Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Savaitgalio prakalbos - urbi et liurbi
2004-06-05
Visų šalių pensininkai, vienykitės!
Ražo-Felikso dėsnis sako: “Visi žmonės yra pensininkai”. Vieni dabar, kiti kažkada buvo, treti dar bus. Tie, kurie dar bus, nelabai tuo tiki, bet tegul jie paklausia tų, kurie jau buvo. Tegul paklausia ir tada supras, kad pensija reikia rūpintis šiandien, nes rytoj gali būti per vėlu.
Ražo-Felikso dėsnis yra patikimas kaip Hanso bankas, nes vienas jo autorius yra tikras daktaras, o antras - sanitaras. Tam tikrais gyvenimo atvejais tai gali būti lemtinga. Tai sertifikatas.
Nesu labai patyręs pensininkas, galima sakyti, dar jaunas, dar žalias, dar ką tik apsiplunksnavęs pensininkas, dar tik penkti metai, kai valgau tą duoną, bet kai ką jau išmanau. Paukščiai apsiplunksnuoja per kelias savaites, o pensininkai per kelis metus. Tada jau gali skraidyti. Kai pakyla stiprus vėjas. Juos tada neša kaip dvaseles, kaip pernykščius lapus, kaip pramuštus visuomeninio transporto talonėlius. Reikia rūpintis, kad nenuneštų.
Mums, pensininkams, yra malonu, kai valdžia mumis rūpinasi. Pradedant prezidentais ir baigiant socrūpybos apsauginiais bei kitais paslaugų tiekėjais. Ar teikėjais? Ne mūsų reikalas, kaip vadinti, mūsų reikalas - paslaugos ir jų vartojimas. Mes - vartotojai iki gyvo kaulo. “Lig gyvuonies, lig pašaknų”, kaip sakė poetas. Apskritai žmogaus dalia - vartoti. Tik tam ir gaminam.
O dabar prie reikalo. Gerbiama ponia valdžia. Tik tu, tamsta, nieko nežadėk tam Feliksui Žertvai. Mat ponas Žertva - irgi pensininkas, bet jis dar ir entuziastas. Kai jam kas nors ką nors pažada, jis taip susijaudina, kad pradeda drebėti iš geismo. Ir taip nepadoriai, kad gali atsipurtyti ausys arba kukuliai. Sakau, gali kukuliai iš akiduobių jam iššokti. Tai jau bus ne Žertva, o šmėkla. Ir sukrėstu protu. Mes, pensininkai, į tankius psichologinius brūzgynus nelendam. Mes bandom atplėšti savo kąsnį čia ir dabar. Todėl gerbiamas ponas Žertva, išgirdęs, kad pensija jam bus padidinta 40 procentų, gali balsuoti už bet ką ir visom keturiom. Tai nėra teisinga, tie pažadai. Pensiją reikia didinti tyliai, atkakliai ir kasdien, o ne tik prieš rinkimus. Juolab tam, kad ponas Žertva grįžtų iš dvasių į realųjį pasaulį, jo pensiją reiktų padidinti ne 40 procentų, o bent keturis penkis kartus. Tai prie ko čia, kaip sakydavo mūsų barakuose, prie ko čia rinkimai? Atvirai šnekant, ponia valdžia, juk visi prezidentai, premjerai, pirmininkai, STT vadovai, generaliniai prokurorai, vyriausieji komisarai, direktoriai, vyrbuhalteriai, apsauginiai, sargai, ubagai, politikai - visi laikini. Švarių rankų politikai nusiplauna delnus ir “nusiplauna”. Tik nomenklatūra amžina. Ir pensininkai. Supraskit mane teisingai...
Man nešvankus tas mosikavimas keturiasdešimčia procentų Žertvai prieš nosį. Prarysim, žinoma, bet dėkingi neliksim.
Teodoras Batsila
