Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Ryškėja naujos buvusio KGB rezervo pavardės
2005-02-02
Stasys GUDAVIČIUS
Ekspertų teigimu, dalis buvusio sovietinio saugumo rezervistų gali būti prilyginti sąmoningiems jo bendradarbiams
Į KGB rezervo skandalą klimpsta vis daugiau šalies pareigūnų. Vakar parlamentinė komisija gavo dar 10 buvusių rezervistų sąrašą. Nors į šią struktūrą įrašyti žmonės turėjo kitokias funkcijas bei statusą nei kadriniai šios struktūros darbuotojai ar agentai, vis dėlto dalis jų gali būti prilyginti sąmoningiems sovietų saugumo bendradarbiams.
Sąrašas ilgėja
Parlamentinė komisija, tirianti galimas aukštų pareigūnų sąsajas su KGB, kol kas vengia taip vertinti saugumo rezervą, bet pripažįsta, kad jai kyla vis daugiau klausimų dėl jų statuso.
Skirmanto Pabedinsko vadovaujama dvylikos narių Seimo laikinoji komisija vakar pokalbiui pasikvietė istoriką Arvydą Anušauską, tiriantį sovietų saugumo struktūrų veiklą Lietuvoje. Pareiškus, kad gali būti paskelbta konfidenciali informacija, komisija surengė uždarą posėdį. Jis truko daugiau kaip dvi valandas.
“Kauno dienos” žiniomis, A.Anušauskas uždarame posėdyje ne tik apibūdino, kas buvo KGB rezervas, kokios jo funkcijos ir statusas, bet ir pateikė naujas rezervistų, šiuo metu užimančių pareigas įvairiose valdžios institucijose, pavardes.
Tokių pavardžių - apie 10. Žiniasklaidai jos nebuvo įvardytos.
Tačiau, neoficialių šaltinių duomenimis, tarp jų yra Seimo Darbo partijos frakcijos narys Vladimiras Orechovas, Akmenės savivaldybės tarybos narys, liberalcentristas Albinas Klimas bei dabar bendrovėje “Lietuvos geležinkeliai” direktoriumi socialiniams klausimams dirbantis buvęs Susisiekimo ministerijos valstybės sekretorius Valerijus Ponomariovas.
Pastarasis “Kauno dienai” pripažino tokį faktą. “Buvau praktiškai priverstinai į tą rezervą 1982 metais perrašytas iš karinės atsargos įskaitos. Vieną kartą teko dalyvauti mokymuose, kur daugiausia dėmesio skirta politiniam pasirengimui. Labai nuobodu buvo visą tą mokymų mėnesį”, - sakė Komunistų partijos Šiaulių miesto komitete dirbęs ir Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje mokęsis V.Ponomariovas.
Parlamentinė komisija formaliai tiria jau viešai paskelbtus faktus apie Seimo Pirmininko pavaduotojo Alfredo Pekeliūno, Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinio direktoriaus Arvydo Pociaus ir užsienio reikalų ministro Antano Valionio įrašymą į KGB rezervą. Be to, praėjusią savaitę paaiškėjo, kad rezerve buvo ir dabartiniai Šiaulių bei Tauragės apskričių viršininkai Alvydas Šedžius ir Edmundas Šimkus, taip pat buvęs Kauno apskrities vadovas Valentinas Kalinauskas.
Gali būti, kad jau šią savaitę parlamentinė komisija paskelbs kai kurias naujas aukštų pareigūnų, kadaise buvusių KGB rezerve, pavardes. S.Pabedinskas žadėjo neslėpti jų, kai tik bus gauti oficialūs tokių faktų patvirtinimai.
Prilygina bendradarbiavimui?
Parlamentinės komisijos posėdyje dalyvavęs A.Anušauskas buvimą rezerve prilygino sąmoningam bendradarbiavimui su šia represine organizacija. Tai istorikas sakė žurnalistams po liudijimo Seimo komisijos posėdyje. “Juk atsirasti tame rezerve nebuvo įmanoma, jei žmogus nesutikdavo”, - teigė jis.
Anot istoriko, apie dešimtadalis į KGB rezervą kviestų žmonių atsisakė ir dėl to nesulaukė jokių pasekmių.
Vėliau A.Anušauskas patikslino savo poziciją, jog šis atsakymas nereiškia, kad jis prilygina buvimą KGB rezerve sąmoningam bendradarbiavimui. “Kol Seimo komisija nepateiks savo išvados, ar buvimas KGB rezerve prilygintinas ar ne sąmoningam bendradarbiavimui, aš nenoriu reikšti savo nuomonės”, - pažymėjo jis.
Pagal galiojančius Lietuvos įstatymus, būti įrašytam į KGB rezervą nereiškia sąmoningo bendradarbiavimo su sovietų saugumo struktūra, tačiau visuomenėje diskutuojama, ar tokie asmenys turi moralinę teisę eiti aukštas valstybines pareigas.
Pasak A.Anušausko, KGB rezerve atsidūrę žmonės turėjo gyventi bei dirbti kaip civiliai žmonės ir tik kartais dalyvauti apmokymuose. Ekstremalių situacijų, karo atveju jiems būtų tekę atlikti tam tikras funkcijas, pavyzdžiui, suimti kai kuriuos “nepatikimus” asmenis. Bet rezervistai esą negalėjo nei žinoti tokias detales, nei matyti savo asmens bylas, mat tuo rūpinosi tik pats KGB.
Komisija laukia atsakymų
Komisijos posėdyje suformuluota trylika klausimų, kurie raštu užduoti A.Pekeliūnui, A.Pociui ir A.Valioniui. Atsakymų tikimasi dar šią savaitę. Nuo jų gali priklausyti komisijos išvada, ar šie pareigūnai sąmoningai bendradarbiavo su KGB.
A.Pekeliūnas, A.Pocius ir A.Valionis į pačios komisijos posėdžius bus kviečiami ne anksčiau kaip kitą savaitę.
Rytoj komisijos nariai pokalbio kviečiasi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovę Dalią Kuodytę bei Liustracijos komisijos pirmininką, VSD darbuotoją Vytautą Damulį. Jiems jau anksčiau buvo išsiųsti komisijos suformuluoti klausimai. Atsakymai į juos raštu turėtų būti gauti šiandien arba rytoj.
Tarp dokumentų, kuriuos komisija tikisi gauti dar šią savaitę, yra ir sovietų saugumo rezervistų sąrašai. Jie, pasak A.Anušausko, nuolat keisdavosi, nes kas kelerius metus buvo peržiūrimi, papildomi naujais asmenimis, kurie pakeisdavo išbrauktuosius.
Retorinių klausimų šūsnis
Komisijoje turėtų būti diskutuojama ir apie tai, kodėl prieš 15 metų į Rusiją buvo išvežtos kelios dešimtys Lietuvos gyventojų, įrašytų į KGB rezervą, bylų. Istorikų teigimu, 1990-1991 metais, Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, tačiau dar neturint galimybių perimti KGB archyvus, į Rusijos gilumą buvo išvežta maždaug 100 saugumo rezervistų bylų.
“Kodėl Maskva taip darė? Kodėl ji išvežė 100, bet paliko daugiau kaip 300 rezervistų bylų? Kas galėtų paneigti galimybę, kad išvežtose bylose buvo daugiau nei vien įrašymo į KGB rezervą dokumentai? Gal jose yra ir bendradarbiavimo su šia struktūra įrodymų?”, - pokalbio metu su “Kauno diena” retoriškai klausė vienas komisijos narių, nepanoręs skelbti savo pavardės. Anot jo, šiam faktui gali tekti duoti politinį įvertinimą.
Nei A.Anušauskas, nei S.Pabedinskas nepanoro komentuoti prielaidų, kad dalis rezervistų galėjo būti slapti KGB bendradarbiai ar susiję su šia institucija gerokai tampresniais ryšiais nei bet kurie kiti piliečiai. “Pernelyg ankstyva ir pavojinga ką nors konkretaus sakyti, kol neišsiaiškinome visų su KGB rezervu susijusių aplinkybių”, - sakė komisijos pirmininkas “Kauno dienai”.
A.Anušauskas neneigia, kad ir tarp rezervistų galėjo pasitaikyti KGB slaptų bendradarbių, tačiau tą, anot jo, būtų sunku įrodyti, kol visi dokumentai yra Rusijoje.
Beje, istorikas rekomendavo komisijai pasiteirauti atitinkamų institucijų Latvijoje ir Estijoje - kaip jose vertinamas KGB rezervas, kokią jos turi informaciją apie savo piliečių dalyvavimą šioje struktūroje.
Anksčiau buvo idėjų kreiptis ir į Maskvą, kad ši pateiktų savo turimą informaciją, tačiau vėliau to buvo atsisakyta, supratus, jog nieko doro nebus gauta.
Faktą derėjo nurodyti anketose
Kaip po komisijos posėdžio sakė S.Pabedinskas, kai kuriems pernai Seimo nario mandato siekusiems buvusiems KGB rezervistams derėjo šį biografijos faktą nurodyti savo kandidatų anketose. “Pagal sąrašus, kaip jie buvo įrašyti, turėjo tai deklaruoti, - sakė komisijos vadovas. - Vieni KGB rezervistai buvo tiesiogiai įtraukiami, kiti pervedami iš Sovietų Sąjungos gynybos ministerijos sąrašų. Komisija tai ištirs gavusi visus dokumentus. Jei bus parašytos jų ranka kokios nors žymos, bus galima traktuoti kaip bendradarbiavimą”.
Į Seimą kandidatavo ir buvo išrinkti A.Valionis, A.Pekeliūnas, taip pat V.Orechovas. Nė vienas jų nenurodė buvęs KGB rezerve.
GRU - visai kas kita
Sovietų Sąjungos karinės žvalgybos GRU, kurios užduotis prieš tris dešimtis metų neva vykdė Seimo narys konservatorius Antanas Matulas, neįmanoma sieti su kita sovietų specialiąja tarnyba - KGB. “Tarp jų jokių paralelių nėra. Tai - skirtingi dalykai”, - atsakydamas į žurnalistų klausimus vakar sakė A.Anušauskas.
Jis atkreipė dėmesį, kad sovietų laikais į privalomąją karinę tarnybą pašaukti jaunuoliai neturėjo pasirinkimo - jie buvo siunčiami ten, kur nuspręsdavo karinė vadovybė, tarp jų - ir į GRU dalinius. “Jie buvo parenkami pagal sugebėjimus, galbūt pagal įgytas specialybes ar baigtąjį mokslą”, - sakė A.Anušauskas.
A.Matulas 1975-1977 metais atliko tikrąją karinę tarnybą būtent GRU ypatingajame dalinyje Latvijos Liepojos mieste, buvo ryšių specialistas.
“GRU padaliniai buvo karinės struktūros, kurios buvo orientuotos rinkti karinę informaciją iš užsienio šalių. Ji tam tikrose teritorijose, pavyzdžiui, Pabaltijo karinėje apygardoje, turėjo savo dalinius, kurie vykdė radijo žvalgybą. Ji buvo vykdoma kariniais tikslais, siekiant surinkti karinės arba žvalgybinės informacijos apie kitas šalis”, - pasakojo istorikas.
Anot A.Anušausko, nors GRU kadrinis darbuotojas buvo tolygus KGB nuolatiniam agentui, šios saugumo struktūros veikla buvo “orientuota į vidų, į veiklą prieš savo šalies visuomenę, užtikrinant tos valstybės saugumą”.
2000 metais įsigaliojusiame vadinamajame Liustracijos įstatyme abi šios institucijos priskiriamos SSRS specialiosioms tarnyboms.
