Rugsėjo orai pagal senolius
Jau rudens pradžia - pavargusi saulė nebepakyla taip aukštai kaip vasarą. Per savo šešėlį ir vidurdienį neperšoksi - toks ilgas!.. Beviltiškai trumpėja dienos. Pamažėl ilgumu jas pradeda lenkti naktys.
Vidutinė paros temperatūra nukrenta žemiau 15 laipsnių. Kartais net šalnos išdrįsta nubalinti žemę. Dažnokai prakiūra dangus. Ypač Žemaitijoje. Sudie, vasarėle.... Anot Salomėjos Nėries: Vasara kvatojo, vasara žydėjo - /Rauda vėjo smuikas rudeninio vėjo. /Gluosniai nusiminę vieškelin žiūrėjo - /Vasara nuėjo, vasara nuėjo.../
Paukščius giesmininkus pakeičia kranklių, kuosų, varnų kranksėjimas, bet pradžiugina prinokusių obuolių, grybų kvapas, ryškiais margaspalviais žiedais vis dar besišypsantys jurginai ir maloni viltis sulaukti beklaidžiojančios bobų vasaros. Nuo seno laikoma, kad ji ateina rugsėjo 21-ąją ir vieši iki Mykolinių - rugsėjo 29-osios.
Kai kas aiškina, kad bobų vasara mus džiugina savaitę prieš ir savaitę po Mykolinių. Pasak meteorologų, rugsėjo pabaigoje - spalio pradžioje į Lietuvą užklysta anticiklonas iš pietų, atnešdamas vieną ar dvi saulėtas savaites. Tuomet oras sušyla net iki 20 laipsnių ir daugiau, tačiau taip vasariškai šilta būna ne kasmet, o tik kas keleri metai. Matyt, kad nepriprastume prie gero...
Apie bobų vasarą senoliai sakydavo: Gervuogės sunoko - bobų vasara prasidėjo, Paskutinis medus varva - bobų vasara širdin prašosi, Bobų vasaros saulė - gyvačių saulė, paskutinė šliužų atokaita. Pagal Mykolo dieną pranašaujami artėjančios žiemos ir net visų metų orai: jei pučia vakaris ir lyja, žiema bus permaininga, jei pietys - šilta, jei rytys arba šiaurys - snieginga. Jei per Mykolines bus giedra, reikia rengtis šaltai, be atlydžių žiemai. Jei gervės išskrido iki Mykolinių - Kalėdos bus šiltos.
Iki Mykolinių reikia užbaigti bulviakasį, į kurį seniau kviesdavo linksmas, draugiškas talkas. Kol visų bulvių nenukasdavo, šeimininkė nieko iš jų nekepdavo, nes kitąmet mažos užaugs. Gaspadorius nukastas bulves į rūsį supildavo tik per pilnatį, kad per žiemą gerai išsilaikytų.
Pirmųjų rudens šalnų, kurios gali pakenkti lapinėms daržovėms, galima sulaukti mėnesio pabaigoje, tačiau jos nėra tokios pavojingos, kaip pavasario. Beje, kai vėlyvą pavasarį būna šalnų, tai rudenį daržininkus jos užklumpa anksčiau. Šalčiui sugnybus, varlės, gyvatės ir driežai lenda kur šilčiau, ieškodami guolio žiemos miegui. Sakoma: gyvatės aplink kelmus šliaužioja - žiemos plyšio ieško. Tokiu metu sraigės įsikasa į dumblą, ilgam miegui rengiasi ežiai.
Apie rudenio orus senoliai spręsdavo pagal gervių, laukinių žąsų skrydžio aukštį: jei skrenda aukštai - bus ilgas ir šiltas ruduo, o jei žemai - greitai užšals. Sausas, šiltas rugsėjis, be skubos skrendančių gervių virtinės irgi žada ilgą rudenį bei vėlyvas darganas. Gervės spanguoliauja, o gandras varliauja - ilgo rudens ženklas. Rugsėjo griaustinis pranašauja ilgą, šiltą rudenį, tačiau žiemą reikia laukti gausaus sniego. Jei rugsėjį perkūnas dar dunda, kitais metais sodai vaisiais traška.
Ilgo bei šilto rudens reikia tikėtis, kai ilgai nekrinta medžių lapai. Šermukšniams gausiai pasipuošus raudonomis kekėmis, pranašaudavo lietingą rudenį. Tą patį žada ir nuo riešutų svorio linkstantys lazdynai. Jei anksti rudenį pradeda šertis vištos - žiema bus šalta. Tokios pat žiemos reikia tikėtis ir kai ant svogūnų galvučių daug kailinukų. Prieš ankstyvą ir šaltą žiemą skruzdėlės didina skruzdėlynus, bitės kruopščiai užtaiso avilio landas .
Jei beržas pradeda mesti lapus nuo viršūnės - gilios žiemos nelaukime. Senoliams spėti orus padėdavo ir vorai. Žemę apklojantys voratinkliai prognozuoja gerus orus. O jei voras tupi voratinklio vidury - tikėkis lietaus, jei audžia voratinklį net lietui lyjant, būk ramus - netrukus ateis giedra. Vorui mažinant voratinklį, bus vėjuotas oras.
Rugsėjo krintančios žvaigždės pranašauja artėjančias rudens liūtis.Tylų vakarą žvilgterėkite į dangų. Pastebėjote krintančią žvaigždę? Kol neužgeso bekrisdama, suskubkite garsiai pasakyti savo troškimą - tikrai išsipildys!
Parinko Romualdas KRAJAŠEVIČIUS