Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Seimas bando uždėti apynasrį žiniasklaidai
2006-06-09
Giedrė BUDVYTIENĖ
Prisidengdami asmens privatumo apsauga politikai siekia apriboti visuomenės teisę žinoti, kas vyksta valstybėje
Parlamentarai siekia iš anksto apsidrausti nuo nepageidaujamo žurnalistų dėmesio. Neva susirūpinę asmens privatumo saugumu, jie nori uždrausti filmuoti ir fotografuoti privačią teritoriją, daryti garso bei vaizdo įrašus be savininko sutikimo net už jos ribų. Tokia nuostata atsirado Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte. Žurnalistų ir leidėjų atstovai ragina Seimą jį taisyti, kitaip žurnalistai bus pasmerkti bylinėtis teismuose.
Atsirado kolizija
Naujos Visuomenės informavimo įstatymo korekcijos sukėlė žurnalistų ir leidėjų susirūpinimą. Žiniasklaidai gali tapti sudėtinga ar net neįmanoma informuoti apie tai, kas vyksta valstybėje.
“Vėl išryškėjo konfliktas tarp visuomenės teisės žinoti, kas vyksta valstybėje, apie valdžioje esančių žmonių privatų gyvenimą, komercinę, ūkinę veiklą ir jų teisės į privatumą”, - komentuoja nerimą keliančią situaciją Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.
Du apie tai skelbiantys įstatymo straipsniai vienas kitam prieštarauja. 14 straipsnis leidžia informaciją apie privatų gyvenimą skelbti be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus, yra reikalinga viešai nagrinėjant kokią nors bylą, jei viešo asmens privatus gyvenimas, asmeninės savybės ar aplinkybės atskleidžia visuomenei svarbius dalykus.
Tuo tarpu 13 straipsnis teigia, jog be asmens sutikimo draudžiama ir iš išorės filmuoti ar fotografuoti jam priklausančią privačią teritoriją, kurią sudaro jo gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija, kitos privačios patalpos, naudojamos jo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai. Draudžiama daryti ir jos vaizdo bei garso įrašus.
Pasak D.Radzevičiaus, išeitų, kad, nuvykus prie bet kokio objekto, kur galbūt vyksta neteisėta statyba ar vykdoma įtarimus kelianti ūkinė, komercinė veikla ir dėl to ji domina visuomenę, nebūtų galima net iš išorės jo filmuoti ar fotografuoti be savininko leidimo. Daugeliu atvejų jo nepavyktų rasti, o neprivačių teritorijų liko labai mažai. Kaip tokiu atveju parodyti žmonėms, kas iš tiesų vyksta?
Dviprasmybės paliktos sąmoningai
Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacijos prezidentas Rimantas Šukys tikina, kad dabar galiojanti draudimo fotografuoti ir filmuoti bei daryti garso ir vaizdo įrašus asmens privačiose valdose formuluotė buvo visiškai gera ir nesupranta, kam ją reikėjo keisti. “Jei šis pakeitimas išliks, padarys daug žalos ne tik žiniasklaidai, bet ir visuomenei, piliečiams”, - tikina leidėjų atstovas.
R.Šukys įžvelgia pavojų ir kai kuriuose kituose pakeitimuose. Pavyzdžiui, dabar įstatymas numato, kad draudimai privatumui apginti netaikomi, jei yra pagrindas manyti, kad fiksuojami teisės pažeidimai.
Ši nuostata pakeista į “fiksuojant teisės pažeidimus”. “Kas tuos pažeidimus fiksuoja, ar teisėsaugos institucijos, ar žurnalistas, neaišku. Manau, kad ši dviprasmybė palikta neatsitiktinai. Jei ji išliks, teismuose gali atsirasti daug naujų bylų”, - piktinasi R.Šukys.
Jis siūlo taisyti ir naują sąvokos “nuomonė” apibrėžimą. Pagal tarptautinius standartus, nuomonės nereikia įrodinėti, jai netaikomi tiesos kriterijai. O įstatymo projekte rašoma, kad “nuomonė turi remtis faktais, pagrįstais argumentais ir būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, neiškreipiant faktų ir duomenų”. Tokia formuluotė gali gerokai apsunkinti žurnalistų darbą, jiems gali tekti bylinėtis teismuose.
Siekiama daryti įtaką
Nors Seimas po svarstymo jau pritarė Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, Žurnalistų sąjunga kartu su Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija siūlo jį tobulinti. Šios organizacijos kreipėsi į Seimą, prašydamos panaikinti atsiradusią koliziją.
“Jei ji išliks, žurnalistai bus supriešinti su privačiais asmenimis. Žurnalistai naudosis ta nuostata, kuri leidžia skelbti informaciją, o privatūs asmenys - kita, kuri draudžia rinkti informaciją apie juos. Tai reiškia, kad būsime pasmerkti bylinėtis teismuose”, - tikina D.Radzevičius.
Pasak žurnalistų ir leidėjų atstovų, naujame įstatymo variante turėtų atsirasti nuostatos, sudarančios prielaidas civilizuotiems santykiams tarp žiniasklaidos darbuotojų ir darbdavių - skatinančios kolektyvinius susitarimus. Tikimasi, kad Seimas atsižvelgs ir į šį siūlymą.
Visuomenės informavimo įstatymas, priimtas prieš 10 metų, nuolatos tobulinamas ir taisomas. Per šį laikotarpį įvairiais pretekstais jis koreguotas apie 20 kartų. Pasak R.Šukio, dauguma jų buvo nenaudingi nei žiniasklaidai, nei visuomenei: “Jais tik siekta pažaboti visų mūsų teisę į informaciją, daryti įtaką žiniasklaidai bei paminti spaudos laisvę”.
