Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Rumunija ir Bulgarija verslo žemėlapyje atrandamos iš naujo
2007-01-11
Lina NAVICKAITĖ
Lietuvos verslininkai neskuba pasinaudoti patirtimi ir žengti į ES naujokių rinkas
Naujosios ES narės - Bulgarija ir Rumunija - mūsų šalies verslininkams primena Lietuvą prieš kelerius metus, tačiau lietuviško verslo tradicijas čia pasiryžusios diegti tik pavienės kompanijos. Mūsų šalies ir ES naujokių verslo santykiai dar gana vangūs, o prekybos apimtys pradėjo didėti tik pastaraisiais metais.
Bando rinkas
Kai 2005-ųjų pabaigoje Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus lankėsi Bulgarijoje ir Rumunijoje, jį lydėję verslininkai girdėjo nemažai pažadų padėti įveikti biurokratines kliūtis ir paskatinti lietuviškas investicijas. Tačiau iki šiol šios Balkanų šalys, dar tik einančios Lietuvos pėdomis, netapo lietuvių verslininkų traukos objektu - čia ryžosi investuoti vos kelios didesnės mūsų šalies kompanijos.
Kalbant apie lietuviškas investicijas Bulgarijoje ir Rumunijoje, bene dažniausiai minima mažmeninės prekybos tinklą valdanti bendrovė “VP Market”, šią savaitę pakeitusi pavadinimą į “Maxima LT”, ir nekilnojamojo turto įmonė “Hanner”.
Vienos didžiausių Lietuvos mažmeninės prekybos kompanijų vadovai apie verslą Bulgarijoje ir Rumunijoje itin nesigiria. Nors nuo 2005 metų Rumunijoje jau atidarytos 9 parduotuvės, pavadintos “Albinuta” (rumuniškai - bitutė), o Bulgarijoje jau veikia 16 “T-Market” parduotuvių, “Maxima LT” generalinis direktorius Gintaras Marcinkevičius šias šalis kol kas vadina “bandomosiomis rinkomis”, o intensyvesnė plėtra - ateities klausimas.
Bulgarijos ir Rumunijos mažmeninės prekybos rinkose Lietuvos investuotojai kol kas save laiko mažais žaidėjais, o bendrovės valdomos parduotuvės yra nedidelės, “Maxima X” tipo. Abiejose šalyse jau dirba beveik 900 darbuotojų. Rumunijoje kuriamam tinklui vadovauja latvis, Bulgarijoje - lietuvis.
Anksčiau “VP Market” vadovai yra teigę, kad investicijoms Rumunija ir Bulgarija pasirinktos dėl verslo galimybių, kurias, atsižvelgiant į toliau pažengusią Lietuvos patirtį, galima lengviau prognozuoti ir nuspėti. Prekybos gigantas skubėjo įeiti į šių Balkanų šalių rinkas, kol čia prekybos centrai dar nebuvo tokie populiarūs kaip turgūs ir kioskai.
Nekilnojamojo turto rinkos trauka
Pradėjus verslą lietuviams teko perprasti vietos verslo aplinkos specifiką. G.Marcinkevičius užsiminė, kad kai kuriuos planus pristabdė iškilusios problemos.
“Kaip ir kitose užsienio šalyse, reikėjo išsiaiškinti šių šalių įstatyminę bazę, perprasti čia gyvenančių žmonių pomėgius, temperamentą, prisitaikyti prie jų švenčių, įpročių ir pan., - aiškino “Maxima LT” atstovė viešiesiems ryšiams Viktorija Jakubauskaitė. - Šiuo metu mūsų parduotuvės populiarios tarp gyventojų. Tai lemia asortimentas, mažos kainos, nuolat vykdomos įvairios akcijos.”
Rumunijos ir Bulgarijos narystė ES - taip pat gera žinia Lietuvos investuotojams, nes šiose šalyse veikiančioms įmonėms sumažės skolinimosi kaštai, bus lengviau ir paprasčiau planuoti investicijas, paprastės mokesčių apskaičiavimo sistema ir pan.
Tai svarbu, ypač žinant, kad “Maxima LT” turi ne tik mažmeninės prekybos plėtros planų. Vietos spauda dar pernai paskelbė, kad Bulgarijos sostinėje turėtų iškilti gyvenamosios paskirties, prekybos ir pramogų kompleksas “Sofia Acropolis”. Į šį kompleksą, užimsiantį 20 ha plotą, lietuviai ketina investuoti 500 mln. eurų.
Tuo tarpu Rumunijos sostinėje Bukarešte Lietuvos nekilnojamojo turto bendrovė “Hanner” nuo pernai vidurio pradėjo statyti du gyvenamųjų namų kompleksus - dešimtyje daugiabučių bus įrengta pustrečio šimto butų, kurių bendras plotas sieks 28 tūkst. kv. metrų. Statybų darbai turėtų būti užbaigti šių metų pabaigoje.
Šiemet Lietuvos investuotojai ketina imtis trečio panašaus projekto - į gyvenamųjų namų statybą planuojama investuoti dar apie 30 mln. eurų.
Bulgariški vynai užleidžia pozicijas
Vis dėlto Lietuvos verslo ryšiai su Rumunija ir Bulgarija toli gražu nėra pavyzdiniai. Statistikos departamento duomenimis, nuo 2004 metų prekybos su šiomis šalimis apimtys gerokai didėja, bet pagal apyvartą šios šalys tarp Lietuvos prekybos partnerių užima vietas tik ketvirtajame dešimtuke. Tiesa, mūsų šalis į Rumuniją ir Bulgariją daugiau eksportuoja, nei importuoja. Pernai sausio-spalio mėnesiais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2005 metais, Lietuvos eksportas į Rumuniją ūgtelėjo 40 proc., importas išaugo 63 proc. Daugiausia į Rumuniją eksportuojama mašinų ir mechaninių įrenginių, chemijos pramonės produkcijos, tarp importuojamų prekių vyrauja tekstilės medžiagos bei gaminiai.
Daugiau kaip pusę į Bulgariją eksportuotų mūsų šalies prekių taip pat sudarė tekstilės gaminiai ir mechaniniai įrengimai. Pastarųjų taip pat įsivežta daugiausia iš šios šalies, dar apie 18 proc. importo sudarė maisto produktai bei alkoholiniai ir kiti gėrimai.
Prieš kelerius metus iš mūsų šalyje parduodamų vynų kas šeštas butelis buvo bulgariško vyno, tačiau kasmet ši dalis mažėja.
Gėrimus importuojančios bendrovės “Mineraliniai vandenys” Vyno skyriaus vadovė Aurinta Savickaitė “Kauno dienai” teigė, kad dar 2004 metais bulgariški vynai buvo vieni populiariausių ir užėmė apie 15 proc. rinkos.
“Pastarųjų dvejų metų patirtis liudija, kad pigių bulgariškų vynų nuperkama vis mažiau. Vietoj jų vartotojai renkasi Čilės, Ispanijos, Prancūzijos, Australijos, Argentinos vynus, kurių paklausa didėja”, - aiškino bendrovės atstovė.
Būtinos investicijos
Bulgariškiems vynams nuo šiemet prognozuojama dar liūdnesnė ateitis, nes Bulgarija, dar prieš stodama į ES, prisiėmė įsipareigojimus negaminti ir neprekiauti vynais, kurių pavadinimai oficialiai priklauso kitų šalių gamintojams. Lietuvoje buvo plačiai paplitusi nuomonė, kad vynas “Kagor” yra bulgariškas, tačiau iš tiesų šios rūšies vyną turi teisę gaminti tik Prancūzijos vyndariai. Toks pats likimas laukia ir “Kindzmarauli”, kuriuo nuo šiol galės prekiauti tik Gruzijos gamintojai.
Bendra Lietuvos ir Bulgarijos bendrovė “Filipopolis” aktyviai bulgariškais vynais prekiavo tik prieš gerą dešimtmetį, tačiau kasmet jų atvežama vis mažiau.
Ekspertai pripažįsta, kad bulgarai gamina ir geros kokybės, bet brangesnių vynų, tačiau pastarieji nėra žinomi ir sunkiai konkuruoja su kitų šalių produkcija. Bulgarijoje yra puikios sąlygos vyndarystei, bet vietos gamintojams reikės investuoti į technologijas ir kilstelėti visos produkcijos kokybės kartelę, kad bulgariški vynai galėtų konkuruoti su kitais ES ir pasaulio vynais. Panašioje situacijoje prieš tris dešimtmečius buvo atsidūrę Ispanijos gamintojai. Tik investavus ir į gamybą, ir į prekės ženklus, ispaniški vynai susigrąžino vartotojų pasitikėjimą.
Ta pačia kryptimi teks padirbėti ir Rumunijos vyndariams, nes apie jų produkciją Lietuvoje žinoma dar mažiau. Be to, prieš kelerius metus atnaujintas rumuniško vyno importas nutrūko suabejojus šios produkcijos kokybe.
Lietuvių ambicijos didesnės
Rumunijos ambasados patarėjas ekonomikos reikalams Muguras Budesku (Mugur Budescu) dar turi vilčių rumunišką vyną sugrąžinti į Lietuvą, nors supranta, kad tam reikės nemažai pastangų. Jis juokaudamas užsiminė, kad daugumos lietuvių, ir ne tik jų, žinios apie Rumuniją apsiriboja pasakojimais apie grafą Drakulą.
“Iš tiesų Lietuvos ir Rumunijos verslo ryšiai nėra labai glaudūs. Juos tenka atkurti iš naujo, nes, galima sakyti, mūsų šalys neturėjo jokių verslo bendradarbiavimo tradicijų”, - užsiminė M.Budesku.
Iki šiol lietuviai buvo aktyvesni įgyvendindami savo verslo ambicijas Rumunijoje. Anot M.Budesku, Rumunijos rinkoje savo vietos ieško apie trisdešimt Lietuvos kompanijų. Tvirtai įkelti koją pavyksta ne visiems, tarp jų - jau minėtos bendrovės “Maxima LT” ir “Hanner”. Šiemet nemažas investicijas Rumunijos sostinėje planuoja ir viešbučių tinklą valdanti bendrovė “Europa group”, ketinanti iki 2009-ųjų pavasario Bukarešte atidaryti prabangų keturių žvaigždučių viešbutį.
“Dabar, kai abi mūsų šalys priklauso vieningos rinkos erdvei, gali būti, kad dar daugiau Lietuvos kompanijų ateis su investicijomis į Rumuniją. Tačiau mes skatiname ir Rumunijos verslininkus daugiau domėtis Lietuva”, - sakė M.Budesku.
Migrantų nesulauksime?
Tarp nišų, kurias Rumunijoje galėtų atrasti lietuviai, pašnekovas paminėjo žemės ūkį ir maisto pramonę.
“Rumunija yra labai palanki šalis plėtoti žemės ūkį, tačiau apdirbimo pramonėje dar labai trūksta naujausių technologijų. Tam mes tikimės sulaukti ir ES paramos”, - teigė Rumunijos ambasados Lietuvoje atstovas.
Vertindamas verslo aplinką M.Budesku akcentavo, kad Rumunija jau siekdama narystės ES vykdė nemažai reformų, tad per kelerius metus įvyko didelių pokyčių. Tiesa, mažinant biurokratijos suvaržymus, kovojant su korupcija dar nueita tik dalis kelio.
Šiuo metu minimalus atlyginimas Rumunijoje siekia apie 130 eurų, o vidutinis darbo užmokestis - apie 250 eurų, t.y. dukart mažiau nei vidutiniškai uždirbama Lietuvoje. Po ES plėtros pasigirdo nuogąstavimų, kad ir Rumunijos, ir Bulgarijos piliečiai gali užplūsti Lietuvą, kuri atvėrė savo darbo rinką naujųjų ES narių gyventojams. Tačiau tokios prielaidos M.Budesku atrodo visiškai nepagrįstos.
“Jeigu rumunai norės dirbti užsienyje, jie sieks įsidarbinti Italijoje, Ispanijoje, nes išmokti šias kalbas mums daug lengviau. Abejočiau, ar Rumunijos piliečiai taip, kaip lietuviai, veržtųsi dirbti į Didžiąją Britaniją”, - svarstė pašnekovas.
Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmai dar pernai pasirašė susitarimą su kolegomis Rumunijoje ir įsipareigojo skatinti abiejų šalių verslo ryšius rengiant parodas, konferencijas, dvišalius susitikimus. Dar šiemet planuojama surengti abipuses verslo misijas. Taigi partnerių ieškantiems verslininkams nereikia pradėti nuo nulio.
Tačiau kai kurių klausimų patiems verslininkams, be valdžios pagalbos, išspręsti nepavyks. M.Budesku tikisi, kad įsikišus valdžios institucijoms pirmiausia pavyks
spręsti susisiekimo problemas - tiesioginių skrydžių tarp Lietuvos ir Rumunijos nėra, o kelionė keliais traukiniais trunka labai ilgai.
Reikia civilizuotų ir skaidrių sąlygų
Didesnės valstybinių institucijų paramos tikisi ir Algimantas Akstinas, Tarptautinių prekybos rūmų ICC Lietuva generalinis direktorius. Lietuvos verslą jau anksčiau domino prie ES slenksčio stovėjusios Rumunija ir Bulgarija, po kurias žvalgytasi kartu su valstybinėmis delegacijomis.
“Pasiryžusiems investuoti Lietuvos verslininkams pirmiausia reikėjo civilizuotų ir skaidrių verslo sąlygų. Kol šios šalys nebuvo ES narės, joms teko priimti nemažai įstatymų ir pasirašyti dvišalių sutarčių dėl investicijų apsaugos, dvigubo pajamų apmokestinimo ir pan. Šie procesai buvo spartinti ir mūsų verslininkų dėka. Lietuvos įmonės nurodė sąlygas, kurioms esant jos sutiktų investuoti šiose šalyse”, - dėstė A.Akstinas.
Lietuvos verslininkų susidomėjimą Rumunija ir Bulgarija liudija ir tas faktas, kad šiose šalyse pradeda kurtis advokatai, verslo konsultantai, kurie pasiryžę savo klientams pristatyti vietos verslo sąlygas ir jų subtilybes.
“Šių šalių rinkos šiuo metu dar tik formuojasi ir nuo Lietuvos atsilieka 5-8 metus, tad mūsų šalies verslininkai turi puikią progą pasinaudoti turima patirtimi ir čia uždirbti. Neužimtų nišų yra ne tik statybos, gamybos, bet ir paslaugų srityse”, - įsitikinęs tarptautinių prekybos rūmų Lietuvoje vadovas.
Jis svarstė, kad galbūt Lietuvai atėjo laikas pasekti kitų Vakarų Europos šalių patirtimi, kai į naujas perspektyvias rinkas kartu su privačiais verslininkais investuoja ir valstybė. Kai kurios mūsų šalies valstybinės institucijos galėtų skirti lėšų ir įvertinti naujų ES šalių verslo galimybes - tokios išankstinės rinkos žvalgybos labai padėtų Lietuvos verslininkams apsispręsti, kurią investicijų kryptį rinktis.
