Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Savaitgalio prakalbos - urbi et liurbi
2004-08-14
Ne todėl, kad prikalbėčiau nešvankybių, o todėl, kad parodyčiau, kaip keičiasi laikai - etinės, estetinės normos, klimatas, sakytume, mentalitetas. Daktaras J.R. pasakoja tokią istoriją...
Kad nieko neįžeistume, mes su dr. Ražu konkrečių vardų neminėsime. Vienu žodžiu, seniai seniai, viename iš gražiausių miestų pasaulyje, vienoje iš seniausių jo kavinių, “leido laiką” vienas Tapytojas su kitais dailininkais, muzikantais, poetais ir kitokiais artistais. “Kas ta bohema?” - dabar klausiama. Tai štai, kas tai - visokie menininkai ir meno išgyventi (fizine prasme) atstovai. Pastaruosius Tapytojas vadino “arkliavagiais”.
Ir taip smagiai jie tą laiką leido, tie menininkai ir meno išgyventi veikėjai, kad atbėgo labai įpykusi kavinės Administratorė ir pradėjo bartis: “Baikit čia šitą alasą, nes išvarysiu visus lauk”, - ėmė ji šaukti, mosikuoti rankomis ir trypti kojomis. “Netrepsėk, - pasakė jai Tapytojas, - vata iškris”. Administratorė išraudo, užduso, prarado amą, įsižeidė, apsisuko ir dingo savo kontoroje. Daugiau su nešvankėliais nesikalbėjo. Gal net kelias savaites. Turbūt ir šiandien dar pyksta, o praėjo jau keturiasdešimt metų, ir visai kiti vėjai pučia moralės, etikos, estetikos ir higienos lankose. Šiandien smagi mergelė televizoriuje (tai yra milijonų akivaizdoje) koja rodo praeiviui kelią, mosikuoja, purtosi ir giriasi, kad niekas iš niekur jai neiškris. Galėtų dirbti administratore, gaila, kad tos kavinės jau nėra.
Viskas pasikeitė... Išeini į miestą - kaip ufonautas. Ačiū televizoriui, vis primena senovę. Buvo kadaise toks delikatesas, “sasiskos” vadinosi. Delikatesas ir deficitas. Dabar to gero per akis ir vadinasi tai dešrelėmis. Gal dvidešimt rūšių - storos, plonos, ilgos, trumpos, su odele, su plėvele - o tada arba “sasiskos”, arba “sardelės”. Sasiskos - plonos, liesos, švelnios, sardelės - storesnės ir riebesnės. Dar kartą ačiū televizoriui, kai pamatau tas “deives”, kurios skutasi kojas skustuvėliais su trimis paslankiais ašmenimis, tai seilė man taip ir nutįsta - tokios švelnios išeina tos kojos, kaip tos sasiskos kadaise. Sardelės, kaip jau sakiau, grubesnės. Deivė su “sardelėmis” jau ne tokia deiviška, jau gali ir “plaukuotas” mintis kelti.
Žinai, kas tai yra “plaukuotos mintys”? Tai irgi iš senovės. Kai ką ir tais laikais skusdavom, bet ne taip totaliai. Dabar gi, kai viskas išskusta iki “sasiskos”, net nežinau, kaip tau paaiškinti, kas tai yra “plaukuotos mintys”. Gal žiūrėk televizorių ir pats suprasi.
O apie televizorių mes dar pakalbėsim. Kitą kartą...
Feliksas Žertva
