Samuolio geltonis nuo Vaičio tvoros


2004-08-14
Žilvinė PETRAUSKAITĖ
Samuolio geltonis nuo Vaičio tvoros

Vienuoliktą kartą Kaune vykstančio tarptautinio tapybos plenero, skirto Lietuvos dailės klasikui atminti, dalyviai gavo užduotį sukurti ekologinį peizažą

Vienam garsiausių Lietuvos prieškario dailininkų Antanui Samuoliui atminti skirtas tapybos pleneras - kaip visada, tarptautinis. Kaip visada, jo dalyvių būstinė - A.Martinaičio dailės mokykla. Tačiau jos klasėse šiemet gimsta pabrėžtinai ekologiškas menas.

Klasės vėl tapo studijomis

“Žmogus yra gamtos dalis ir jį visuomet supa tam tikras peizažas. Turtingesnis ar skurdesnis, gražesnis ar nykesnis - tai dažnai priklauso nuo mūsų pačių. Šiuolaikinis pasaulis pradeda ilgėtis harmonijos, natūralumo ir darnos. Dialoge tarp gamtos ir ekologines problemas sukeliančios visuomenės stoja menininkai. Pavyzdžiui, skulptoriai, architektai, ieškantys savo kuriamų objektų ir gamtos vienovės”, - samprotavo vienuoliktojo tarptautinio tapybos plenero organizatorius Gintautas Vaičys.

Šių metų plenere pakviesti dalyvauti tapytojai, neabejingi ekologinei problematikai. Jie gavo užduotį savo kūriniais apmąstyti menininko vaidmenį ir įtaką visuomenei, ieškančiai ekologinių problemų sprendimo būdų.

Plenero svečiai iš užsienio ir kitų Lietuvos miestų kūrinius ekologine tema gimdė dirbtuvėmis dešimčiai dienų tapusiose A.Martinaičio dailės mokyklos klasėse, o kauniečiai - savo nuolatinėse studijose.

Pateiks išmetamųjų vamzdžių atspaudus

Jauni menininkai iš Švedijos Lisa D.Maner ir Fredrikas Norenas plenero parodoje, kurios atidarymas numatytas pirmadienį, pateiks 170 išmetamųjų vamzdžių atspaudų kolekciją. Šiuos savotiškus automobilių autografus ant popieriaus lapo Kauno gatvėse jie rinko penkias dienas. “Tai buvo gana rizikingas sumanymas, - šypsodamiesi pasakojo jie. - Tačiau didžiumos automobilių varikliai atspaudo ėmimo metu buvo išjungti”.

Ryšius tarp visuomenės, menininkų ir gamtos skatinančios švedų organizacijos MANC į Lietuvą atsiųsti menininkai teigė siekę ne meninėmis priemonėmis sukurti meną, atkreipiantį dėmesį į skaudžią ekologinę problemą.

Airė Helena Gory šlifavimo aparatu nuo senos G.Vaičio namo tvoros prisigramdė geltonų dažų dulkių.

Tada klijuose sumirkytu teptuku braukė per popieriaus lapą, ant lipnaus paviršiaus barstė dažų dulkes. Toks kūrybos-perdirbimo būdas demonstruoja ekologišką požiūrį į pasaulį. Kita vertus, jis turi paslėptą prasminį užtaisą, sureikšminantį senos namo tvoros istoriją.

H.Gory nuo senų paviršių dažų sluoksnius ėmė gramdyti prieš dvejus metus. Tąkart ji pasigamino dažų miltelių nuo senų garažo vartų, dažytų ką tik mirusios dailininkės mamos. Didžiulė instaliacija H.Gory studijoje buvo paveiki autentiškomis autorės emocijomis.

Išvaikščiojo visas Centro gatves

Vilnietis dailininkas Arvydas Baltrūnas parodoje eksponuos tapybos kūrinius “Rožinis tornado” ir “El Ninjo atrieda atidunda”. Ironiški paveikslų pavadinimai nereiškia kritiško požiūrio į plenero koncepciją. Tradicinės ekspresionistinės lietuvių tapybos atstovas džiaugėsi proga kurti kitokia tema. “Esi gerąja prasme priverstas kitaip pagalvoti, pamąstyti”, - kalbėjo tapytojas, kuris nėra abejingas blogėjančiai ekologinei situacijai.

Jis prognozavo, kad nauji vaizdai, mintys ir plenero metu patirto bendravimo įspūdžiai išsilies ne tik dabar gimstančiuose kūriniuose. “Pernai 3 mėnesius praleidęs plenere Suomijoje, eskizų parsivežiau visiems metams. Aš nepritariu idėjai, kad menininkas - pats sau kosmosas ir idėjų sankaupa. Grįžus iš kelionės, po kurio laiko, žiūrėk, kūriniuose ir “išlenda” bekeliaujant matytas motyvas, patirtas įspūdis”, - pasakojo A.Baltrūnas. Jis Kaune apsistojo pas gimines ir išnaudojo galimybę išvaikščioti visas seniai nelankyto miesto Centro gatves. “Šiais laikais užsienio miestus labiau žinai nei savo šalies”, - pastebėjo daug keliaujantis tapytojas.

Keliaus į Nidą ir Lapių sąvartyną

Kaunietis Vytautas Tamoliūnas plenero metu kuria triptiką “Parkas”. Jame vaizduoja idealios medžių ūksmės viziją.

Olandijoje gyvenanti tapytoja Agnė Jonkutė sakė, kad kuriant ekologine tema jai norisi naudoti kuo mažiau medžiagų. Jos kūrinys “Opus” bus garsinis - parodų salės erdvėje skaudžiai aidėsiantis laužomų šakų traškesys kvies susimąstyti apie gamtą niokojančią žmoniją.

Kaunietė tapytoja Violeta Juodzevičienė savo dirbtuvėje Šančiuose kuria baltomis dulkėmis nusėtą peizažą-koliažą, o jos jaunoji kolegė Airida Rekštytė savo objekte žada panaudoti Neries vandenį. Abiejuose dvimiesčio miestuose gyvenanti Neringa Kūlokaitė kuria kompoziciją iš nuotraukų, kuriose bus užfiksuoti kintantys gamtos momentai.

Niujorke gyvenanti ekskaunietė Ieva Martinaitytė-Mediodia, pasikeitus vasaros planams, į plenerą neatvyko, tik atsiuntė savo kūrinį. Vilkijoje savo sodyboje plenero tema kurianti Irma Leščinskaitė į Kauną atvyks tik parodos atidarymo dieną ir kartu su kitais dalyvaus G.Vaičio sumanytose kelionėse. Plenero organizatorius, be išvykos į idealų lietuvišką peizažą - Nidą - yra numatęs surengti menininkams ekskursiją į Lapių sąvartyną.