Šansas prisikelti apleistam paminklui


2003-07-22
Rūta KANOPKAITĖ
Šansas prisikelti apleistam paminklui
Aukštosios Fredos dvaro sodyboje esanti bažnyčia bus perduota armėnų religinei bendruomenei

Apleista ir nenaudojama koplyčia, stovinti neveikiančiose senosiose Fredos kapinėse, skaičiuoja antrą savo gyvenimo šimtmetį. Statyta kaip stačiatikių cerkvė, vėliau tapusi katalikų maldos namais, 1948 metais ji buvo nacionalizuota ir ilgam neteko savo sakralinės paskirties. Dabar atsirado galimybė ją atgauti: Armėnų Apaštališkosios bažnyčios Kauno religinės bendruomenės prašymą perduoti jiems neveikiančius maldos namus Savivaldybė patenkino, beliko gauti šalies Vyriausybės rezoliuciją.

Kol nepavirto plytų krūva

Armėnų bendrija Kaune nėra gausi - remiantis 2001 metų gyventojų surašymo duomenimis, visoje Kauno apskrityje jų užregistruota 235. Tačiau, pasak Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjo Sigito Šliažo, ji yra viena aktyviausių ir atviriausių, jos vadovai rengia įvairius projektus, aktyviai dalyvauja seminaruose, ieško galimybių gauti paramą iš tarptautinių fondų.

Iš kokių lėšų armėnų religinė bendruomenė ketina finansuoti savo būsimųjų maldos namų remontą, kiek tai galėtų atsieiti, redakcijai sužinoti nepavyko, nes šiomis dienomis visi telefonai, kuriais bandyta rasti jos vadovus, buvo išjungti.

Kultūros vertybių apsaugos departamento Kauno teritorinio padalinio viršininkės Irenos Vaškelienės nuomone, apaugoti nuo visiško sunykimo Aukštosios Fredos dvaro koplyčią gali tik atsiradęs dėmesingas šeimininkas: “Nyksta išlikę autentiški architektūriniai elementai, todėl būtina statinį suremontuoti ir pradėti naudoti eksponuojant jį visuomenei. Maldos namų įrengimas jame atitinka paminklosaugines nuostatas, todėl pritariame siūlymui perduoti koplyčią Armėnų Apaštališkosios bažnyčios Kauno religinei bendruomenei”.

Ginčų nekyla

Vilkaviškio arkivyskupijos kurija tam irgi neprieštarauja ir raštu atsisakė nuosavybės teisių į Aukštosios Fredos bažnyčią, esančią Ž.E.Žilibero g. 8, nes teigia neturinti finansinės galimybės ją remontuoti. Šios bažnyčios, esančios prie Botanikos sodo, teisinę registraciją 1995 metais atlikęs Vytauto Didžiojo universitetas irgi sutinka pastatą perduoti armėnų bendruomenei.

Kaip sakė “Kauno dienai” Savivaldybės Paminklotvarkos tarnybos vedėjas Alfredas Jakučiūnas, “išpiršęs” šią apleistą koplyčią, belieka Universitetui ir Armėnų bendruomenei pasirašyti sutartį, ir gelbėjimo ratas griūvančiam architektūros paminklui bus mestas. Jame ketinanti įsikurti Armėnų Apaštališkoji bažnyčia - viena seniausių: ji susiformavo dar 301 metais, kai krikščionybė tapo Armėnijos valstybine religija.

Prašosi globos

Kol kas šio sakralinio pastato išorė, vidus ir aplinka atrodo tarsi filmo apie vaiduoklius dekoracija. Aptrupėjusi bažnyčia apaugusi aukštais medžiais ir skendi pavėsyje. Plytgaliais nusėtu piktžolynu galima įeiti į ją pro išlikusias senovines duris ir apsidairyti. Beviltiškais griuvėsiais pastato dar nepavadinsi - carinių laikų mūras tvirtas, tačiau rūpestingos rankos sustabdyti irimą verkiant reikia. Dabar buvusioje bažnyčioje, sprendžiant iš paliktų pėdsakų, dažniausiai lankosi valkatos, ieškantys nuošalaus kampelio išlenkti butelį, ir vaikėzai su dažų balionėliais. Pastato grindys išplėštos, langai išbyrėję, ant vienos sienos styro krepšinio lentos likučiai - sovietmečiu čia vienu metu buvo įrengta sporto salė.

“Stačiatikių koplytėlė Žilibero gatvėje statyta XIX šimtmečio pabaigoje, kai vyko Kauno tvirtovės statybos. Fredos dvare buvo pastatyta artilerijos valdyba bei kareivinės, cerkvė. Netrukus apie ją išaugo ir kapinaitės, priglaudusios statybų metu mirusius stačiatikius, per Pirmąjį pasaulinį karą žuvusius rusų ir vokiečių kareivius. Vėliau čia imta laidoti ir civilius”, - pasakoja Paminklotvarkos tarnybos istorikė Danutė Rūkienė.

Istorijos aidai

Mediniais kryžiais paženklintus rusų kariškių kapus laikas jau sulygino su žeme. Stūkso tik grandinėmis aptvertas monumentalus pirmojo Kauno tvirtovės komendanto generolo Oskaro Klemo antkapis. Pragmatiškesni vokiečiai savo žuvusiųjų amžinojo poilsio vietą paženklino žemais betoniniais kryželiais, ant kurių ir dabar išlikę apdilę užrašai.

Prieškariu šią koplyčią iš stačiatikių bendruomenės išpirko Katalikų bažnyčia. Tada kapinaitėse atsirado ir antkapių su lietuviškais užrašais. Paskutiniai kapai čia paženklinti 1947-ųjų data. Po metų bažnyčia buvo nacionalizuota, netrukus nustojo veikti ir senosios Fredos kapinaitės, dabar turinčios istorijos ir kultūros paminklo statusą.