, maišytuvas ir kombainas. Tereikia įjungti į elektrą ir prietaisai veikia. “Seniai supratau, kad dėžutėse supakuoti ir į lentynas sudėlioti virtuvės prietaisai lieka nenaudojami. Išsidėstyti juos patogiai ir laikyti nuolat parengtus darbui, neišeina, nes vietos užima per daug ir virtuvė atrodo nesutvarkyta. Man tereikia pakelti žaliuzės tipo dureles, o paskui jas uždaryti”, - džiaugiasi dar vienu savo atradimu šeimininkė.

Pati siauriausia namo dalis, architektės pasiūlymu, buvo paskirta terasai, o virš jos įrengtas stogas, aplink visą namą irgi palikti platoki kraštai. Architektės nuovoka dabar gelbsti nuo kaitros, nes name daug stiklo sienų ir be stogo metamo šešėlio jo gyventojams būtų riesta. Uždangstyti langų ar įsirengti oro kondicionierių šeimininkai nenorėjo. Didelis temperatūrų skirtumas, namo viduje ir lauke taptų pavojingas sveikatai.

Apačioje - kaimiška

Drauge leidžiamės į rūsį, kur yra skalbykla, pirtis, dar viena svetainė ir svečių kambarys. “Reikėjo tą didžiulį plotą išnaudoti. Baseino, kuriam pagal pirminį sumanymą turėjo tekti daug vietos, tikrai neįrenginėsiu. Esu inžinierė statybininkė ir manęs niekas neįtikins, kad vanduo namo viduje yra gerai. O svečiai nakvoja ne taip dažnai, kad vertėtų jų kambariui skirti vietos viršuje”, - mano šeimininkė. Jos ketinimas vienoje svečių kambario kertėje įrengti barą taip pat turėtų kompensuoti šviesos trūkumą. Didžiulis langas šiame aukšte tėra vienas, lauke teko iškasti daubą.

Rūsyje taip pat galvota apie patogumą ir gyventojų saugumą. Toje vietoje, kur grindys žemesnės, jos padengtos kitos spalvos plytelėmis. O laipto briaunoje įtaisyti šviestuvėliai. Žiemos vakarą jie tampa papildomu dekoratyviniu akcentu. Vasarą svetainė rūsyje maloniai vėsi. Šeimininkė ketina rūsį, kurio apdaila dar nebaigta, įrengti “kaimišku” stiliumi, naudoti plytas ir medį, kad būtų taip, “kaip sodo namelyje”.

Vonia - su langu

“Kai architektei pavyko terasomis net 100 kvadratinių metrų sumažinti pirmojo aukšto plotą, teturėjau vienintelį pageidavimą, kad vonia būtų su langu. Prie tokios buvau pripratusi gyvendama prieškarinės statybos name, tad negalėjau įsivaizduoti, kad ji dieną gali skendėti tamsoje”, - prisipažįsta šeimininkė.

Oranžinės blizgančios sienų plytelės, plati mėlyna palangė, ant kurios telpa daugybė reikalingų daikčiukų, vežiojama lentynėlė, kita, stiklinė, stovinti prie sienos, - šeimininkė pirmiausiai galvojo apie patogumą ir galimybes po kelerių metų, kai nusibos, kažką pakeisti. Grynas oras ir natūrali dienos šviesa daro šią vietą išties patrauklią.

Moteris neslepia, kad galutinai įrengti namą pritrūko pinigų, patogus paprastumas kainuoja daug, be to, brangu sutvarkyti 13 arų sklypą. “Pagalvojome, kad dabar svarbiau visur, kur reikia, sukloti trinkeles ir pasodinti augalus, o viduje pabaigti suspėsime”, - dėsto šeimininkė ir su pasididžiavimu rodo du obuolius ant liaunų šakelių laikančią obelaitę. Sodriai žalioje pievoje stovi smėlio dėžė, o sūpynės irgi atsiras netrukus. Greičiau nei medžių teikiamas pavėsis.