Ar “Vilniaus dešimtuko” iniciatyva paremti Ameriką jos galimuose karo veiksmuose prieš Iraką atitinka Lietuvos interesus?

Skubotas entuziazmas

Justinas KAROSAS, Seimo narys:

- Iš esmės ši iniciatyva Lietuvos interesus atitinka, nes tai - žingsnis būtent ta kryptimi, kuria mūsų šalis eina, jai laipsniškai integruojantis į transatlantines struktūras. Bet man šiek tiek nepatinka tas entuziastingas skubotumas skelbiant “Vilniaus dešimtuko” bendrą pareiškimą, kuriame reiškiamas pasiryžimas prisidėti prie Jungtinių Valstijų ir jų artimiausių sąjungininkų galimų veiksmų Irako atžvilgiu. Mano nuomone, šiame dokumente turėjo dominuoti susirūpinimo susidariusia situacija, o ne pasiryžėliško entuziazmo dvasia. Pastarasis šios iniciatyvos niuansas yra nepriimtinas. Priimtame bendrame pareiškime taip pat esama į akis krintančio vienpusiškumo. Tai - dokumento trūkumas. Kartu, skirtingai nuo kitų politikų ir politologų, nemanau, kad mūsų šalies užimta pozicija smarkiai sugadins Lietuvos santykius su Vokietija ir Prancūzija, Europos Sąjungoje vaidinančių svarbų vaidmenį. Žinoma, neobjektyvu būtų teigti, kad pareikštas demonstratyvus solidarumas su Amerika tiems santykiams niekaip neatsilieps.

Iš vieno glėbio - į kitą

Julius VESELKA, Seimo narys:

- Ši iniciatyva aiškiai prieštarauja mūsų valstybės interesams. Gerai žinoma, kad tą dešimtuką sudaro pokomunistinės šalys. Tapo vos ne norma - iš vieno jungo išsivadavusios šalys puola į kitą glėbį. Ištisus dešimtmečius jos keliaklupsčiavo prieš Maskvą, dabar nuolankiai pritaria Vašingtonui, kad ir ką jis darytų. Jeigu Amerika nori būti pasaulio žandare, tai tegul į savo avantiūras nevelia kitų valstybių. Nė vienas Lietuvos politikos elito atstovų, kuriuos kalbinau, negali suprantamai paaiškinti, kodėl Lietuva eina tokiu slidžiu ir pavojingu keliu. Vienintelė pasaulio supervalstybė pilna agresyvių užmačių: atakavo buvusią Jugoslaviją, po to - Afganistaną. Dabar atėjo Irako eilė. Tokie veiksmai negali būti paremti, jie pavojingi visuotinei taikai, taigi kelia tiesioginę grėsmę ir Lietuvai. Mūsų veikėjai, formuojantys užsienio politiką, atrodo, labai savotiškai supranta, kas yra nepriklausomybė ir nacionaliniai interesai. Jie iš esmės tik dangstosi tokiomis sąvokomis kaip bendražmogiškosios vertybės, Vakarų demokratijų kolektyvinė gynyba ir t.t. Lietuvai tenka tik paslaugaus vasalo vaidmuo.

Galimybė išeiti į tarptautinę areną

Algis KRUPAVIČIUS, Kauno technologijos universiteto Politikos ir viešojo administravimo instituto direktorius:

- Kalbant, kaip sakoma, tiesiai ir šviesiai, Lietuvai pirmiausia yra racionalu remti Jungtinių Valstijų politiką. Niekam ne paslaptis, kokį vaidmenį Šiaurės Atlanto gynybos aljanse vadina ši vienintelė supervalstybė. Nuo jos balso didele dalimi priklausys, ar būsime į NATO priimti. Antra vertus, būtume likę nesuprasti, jeigu Lietuva būtų užėmusi kitokią poziciją negu ta didelė pokomunistinių valstybių grupė. Suirtų visa “Vilniaus dešimtuko” veikla. Būtent per šios grupės veiklą Lietuva tvirčiau išėjo į tarptautinės politikos areną, kurioje mūsų šalis turi daugiau galimybių pasireikšti. Bet yra ir kita medalio pusė. Kai kurios Europos Sąjungos valstybės yra pasiryžusios nuosekliai ieškoti Irako problemos taikaus sprendimo būdų. Susidaro įspūdis, kad aljanse prasidėjo trintis. Bet manau, kad tiek griežtesnė Amerikos pozicija Irako atžvilgiu, tiek kelių Vakarų Europos valstybių pastangos išvengti karo tarpusavyje nekonfrontuoja. Galima kalbėti tik apie du lygiagrečius kelius, vedančius į tą patį tikslą.

Atėjo lemtingas momentas

Vaclovas STANKEVIČIUS, Seimo narys:

- Nė kiek neabejoju, kad “Vilniaus dešimtuko” bendras pareiškimas atitinka Lietuvos interesus, nes jis sutampa su mūsų užsienio politikos prioritetais. Mums yra labai svarbu lemtingais momentais būti kartu su sąjungininkais iš Šiaurės Atlanto gynybos aljanso. Atėjo kaip tik toks momentas, kai reikia ne vien žodžiais, bet ir darbais pademonstruoti, jog esame patikimi partneriai. Nesutinku su nuomone, kad, aiškiai ir nedviprasmiškai paremdama Jungtines Valstijas ir jų sąjungininkes, Lietuva sugadins santykius su tomis NATO šalimis, kurios turi kiek kitokį požiūrį į Irako problemos sprendimo būdus. Tarp tų Vakarų Europos šalių ir Jungtinių Valstijų, irgi priklausančių NATO, nėra prarajos, kaip kad teigia kai kurie apžvalgininkai. Taip, nesutarimų yra, bet jie nėra tokie, kad jų nebūtų galima įveikti. Tai tik laiko klausimas.

Neturim būti pragmatikai

Andrius KUBILIUS, Seimo narys:

- Man nekyla absoliučiai jokių abejonių, kad vasario 5-ąją paskelbtas dešimtuko dokumentas atitinka Lietuvos interesus. Kartu nesutinku, kad šis svarbus tarptautinis dokumentas buvo priimtas paskubomis. Jis buvo rengiamas iš anksto. Norėčiau pabrėžti, kad kovoje su terorizmu ir jį remiančiais režimais dažniausiai reikia veikti operatyviai - piktadariai nelaukia. Lietuvos, kaip ir kitų šalių įsipareigojimas paremti koaliciją, kuriai vadovauti ėmėsi Jungtinės Valstijos, yra savalaikis.

Reiktų mažiau dėmesio skirti JAV nesutarimams su kitomis NATO valstybėmis. Kai kas sako, jog reikėjo elgtis apdairiau, pragmatiškiau. Tačiau Lietuva, kaip ir kitos dešimtuko šalys, parodė ištikimybę toms vertybėms, kurias deklaruoja Vakarų demokratijos šalys. Mūsų šalis aiškiai pasakė matanti pavojų, kurį gali kelti tarptautinis terorizmas ir jį skatinančios valstybės. Tiesa, kelios NATO šalys dėl vidaus problemų laikosi kiek kitokios pozicijos, bet ji laipsniškai keičiasi.

Kalbėjosi Leonas ŽALYS