Rinksime pačią dosniausią ir širdingiausią


2007-02-09
Daiva VALEVIČIENĖ
Rinksime pačią dosniausią ir širdingiausią

“Kauno diena” ir politikių klubas “Milda” siūlo kauniečiams drauge išrinkti 2006-ųjų filantropę

Kauno politikių klubas ir “Kauno diena” ne vienus metus bendradarbiavo renkant labiausiai miestui nusipelniusias moteris. Pačios šauniausios būdavo paskelbiamos Rotušėje prieš Kovo 8-ąją. Ši tradicija tęsiama ir šiemet, tačiau dabar nutarta rinkti 2006-ųjų filantropę.

Tačiau tai nereiškia, kad šie rinkimai yra skirti tik milijonierėms. Lengva atiduoti, jei turi labai daug. Sunkiau, kai reikia pasidalyti. Ne labdarai skirta suma nulemia tikrąjį paramos dydį. Kartais žmogus džiaugiasi kur kas mažesne pinigų suma, jei ji palydima tikro nuoširdumo, yra ne sunkiai išprašyta, o kilniai pasiūlyta.

Gėris, kylantis iš blogio

Kas išties yra ta filantropija? Kauno politikių klubas “Milda”, vienijantis per keturias dešimtis įvairių politinių partijų atstovių, filantropės rinkimų startui pasirinko konferenciją “Moterys ir filantropija Lietuvoje”.

“Filantropija yra gėris, kylantis iš blogio. Jei nebūtų socialinių problemų, vargstančių žmonių, o valstybė galėtų pasirūpinti visais piliečių poreikiais, filantropija nebūtų atsiradusi”, - sako Vaidas Morkevičius. Jis domėjosi, kaip į labdarą ir jos teikėjus yra žiūrima Lietuvos visuomenėje. Politikai, verslininkai ir gyventojai nevienodai vertina, ką filantropai turėtų remti.

Labiausiai išsiskyrė politikų nuomonė. Jie linkę paramos filantropų gavėjų ratą išplėsti net iki profesionalaus sporto. Verslininkai ir kiti apklaustieji mano, kad filantropiška veikla gali būti nukreipta į sąlyginai nereikšmingas gyvenimo sritis, paremiant kultūrines, visuomenines, religines organizacijas, mėgėjišką sportą. 15 procentų apklaustųjų išreiškė nuomonę, kad remti apskritai nereikia. Beje, beveik pusė žmonių, paklaustų, ar ką nors remtų, jei turėtų lėšų paramai, atsakė neigiamai.

Parama visuomet vertinta skirtingai

“Nėra vienareikšmio filantropijos apibūdinimo. Vieni sako, kad tai yra artimo meilės išraiška, nusiteikimas padėti, o kitiems atrodo, kad tai žmonių, neturinčių kur dėti pinigus, reikalas. Filantropija yra kiek platesnė sąvoka nei labdara. Tai ne tik reali pagalba tiems, kuriems jos reikia, bet ir pinigų skyrimas programoms, kurios gali padėti išspręsti to vargo priežastis”, - sako Eglė Vaidelytė.

Neseniai panašia tema apsigynusi mokslinį darbą Eglė suteikė progos pažvelgti į filantropiją keičiantis laikams ir papročiams. Tarkim, viduramžiais taip buvo aukštinama dorybė, teikė garbę ir padėdavo nuplauti nuodėmes. Jos teikėjai buvo aristokratai ir bažnyčia, kitaip tariant, panaudojant paaukotus pinigus gerus darbus atlikdavo moterys vienuolės.

“Viktorijos laikais pagrindinė labdaros teikėja tapo “duris atverianti moteris”. Ji būdavo nebūtinai turtinga. Tiesiog tai buvo tas žmogus, kuris nuolat būdavo namie ir atidarydavo duris, kai į jas pabelsdavo elgeta. Parama maistu, drabužiais ar nakvyne tuo metu buvo paplitusi. Netekusi maitintojo, moteris pati galėjo greitai tapti prašytoja ir vaikščioti nuo durų prie durų. 19-20 amžiais filantropija tapo elito vyrų ir jų žmonų įprastine veikla”, - pasakoja Eglė.

Ne tik čekis voke

Lietuvoje filantropija iš pradžių buvo bajoriška, vėliau turėjo itin ryškų tautiškumo atspalvį, kūrėsi daug labdaros draugijų. Tačiau požiūris į labdarą bei filantropiją niekuomet nebuvo tik teigiamas.

Pavyzdžiui, dar tarpukario Lietuvoje rašyta, kad ponioms tai duoda progų liežuvauti ir kurti intrigas, o rengiant šventes - šokti bei gerti šampaną. Jei prisiminsime keliolikos metų patirtį, kai Lietuvoje vėl atgijo labdaros tradicijos, tai šnekų apie iš to patiriamą naudą ir įtarinėjimų nesąžiningumu ją skirstant būta daug.

“Šiuolaikinė filantropija jau nėra tik čekis voke. Manoma, kad paramos efektas yra daug didesnis, jei yra ne tik materialinė išraiška, bet ir asmeninė iniciatyva, savanoriškas prisidėjimas rengiant šventes, muges, kitus projektus”, - sako Eglė.

“Idėja organizuoti kaunietės filantropės rinkimus kilo dėl to, kad norime paskatinti miestiečius tapti geranoriškus vienas kitam. Ypač tai svarbu socialiai pažeidžiamiems mūsų bendruomenės nariams. Norėtume, kad savanorystė, filantropija taptų žmonių saviraiškos ir savitarpio pagalbos norma. Tikimės parodyti miestui kaunietes, kurios negailėdamos laiko, jėgų globoja vaikus, slaugo senelius, rūpinasi neįgaliaisiais, organizuoja ir remia renginius. Jų gerumas ir dvasios šiluma šildo kitų žmonių širdis”, - sako politikių klubo “Milda” (MILDA - “Moterų iniciatyva Lietuvoje demokratijai auginti)” prezidentė Orinta Leiputė.

Gražu tyliai daryti gerus darbus, tačiau tenebūna jie apskritai nutylėti. Laikraščio skaitytojai turi unikalią galimybę padėkoti žmonėms, kurie to verti.

Kol konkurso organizatoriai suka galvą, kokiu prizu derėtų apdovanoti 2006-ųjų filantropę, laikraščio skaitytojai jau kviečiami pareikšti savo nuomonę.

Prašome įrašyti, Jūsų nuomone, labiausiai šio vardo vertų kauniečių pavardes, nurodyti jų pareigas ir kitus duomenis, padėsiančius ją surasti, jei siūloma kandidatūra iki šiol nebuvo plačiai žinoma. Juk visai gali būti, kad visi drauge padarysime malonių atradimų.

Užpildytas anketas galima siųsti paštu adresu Vytauto pr. 27, 44352 Kaunas, arba mesti į skaitytojų korespondencijai skirtą dėžutę prie “Kauno dienos” redakcijos. Taip pat kandidatūras galima siūlyti atsiunčiant užpildytas anketas faksu 837 423404 bei interneto svetainėje www.kauno diena.lt