Rizikos veiksniai - amžius, paveldėjimas ir mityba


2006-09-13
Rizikos veiksniai - amžius, paveldėjimas ir mityba

Gydytojų urologų nuostata griežta: vyresniems nei 50 metų vyrams būtinas kasmetinis sveikatos patikrinimas

Europos urologų asociacija, kurios narė yra ir Lietuvos urologų draugija, rugsėjo 15 dieną yra paskelbusi Tarptautine prostatos diena. Susirūpinimą vyrų sveikata kelia vis dažnesnis sergamumas prostatos ligomis, kurios tiesiogiai susijusios ir su pastebimomis visuomenės senėjimo tendencijomis. Renginiai, skirti šiai dienai paminėti, vyksta visose Europos šalyse. Jų tikslas - atkreipti visuomenės, ypač vyresnių nei 50 metų vyrų, dėmesį į prostatos susirgimus.

Simptomai, kurių nereikia ignoruoti

Yra nemažai simptomų, kurie vyrus perspėja: galbūt vystosi prostatos uždegimas, o gal net sunkesnė liga. Šie simptomai - tai pasunkėjęs ir skausmingas, dažnas šlapinimasis, ypač naktimis, nenumaldomas noras šlapintis, nemalonūs jutimai dubens srityje, svorio kritimas, kraujas šlapime ar spermoje, potencijos sumažėjimas, besikartojantis skausmas juosmens srityje. Pajutus bent vieną šių simptomų būtina skubėti pas gydytoją.

Kuo vyras vyresnis, tuo didesnė rizika susirgti prostatos ligomis. “Visi vyrai, kuriems per 50 metų, turėtų reguliariai tikrintis profilaktiškai”, - sako Lietuvos urologų draugijos prezidentas Daimantas Milonas. Jeigu artimi giminės serga prostatos vėžiu, toks vyras turi didesnę prostatos vėžio susirgimo riziką.

Didelis gyvulinės kilmės riebalų kiekis, mažai vaisių, daržovių bei žuvies produktų kasdieninėje mityboje gali padidinti prostatos vėžio išsivystymo riziką.

Gali sirgti kas trečias penkiasdešimtmetis

Ir vis dėlto kas gi yra toji vyrus kankinanti prostata? “Tai kaštono dydžio ir formos liauka, esanti žemiau šlapimo pūslės ir apgaubianti viršutinę šlaplės dalį. Šlaple išteka šlapimas iš šlapimo pūslės ir sėkla iš sėklidžių. Prostatoje gaminamas tirštas skaidrus skystis, kuris, susimaišęs su sėkla, sudaro spermą”, - apie šį organą aiškina gydytojas urologas D.Milonas.

Lėtinis prostatos uždegimas yra dažnas susirgimas. Yra žinoma, jog net kas trečias vyresnis nei 50 metų vyras gali sirgti šia liga, kurios simptomai dažnai nejuntami. Ūminiu prostatos uždegimu dažniau serga jaunesni vyrai. “Jeigu prostatos uždegimas yra bakterinės kilmės, tuomet gydoma antibiotikais. Dalis prostatitų yra neinfekcinės kilmės, todėl jų atsiradimo priežastis iki šiol nežinoma. Tokios kilmės laiku nenustatytą prostatos uždegimą gydyti ypač sudėtinga”, - sako gydytojas D.Milonas.

Jei visi gyventų devyniasdešimt metų

Gerybinė prostatos hiperplazija yra progresuojantis susirgimas. Didėjanti prostata užspaudžia šlaplę, dėl to sutrinka šlapimo nutekėjimas iš šlapimo pūslės. Kas trečias penkiasdešimtmetis vyras turi varginančius šios ligos simptomus, o su kiekvienu kitu amžiaus dešimtmečiu šios ligos dažnumas padidėja 10 proc.

“Jeigu vyrai gyventų devyniasdešimt metų, devyni iš dešimties turėtų padidėjusią prostatą. Todėl nereikia laukti, kol šis susirgimas sukels negrįžtamus pokyčius vyro organizme, o laiku pradėti šią ligą gydyti”, - sako D.Milonas.

Progresuoja lėtai ir be požymių

Prostatos vėžys - tai priešinės liaukos piktybinė liga. Pakitusios ląstelės praranda normalias savo savybes ir pradeda daugintis. Vėžinės ląstelės ilgainiui gali išplisti. Daugeliui vyrų prostatos vėžys progresuoja iš lėto ir nesukelia jokių simptomų, kol neišplinta už prostatos ribų. Todėl labai svarbu šią ligą diagnozuoti ankstyvoje stadijoje, nustatyti jos agresyvumą ir pradėti gydyti.

Daugelyje Europos šalių prostatos vėžys yra pirmoje arba antroje vietoje pagal onkologinių susirgimų dažnumą tarp vyrų ir trečioje vietoje tarp visų (ir vyrų, ir moterų) onkologinių susirgimų. Pastaruosius dvejus metus prostatos vėžys yra dažniausiai nustatomas onkologinis susirgimas Lietuvoje. Daugiausiai tam įtakos turėjo dažniau atliekamas prostatos specifinio antigeno tyrimas (PSA).

Programa teikia vilčių

Taigi vyrams būtina nesidrovėti užsiregistruoti pas gydytoją. Šis, pasiteiravęs apie varginančius simptomus, gali pasiūlyti atlikti kraujo tyrimą, kuriuo bus nustatyta prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentracija. Šis antigenas išskiriamas tik prostatos ląstelių, todėl aukšta jo koncentracija gali būti pirmas prostatos vėžio požymis. “Šiais metais pradėta vykdyti valstybės finansuojama Prostatos vėžio ankstyvos diagnostikos programa, pagal kurią kiekvienam vyrui, sulaukusiam 50 metų, PSA tyrimas vieną kartą per metus atliekamas nemokamai. Norint atlikti šį tyrimą pacientas turi kreiptis į savo šeimos gydytoją. Radus padidintą PSA būtina urologo konsultacija”, - sako Kauno 2-osios klinikinės ligoninės gydytojas urologas Gytis Rinkūnas.

Padidėjusią PSA koncentraciją kraujyje gali lemti ir kiti prostatos susirgimai, todėl didesnė PSA koncentracija negali būti tapatinama su prostatos vėžio diagnoze. Gydytojas urologas patikrina prostatos dydį ir įvertina jos konsistenciją. Jeigu PSA koncentracija kraujyje padidėjusi ir bus čiuopiami pakitimai prostatoje, gydytojas gali pasiūlyti tolesnius būtinus tyrimus.