Ar, nereformavus teismų sistemos, pavyks užkirsti kelią teisėjų korupcijai?

Sunku išvengti klaidų

Vytautas MARKEVIČIUS, teisingumo ministras: - Kad teismų darbas galėtų pagerėti vien dėl reformų vardan pačių reformų - absoliučiai klaidinga iliuzija. Teisinės sistemos reforma vyksta ne vienerius metus. Teismai, palyginti su kitomis teisinėmis institucijomis, yra gerokai toliau pažengę į priekį. Šiandieniniai teismai galutinai susiformavo tik prieš keletą metų. Tačiau tokiai sąlyginai jaunai sistemai sunku išvengti klaidų.

Kalbant apie teismų sistemos reformą, reikėtų siekti išvengti, kad nesąžiningi asmenys netaptų teisėjais. Visų pirma, turėtų būti tobulinama teisėjų atranka. Teismų taryba, kuri pataria Prezidentui dėl teisėjų skyrimo, turėtų tiesiogiai, o ne per tarpines grandis, dalyvauti šiame procese. Patekimas į teisėjus taptų skaidresnis.

Be to, prieš keletą metų teismų sistema buvo gana drastiškai atskirta nuo įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių. Savarankiškumas neturėtų tapti užsisklendimu bei atsiribojimu ir nuo visuomenės, ir nuo kitų valdžių. Juk pats valdžių atskyrimo principas reiškia ne vien atsiribojimą, bet ir minėtų trijų valdžių viena kitos kontrolę.

Tik taip galima išvengti galimų piktnaudžiavimų. Tikiu, kad stiprindami teisėjų atranką bei Nacionalinės teismų administracijos veiklą, tapdami atviresni visuomenei ir siekdami bendradarbiauti su kitomis valdžios institucijomis teismai galės pelnyti visuomenės pasitikėjimą ir žymiai geriau ginti žmonių teises.

Reikia prisiekusiųjų teismo

Alvydas SADECKAS, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas:

- Manau, kad Lietuvos teismų sistema pakankamai nauja, neseniai reformuota, tad jos nevertėtų griauti, skelbti naują reformą vien dėl reformos. Tačiau akivaizdu, kad teismų sistemą būtina tobulinti. Tai reikėtų daryti keliomis kryptimis.

Visų pirma, reikėtų įveikti teisėjų išskirtinumą, jis neturėtų būti taip ryškiai matomas ir net akcentuojamas, turiu galvoje visas jiems suteiktas ekonomines, socialines garantijas ir pan. Neneigiu, kad teismai, kaip savarankiška valdžia, turi būti nepriklausomi, tačiau tik tiek, kiek tai siejasi su jų, kaip teisingumo vykdytojų, veikla. Tuo tarpu vis norima jiems suteikti įvairių privilegijų, tiesiogiai nesusijusių su jų darbu.

Manyčiau, kad teismų veikloje turėtų aktyviau dalyvauti visuomenė. Tai taip pat padėtų įveikti išskirtinumą ir uždarumą. Aišku, būtų galima galvoti ir apie kai kuriuos struktūrinius sistemos pertvarkymus. Neatmetu galimybės, kad nagrinėjant bylas galėtų būti labiau išplėstas teisėjų ratas - galėtų nagrinėti ne vienas, o keli teisėjai. Galima galvoti ir apie prisiekusiųjų teismą.

Teismų sistemos problemas padėtų išspręsti ir griežta bei veiksminga atsakingų institucijų reakcija. Iškilus kokioms nors abejonėms dėl galimų korupcijos elementų, piktnaudžiavimo tarnyba, ši informacija turi būti tikrinama nedelsiant ir pateikiamas aiškus, konkretus atsakymas, o ne ilgai aptarinėjama, vilkinama.

Ne paskutinėje vietoje yra teisėjų personalijų atrankos klausimas. Juk visas šias problemas, apie kurias mes kalbame, lemia ir tai, koks yra teisėjų korpusas, kokie žmonės šį darbą dirba, ar jie yra sąžiningi. Reikėtų pagalvoti ir apie jų kvalifikacijos kėlimą.

Sistemoje ne viskas gerai

Virgilijus VALANČIUS, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas, Lietuvos teisėjų asociacijos pirmininkas:

- Negaliu į šį klausimą atsakyti teigiamai, nes tai būtų labai skubotas, nepamatuotas požiūris. Problemos neišspręs sistemos keitimas ar kokio nors naujo įstatymo priėmimas. Žinoma, tai, kas atsitiko pastaruoju metu, rodo, kad teismų sistemoje ne viskas yra gerai ir kad reikia imtis priemonių padėčiai taisyti.

Praėjusią savaitę mes pradėjome svarstyti susiklosčiusią situaciją Teismų tarybos posėdyje. Iki kito posėdžio, kuris numatytas rugsėjį, sudarytai darbo grupei pavesta išanalizuoti susidariusią padėtį ir pateikti išvadas, kokios yra problemos ir ką reikėtų daryti, kad jas išspręstume.

Kol kas apie konkrečius žingsnius dar nekalbame, tai sudėtinga, nes dar yra daug emocijų, tačiau per artimiausią mėnesį priemonės, kurių imsimės, turėtų paaiškėti. Tačiau nemanau, kad taikiniu turėtų tapti ekonominės ir socialinės teisėjų garantijos, nes jos yra vienas reikšmingiausių veiksnių, užtikrinančių teismų ir teisėjų nepriklausomybę.

Nors nemalonūs teisėjų korupcijos atvejai išaiškinti ne administraciniuose, o apylinkės teismuose, artimiausiu metu ketinu aplankyti visus apygardų administracinius teismus ir asmeniškai su teisėjais kalbėti apie šiandienos aktualijas, kartu galvoti, kaip užkirsti kelią galimoms negerovėms - turiu galvoje galimus korupcijos, profesinės etikos reikalavimų nesilaikymo atvejus. Jie gali prasiskverbti ir į administracinius teismus.

Penktadienį jau susitikau su Klaipėdos administracinių teismų atstovais, kitais teisėjais. Tarp jų jaučiama įtampa, nerimas. Dėl keleto negatyvių faktų neturėtų kentėti sąžiningai dirbantys žmonės. Aišku, visi mes suprantame, kad visuomenės opiniją apie teisėjų gildiją nebus taip lengva pakeisti. Vis dėlto stengsimės, kad pasitikėjimas teismais būtų atkurtas.

Pajėgi susitvarkyti su negatyviais reiškiniais

Ona BUIŠIENĖ, Prezidento patarėja teisės klausimais:

- Norint keisti teismų sistemą pirmiausiai reikėtų ilgos ir išsamios diskusijos. Tai - politinio sutarimo reikalas. Jei kalbėtume apie teismų sistemos gebėjimus susitvarkyti su negatyviais reiškiniais, tai manau, kad ji visiškai pajėgi. Yra keletas instrumentų, kurie leidžia tai padaryti: Teisėjų asociacija, Teismų taryba, Teisėjų garbės teismas, Teisėjų etikos komisija.

Paskutiniai įvykiai, susiję su teisėjų atleidimu dėl susikompromitavimo bei teisėjo vardo pažeminimo, principinė Teismų tarybos pozicija parodė, kad su šia užduotimi neblogai susidorojama, o sistema veikia. Būtų blogai, jei neturėtume mechanizmo priimti tokius sprendimus, kokie šiuo atveju priimti.

Sutinku, kad teismų sistemą galima ir reikia tobulinti. Tačiau prieš tai būtina labai tiksliai identifikuoti, ką keisti. Tobulinimo kryptys gali būti įvairios, tačiau niekaip neįsivaizduoju Lietuvoje prisiekusiųjų teismo. Jis galėtų veikti tik tuomet, jei tie prisiekusieji būtų teisėjai. Nemanau, kad reikėtų dar labiau sugriežtinti teisėjų skyrimo tvarką. Teisėjams ir taip keliami pakankamai aukšti reikalavimai. Kita vertus, kad ir kokia griežta būtų tvarka, teisėjai irgi yra žmonės, galintys suklysti. Nereikėtų kėsintis ir į jų ekonomines bei socialines garantijas - tai teisėjų nepriklausomumo garantas.

Kalbėjosi Giedrė BUDVYTIENĖ